Saulė Kubiliūtė

Top 3 šios vasaros grožio nesėkmės

| narajone

Kartais pagalvoju, kaip sunku būti moterimi, kuri turi atitikti šiuolaikinius grožio standartus, atrodyti patraukliai ir tvarkingai. Ypač puikiai prisimenu tą rytą, kai 6.30 ryto su akių tušo šepetėliu pataikiau sau į akį. Tada pagalvojau, kad gal velniop visus tuos rytinius make up’us ir gal manęs be špakliaus neišsigąs eilinis praeivis ar koks kaimynas Vasenka, profesionalus alko degustatorius nepalaikys Dievas žino kuo…

Tačiau net po tokių akimirkų, nuosmukių aš nepaliauju ekspermentavus su savo išvaizda. O atrodytų gal jau veltui? Kur raudonas ženklas ,,Stop“ po galais?

Oi, ne, ne…tokio nėra. Taip, kad startuojam!

I. ,,Skrydis į rajono saloną ir ne itin smagus nusileidimas su violetiniais anktakiais“

Viskas prasidėjo nuo to, kai birželio mėnesio pabaigoje nusprendžiau pasigražinti ir tam neišleisti nei daug pinigų, nei sugaišti daug laiko. Na, ir užsirašiau į netoliese esantį saloną, norėdama nusidažyti blakstienas + antakius ir pasidaryti jų korekciją. Atrodė, jog nieko blogo tikrai nebus ir atsiliepimų neblogų girdėjau. Tačiau ne iki viskas buvo. Vos įėjusį į grožio saloną spėjau susiginčyti su manikiūrininke, kuri, be to, man ir dažė antakius, dėl mano užsirašymo. Nepaisant visko, man pradėjo dažyti blakstienas, po kurių dažų man kažkodėl dvi dienas graužė akis, nors niekad nieko panašaus nebuvo. O dar puiku buvo tai, kad salone buvo atjungtas vanduo ir man normaliai akių negalėjo praplauti, o valė sudrėkintais vatos diskeliais, kurie beveik nenuvalė dažų ir akis man vis dar nežmoniškai graužė. Bet prieikme prie antakių.

Jau tada, kai pešiojo juos pincetu supratau, kad paliks nedaug, o ir pešiojo juos iš viršaus. Deja, mano spėjimai pasitvirtino, nes galop po poros plovimų, kai nusiplovė dažai, turėję juodai violetinį atspalvį, nuo odos, pamačiau, kad liko nedideli siūliukai, kurie priminė (ne itin madingą tarp jaunų panelių) lanko formą.

Šioje nuotraukoje jie atrodo dailiai, kol nenusiplovė dažai patekę ant odos…

Tad mano išvada Jums – įdėmiau rinkitės grožio paslaugas teikiančias įmones ir profesionalius specialistus! Kadangi gali tekti gailėtis tiek išleistų pinigų, tiek paslaugos nekokybiškumu. Jokiu būdu nesiūlau kreiptis būtinai į išpiarintus grožio salonus, prabangias kirpyklas ir t.t. Ne, jei yra galimybė tai pasidomėkite darbo pavyzdžiais. Ir, be to, nebijokite ginčytis ir prieštarauti, nes jūs mokate pinigus. 🙂

II. ,,Sertifikuota visažo meistrė“

Tą ir taip darbingą liepos trečiadienį net negalvojau apie panašius dalykus, visa susierzinusi sedėjau automobilyje ir netikėtai gavau pažįstamos merginos (pas kurią lankiausi prieš ~ 4 metus, bet tada ji konsultavo dėl veido priežiūros priemonių ir atstovavo kompaniją), jog ji mielai atliktų man kasdieninį makiažą ir užtruks nedaugiau nei 30 min.! Juk dabar jau ji SERTIFIKUOTA MEISTRĖ. Tada taip galvojau ir aš. Galimybė pabūti fotomodeliu/makiažo modeliu nemokamai pasitaiko ne kasdieną, o ir svarbu paminėti tai, kad profesionalaus makiažo neturėjau niekad. Man tai buvo nauja patirtis, tačiau kažkas man viduje kuždėjo, kad viskas bus ne taip, kaip man atrodo ir pasirodo mano intuicija man nemelavo…

Ir taip pagaliau atėjo ta beprotiškai karšta vasaros diena, kai aš sutikau atvykti į paskirtą vietą. Priėmė mane maloniai, šnekino lyg niekur nieko, o ir kosmetika aš pasitikėjau, nes tai gan brangus brendas ir gan žinomas. Tačiau, kai man dengė veidą makiažo pagrindu pajutau, kad visažistė savo darbą atlieka greitai ir grubokai. Tai šepetėlis skaudžiai perbraukdavo man per veidą, tai judesiai buvo staigūs ir skaudūs. Ji vis atsiprašinėjo ir nurašė viską mano jautrumui. Na, tiek to. Aš iki paskutiniųjų maniau, jog visa tai atsipirks ir makiažas bus nepriekaištingas, kol…

Kol aš nepamačiau savo antakių ir viso galutinio makiažo, nes tai priminė vaikišką išdaigą, bet jokiu būdu ne profesionalo darbą. Žinoma, ji negailėjo man komplimentų, jog atrodau puikiai ir dar tas ironiškas klausimas: ,,Tai kur šiandien eisi tokia graži?“ Atsakymas turbūt turėjo būti: ,,Žmonių gąsdinti. Tiksliau vyriškos lyties atstovų.“ Tačiau aš nuolankiai viską priėmiau, pati pasitaisiau antakius ir bandžiau surasti tualetą, kad visą tai geriau apžiūrėti ar nusiplauti, deja, jo taip ir neradau. Išskubėjusi iš kabineto pamačiau, kad man tikrai nesivaidena ir makiažas atrodo baisiai. Galiu pasakyti tik tiek, kad man nekada dar nebuvo taip gėda važiuoti per miestą, nes į mane keistai šnairavo ne tik statybininkai, bet net užsieniečiai vaikinai, o aš vos laikiausi negrįžus atgal ir neiškėlus skandalo. Gerai, kad tada dar buvau apsikirpus taip, kad po ilga kirpčių sruoga galėjau paslėpti pusę veido ir dėkui Dievui turėjau skrybelę.

Kaip sakė viena mano pažįstama apie antakius: ,,Ne dvynės, net ne sesės.“

Vienu žodžiu, nepatariu niekam nemokamai naudotis tokiom galimybėm, jei nesate tikrai užtikrinti tuo saugumu ir kokybe.

III. Po rutinos ateina Frankenšteino eksperimentai (Saulė)

Screen Shot 2018-10-14 at 20.13.29.png
Tatai yra ištrauka iš video, kurį siunčiau Karinai. Bandžiau nusodint, kad nesipūstų tiek

Nusprendžiau, kad sena kirpykla nusibodo. Ilgai rinkausi ir galvojau, į kurią čia nuėjus, tačiau maklinėdama po miestą kažkaip vis užsukdavau ne pro tuos kampus, kur turėjo kurdintis mano nusižiūrėtos kirpyklos. Kai vaikštinėti nusibodo, nusprendžiau šauti į tą kirpyklą tiesiai sau prieš nosį. Kai užėjau, pasiklausiau, ar šiandien turėtų laiko mane apkirpti ir mane labai maloniai priėmė, tik pasakė, kad vėluos – suprantama, atėjau iš gatvės, su viskuom sutikau. Nuėjau pasiklausyti Ba Katedros aikštėje, man visai patiko, nes grojo tą gabalą, kuris man patinka. Atėjau nurodytu laiku, pasakė, kad dar penkiolika minučių vėluos. Nieko, nuėjau išgerti persikinio pieno kokteilio. Palūkuriavusi grįžau. Ten palaukiau dar penkias minutes ir, tiesą sakant, man jau darėsi kažkaip neramu: matyt, budo garsioji moteriška nuojauta.

Kirpėja labai maloniai išklausė mano pageidavimų: palikite kuo daugiau, kiek įmanoma, ilgio ir vis dėlto man patinka tai, kad turiu dauuuug ševeliūros, todėl, prašyčiau, ir apimtį pasaugot. Viskas gražu, sutarėm. Einame plauti mano gaurų: vanduo siaubingai bėga ANT VEIDO. Galvoju, nu nieko, visi mes žmonės. Tada mane apkosėja, apčiaudi, bet atsiprašo. Gerai, mes žmonės, maloni kirpėja, va, mane priėmė.

Pradeda kirpti plaukus, apkerpa labai greitai (kas šiaip nėr labai blogas ženklas). Nebelieka po vasaros nudžiuvusių šviesintų galų, kurių nekenčiau ir nekantravau atsikratyti, nes ilgėjausi natūralios spalvos – puiku ! Bet… kas per Elvis Presley ant mano galvos? Kirpėjos visad nujaučia, kai tau šukuosena yra hmmm ir pradeda pasakoti, ką tu galėsi daryti su tais plaukais. Šioji dar pasidarė gan agresyvi. Aš bandžiau paaiškinti, kad tai man bent jau tikrai naujas kirpimas ir gal dėl to esu suglumusi (iš tikrųjų, manau, aiškintis neturėjau), o ji pradėjo agresyviai pašiepinėti mano žodžius. Padaviau pinigus ir dėjau į kojas.

Pirmąkart po kokio penketo metų išėjau iš kirpyklos subjurusi ir net praignoravau rusą, kuris, sužinojęs, kad nemoku rusiškai, bandė angliškai. Mano diena griuvo. Likau ne su dviem, bet su trim plaukais, parašiau mamai.

40449316_299457304165842_7030206502514196480_n.jpg

Visai savo nelaimei, kai parodžiau Karinai, ji irgi pasakė: dievaži, nu kažkas čia ne taip. Mano plaukai siaubingai stojosi piestu, kiek jie buvo pripumpuoti. Dvi dienas isteriškai segiausi, rišausi plaukus, sukurpiau visą piktą Instagramo story apie šitą savo nuotykį (laimei, šitas prajuokino daug žmonių). Šiaip kai plaukai ėmė leistis, neatrodė taip baisiai, bet aš siaubingai kompleksavau.

Kol vieną dieną mama įkalbino eiti palaidais ir pamačiau, kad visiem vienodai. Nesijaučiau gražiausia, tiksliau, nesijaučiau daugmaž taip, kaip norėjau. Bet ištvėriau ir plaukai galiausiai pradėjo visai dailiai atauginėti – taigi bent šitas prašymas buvo įvykdytas.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “Nothing Christmas ham couldn’t fix.”
  • “Ho fucking ho”
  • “Shyness is a curse.”
  • “In the end, fuck Santa Claus.” –
  • “You bullshit me and you betray my daughter!”
  • “Family. Nothing is more important.”
  • “If I wanted to be treatred like shit, I’d get married.”
  • “Victory has many fathers but defeat is an orphan.”
  • “Who cares about shit they don’t have the balls to say to your face?”
  • “The one thing, the one thing, Ralph, that you cannot do, is blame yourself.”
  • “Just another Irina with a college degree.”
  • “The expiration date on your bullshit was last week.”
  • “It’s all i got, pal. Time.”
  • “If she keeps regressing, she’ll get back in the womb.”
  • “You are the dad. The template for all the future lovers.”
  • “Making her happy wouldn’t be the worst thing in the world of my career.”
  • “Blow off their self-esteem issues.”
  • “If they say spaghetti and meatballs, you tell them orecchiette with broccoli raab.”
  • “Mussolini was Hitler’s bitch”
  • “We’re the victims here.” “Oh you write a check, too?”
  • “God give me the strength” “She will.”
  • “This is a major PR boner.”
  • “So you finally read a book and it’s bullshit.”
  • “Somebody’s talking too much. And it’s costing me money.”
  • “So much love for her, such complete and pure emotion. I felt unworthy to even be in his presence. I was so moved by him.”
  • “You saw in this man the things that you want in your life. Truth. Love.”
  • “Speak the truth. But with the compassion and respect <…>. And say goodbye. For his sake and as well as yours”
  • “Senior year. There’s something about that light at the end of the light that can be very frightening.”
  • “God, listen to you. Believe it or not, the world does not revolve around you.”
  • “I’m so bored I feel like crying”
  • “Times like this, I remember when I lost Mikey. It’s impossible to think about food. But like the President says – we have to keep going. The family’s gotta eat.”
  • “The way they medicate kids these days is the answer for everything! And then they wonder why teenagers get hooked on drugs”
  • “And tell that midget not to be shy with that whip.” “If only his mother had taken that advice.”
  • “Each of us is alone in the fucking universe.”
  • “Jesus, Mary and Joseph.”
  • “I love you so much.” “So if you love me, stir my eggs, okay?”
  • “It’s a beautiful day in the neighbourhood. And I gotta rot in that courtroom.”
  • “The greatest cultural centre in the world, and you came here for sex?”
  • “They miss a payment, they start  acting like they’re doing you a favor if they give you anything. And then you gotta spend all your time hounding them. You gotta get your arms around this thing. Now.”
  • “You fucking French fucking lying cocksucker!”
  • “Can’t you come and talk to me? Hey, hey, I’m you friend! Suppose you hadn’t reached me and I come to your house and I find you dead. How am I supposed to feel?!”
  • “Please, I don’t blame you – I envy you.”
  • “Is that the kind of  person I am? A hawk? That’s an animal!”
  • “One suicide is bad enough, but two? They can both go and fuck themselves.”
  • “Sometimes there’s money in shit.”
  • “All right, all right. Take it easy. It’s in ancient history”
  • “The heart also wants what the dick wants.”
  • “Eat my dust, Donald Trump”
  • “It’s good that you’re sorry but no, it’s not all right”
    • “Vegas? Wanna get married by some Elvis impersonator?”
    • “How much is enough anyway?”
    • “No morals, but I got rules”
    • “Is everything or everybody really about their mothers?”
    • “I didn’t live 84 years to be nice to somebody I don’t like”
    • “I mean, there’s no way to know what it’s like until it happens to you.”
    • “First question. “What is today’s date?”” “A blonde with big tits and a hatful of Viagra.”
    • “Can’t I just be sad for a horse without some touchy-feely-Freudian-shit component to it?”
    • “It’s like some asshole is stalking the entire human race.”
    • “My wife prays to God. What kind of God does this shit?”
    • “Take it easy. Don’t do something you’re gonna regret.”
    • “I am like a visitor in my hometown. Life went on without me there.”
    • “I try to talk to her, but there is no communication, like with some people, you know what I mean?” “That’s what love is built on.” “Si.“
    • “So you’re not fucking him? So this isn’t really real.” “It is real. We communicate. He looks at me like I’m beautiful. He thinks I’m interesting when I talk. Just those few minutes when we see each other, I live for those. “I feel like my life is slipping through my fingers, that I will never be happy.” “If you haven’t slept with him yet, don’t.“
    • “For those of you who don’t know me, my name is Dominic and I am an alcoholic and an addict.” “Don’t forget – scumbag.”
    • “An intervention is a non-judgemental confrontation.”
    • “In 1997, I suffered a relapse. As in heroin addiction, alcoholics suffer a fairly high recidivism rate.” “Great. So he’s taking advice from a two time loser.”
    • “Well, I wish I knew your secret. Lose a leg and start making websites.” “That’s the whole purpose for people like me, to inspire people like you.“
    • “You got too much time to think of yourselves.”
    • “You should see yourself right now. In the shadows there, with the smoke all around you. You’re beautiful.”
    • “It’s a sin to waste good food.”
    • “That’s what I miss the most – talking to her.”

Kodėl bulgariškas skėtis nėra tik bulgariškas skėtis, o „Bulgariškasis skėtis”? Tragiška Bulgarijos disidento istorija

| skubidubi13

Kartais būna dienų ar naktų, kai užsikabini už kažkokios istorijos, kažkokio video ir tada pradedi savo ilguosius Magelano ir Kolumbo kelionėms prilygstančius vojažus po YouTube. Viskas prasidėjo nuo buvusį Rusijos agentą Skripalį „Novičok” bandžiusių nunuodyti įtariamųjų interviu, kurį spoksojau kokį trečią kartą ir galvojau, kad pastarasis yra kažkas genialesnio už Monty Python skečą, nes kiek žiūri, tiek naujų naratyvo detalių randi. Tada pažiūrėjau apie Litvinenko, radau dar ir senų reportažų – taip sužinojau apie tai, kad KGB kažkada nunuodijo tokį bulgarų disidentą Georgi Markov. Seniai, seniai – 1978 metais. Tiesa, iš pradžių ne visai teisingai supratau, kadangi KGB buvo tik mažytė (nors labai reikšminga) dalis šiurpios istorijos – tai sužinojau pasižiūrėjusi dokumentinį filmą apie pačią Georgi Markov nužudymo istoriją.

Apie šią istoriją sugalvojau prabėgomis (nes aš tingiu labai detaliai rašyti) papasakoti ir Jums.

Tad prie ko čia skėtis ir prie ko čia bulgarai

Bulgarija nepriklausė Sovietų Sąjungai, tačiau buvo SSRS satelitinė valstybė bei pasižymėjo ne ką mažiau žiauru režimu, kurį bulgarai nuvertė 1989 metais. Lapkričio 10-ąją – taigi neilg trukus po to, kai vienas Berlyno komunistas susipainiojo spaudos konferencijos metu ir atsakė į klausimą, kada galima peržengti sieną: „Nu ir dabar galima”, o toliau jau pasakot ir nebereikia. Komunistinis režimas Bulgarijoje prasidėjo su kairiųjų sukilimais 1944 metais ir veikė tokiu pat principu kaip ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar bet kur SSRS – jiems nereikėjo protingų, kultūringų, o tuom ir pavojingų.

9780899192963-uk
Georgijaus Markovo  knyga, skirta aptarti Bulgarijos režimo vykdytus nusikaltimus. Ši knyga ypač nervino tuometines Bulgarijos komunistų partijos viršūnes

Tačiau Georgi Markov ilgai Bulgarijos komunistams nekliuvo. Jis buvo kviečiamas kartu papozuoti, dalyvauti talkose su Bulgarijos komunistų partijos šulais, gyveno plačiai, puoselėjo bohemišką gyvenimo būdą. Ir vis dėlto vieną dieną Markov pradėjo naudotis savo padėtimi ir Bulgarijoje pripažintu talentu rašyti – savo tekstais jis užsimojo viešai klausti apie dalykus, kuriuos vykdo Bulgarijos režimas ir kurie vertybiškai jam nepriimtini. Toks posūkis baigėsi jo pasitraukimu iš Bulgarijos į Jungtinę Karalystę. Tačiau Bulgarijos komunistų partija prasižengusio numylėtinio ramybėje palikti nesiruošė.

…o skėtis?

Kai 2006 m. tik paguldytas į ligoninę Litvinenko pradėjo pasakoti, kad yra buvęs KGB agentas ir kad įtaria, jog yra apnuodytas, ligoninės skyriaus vadovas nusprendė kreiptis į britų spec. tarnybas bei iškviesti jų atstovus greičiausiai dėl to, kad britai jau buvo susipažinę su tuo, kokios netikėtos ir net šizofreniškos būna Rytų spec. tarnybų keršto istorijos – Markov, tik atsidūręs ligoninėje, buvo palaikytas kliedinčiu. Tiek savo ligoninės darbuotojų, tiek – skaudžiausia – draugų. Draugai Markovą prisiminė kaip pagyrūną, mėgavusį pasigirti, kad gali dviem pirštais, be pastangų sugauti skrendančią musę ar panašiais dalykais. Jiem atrodė, kad ir tai būsianti dar viena didybės manijos apraiška.

waterloo-bus-station-drop-off
Stotelė prie Waterloo tilto, kurioje Markov susidūrė su savo žudiku

1978 rugsėjo 7 dieną Bulgarijos Georgi Markov stotelėje prie Waterloo tilto laukė autobuso į darbą. Staiga jis pajuto staigų skausmą savo šlaunyje, kuris lyg priminė įkandimą. Kai Marov atsisuko, pamatė vyriškį, pakeliantį skėtį. Pastarasis, pasigriebęs nukritusį lietsargį, nubėgo kiton gatvės pusėn. Atsidūręs darbe Markov – tuo metu jis dirbo BBC korespondentu – vis jautė tą vietą, kur „kažkas labai skaudžiai įkando”. Galop pakilo temperatūra, o visai vakare – Bulgarijos disidentas, neapsikentęs sparčiai ūmėjančių simptomų, įregsitruotas vienoje Londono ligoninių. Pats Markov neužtruko suprasti, kas galėjo atsitikti: jau kelias savaites prieš šį nutikimą į šeimos namų telefoną skambinėjo nepažįstami numeriai, įspėdami užsičiaupti, nebeleisti tekstų apie Bulgarijos režimą, nes kitaip – savaime suprantama – baigsis blogai. Visa ši istorija tuo metu ligoninėje dirbusiems gydytojams atrodė kaip dėl temperatūros atsiradę kliedesiai.

Tačiau Markov staigi mirtis ir žmonos tikėjimas savo vyru lėmė tai, kad britai ėmėsi pamažu tirti, kas galėjo atsitikti. Galiausiai, palyginus, staigi mirtis nuo „įkandimo” atrodė keistokai: Bulgarijos disidentas Georgi Markov, būdamas 49-erių, mirė keturios dienos po to, kai atsidūrė ligoninėje bei keturios dienos po… Bulgarijos komunistų partijos tuometinio lyderio gimtadienio.

Tyrimas ir po Europą pasklidusi duomenų mozaika

Atlikus skrodimą paaiškėjo, jog Markovo visi vidiniai organai buvo suniokoti.  Eskpertas, tyręs Markovo palaikus, nusprendė atsargiai pasidomėti „įkandimo vieta” – ten jis atrado kažką panašaus į tušinuko šerdelę. Tačiau šerdelėje nerasta jokio nuodų pėdsako. Pamažu ši byla užkabino britų spec. tarnybas, o galiausiai iškelta versija, kad Georgi Markov tikrai galėjo būti nunuodytas, kaip nebūtų keista – greičiausiai pasitelkus skėtį.

umbrella_gun_diagram

Panašiu metu Paryžiuje gyveno ir kitas Bulgarijos disidentas –  žurnalistas Vladimir Kostov. 10 dienų prieš Markovo mirtį Prancūzijos sostinės metro stotyje buvo pasikėsinta ir į jį. Tačiau Kostov, nors patyrė labai panašius simptomus, išgyveno – kaip teigia specialistai, galimai dėl savo aprangos, neleidusios į organizmą prasiskverbti mirtinai nuodo dozei. Kostovo odoje rastas tas pats tušinuko šerdį primenantis antgalis.

Darėsi aišku, kad tai turėjo būti labai galingas nuodas, kadangi kiekis, kuris galėjo tilpti į iššaunančio nuodus skėčio koto galiuką, galėjo būti tik labai minimalus. Tarp keliamų versijų labiausiai įtikinančiai skambėjo ricinas – nuodas, itin greitai paveikiantis nervų sistemą ir vienas sparčiausiai veikiančių nuodų tarp tų, kurie buvo pažįstami to meto visuomenei. Pribaigti žmogui ricinos užtenka mažesnio kiekio nei kalio cianido. Bandant išsiaiškinti, ar ši versija pasitvirtina, pamėginta apnuodyti kiaulę – gyvūną, kuris savo sandara ir subtilybėmis panašiausias į žmogų. Kiaulę ištiko lygiai tie patys simptomai kaip Kastovą ir Markovą – taigi, hipotezė, kad nunuodijimams pasitelktas ricinas, pasitvirtino.

markovaffair30091978

Tačiau britų spec. tarnyboms skambėjo absoliučiai neįtikimai, kad Bulgarijos spec. tarnybos pačios sugebėjo sukonstruoti tokį fenomenalų nuodus iššaunantį ginklą.

Visi keliai nuvedė į Maskvą

MI6 specialistai niekaip negalėjo patikėti, kad toks specifinis nunuodijimas nuo A iki Z yra pačių bulgarų išmįslas. Patikimiausiai atrodė versija, kad bulgarai kreipėsi į komunistinių valstybių motinos SSRS spec. tarnybos KGB nuodijimo ekspertus, tarp kurių dirbo aukštą išsilavinimą turintys ir aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantys chemikai, fizikai ir kiti specialistai. Tiesa, pats skėčio konceptas iki šių dienų išliko ginčytinas – pats Kastovas teigė, kad atsisukęs nematė skėčio ir spėjo, kad žmogus pribėgęs jam tiesiog įdūrė nuodus turinčia adata. Pats Markovas prieš mirtį žudiką prisiminė su skėčiu, tačiau nesakė, kad buvo juo pašautas. Tačiau ekspertai, ištyrinėję antgalį patvirtino, kad jeigu ne skėtis, nuodų šautuvo būta tikrai itin sofistikuoto.

Praėjus daug laiko, MI6 informatoriais tapę buvę KGB agentai Oleg Kalugin ir Oleg Kordievski  patvirtino, kad KGB suorganizavo žmogžudystę ir net nupasakojo planuotus alternatyvius nunuodijimo scenarijus. Tiesa, nieks neliko už tai nuteistas: Markovo bylos dokumentai, kaip įrodymai, buvo sunaikinti. Tačiau su laiku paaiškėjo, o taip pat ir pačioje Bulgarijoje rasta dokumentų, patvirtinančių, kad žudikas buvo Francesco Gullino – danų kilmės italas, kuris tokiu būdu išsipirko bausmę komunistinei Bulgarijai: pagautas vykdant nuskalstamas veikas Bulgarijos teritorijoje, jis gavo viliojantį pasiūlymą – išvengti kalėjimo, jei prisiims spec. užduotį.

Teisingumas, paliktas sutręšti

f8cde1b2f2b0837d0f0b7d68b360a17c
2014 metų rugsėjo 11 dieną Bulgarijoje, minint 25-uosius metus po režimo panaikinimo ir Markovo mirties metines, atidengtas paminklas šiam Bulgarijos disidentui pagerbti. Paminklo atidengime dalyvavo net trys gyvi Bulgarijos prezidentai – Zhelyo Zhelev, Peter Stoyanov ir Rosen Plenveliev.

Remiantis Bulgarijos įstatymais, bylos nagrinėjimas turėjo būti nutrauktsa dar 2007 metais, kadangi visi surinkti dokumentai iš archyvų nesugebėjo padėti teismams priimti sprendimo. Likę gyvi Bulgarijos komunistinių partijų lyderiai tuo metu buvo apie 80 metų amžiaus ir bet kokia kaina siekė išvengti kaltinimų ar interviu Markovo nužudymo tema. Tačiau 2008 metais MI6 vėl parodė susidomėjimą šia istorija, į Bulgariją išsiųsdama specialistus, kurie turėjo pakalbinti su istorija galimai susijusius asmenis – atlikti giluminiai interviu. 2006 m. dokumentiniam filmui kalbinti Bulgarijoje likę disidento giminaičiai teigė, kad jiem nerūpi, kas tai padarė – jiem pikta ant tų, kurių galvose subrendo tokia idėja. Panašiai kalbėjo ir kitas nukentėjęs disidentas Vladimir Kastov.

Ši istorija atgarsių turi iki šiol. Ir panašu, paveiki ji yra ne tik emociškai, matant įvykusį ir niekaip nenubaustą neteisingumą. Ji taip pat nusikalstamam pasauliui parodė itin sofistikuotą būdą žudyti – 2012 metais Hanoveryje pranešta apie vyrą, mirusį metai po to, kai į jį buvo durta skėčio galu, talpinusiu gyvsidabrį.

Štai todėl bulgariškas skėtis bent jau Europos spec. tarnyboms (o dabar gal visai ir Jums) nebėra tik bulgariškas skėtis – tai žiaurus, brutalus, neteisingas, pasišlykštėtinas ginklas „Bulgariškasis skėtis”.

DJH6xx4XgAU9iU_.jpg

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “I don’t know, it’s different for women. It’s all about up here with them.”
  • “You’re at very important crossroads.  For once, you want to avod doing something you know is wrong and would be destructive, both to you yourself and to the people you care about. That’s growth. That’s progress.”
  • “I recall you used the words ‘drop-dead gorgeous’ about me and how you have to have me. And I said I wouldn’t date you, and look, you survived.”
  • “Frankly, you scored so far over your head when you got her, what do you expect?” “What the fuck are you talking about?” “She’s a knockout. A 10. And look at you – you’re average, at best. So you better reconcile yourself with that or you’re gonna be fucking paranoid for your whole life.“
  • “Where’s his fucking self-control, this guy?”
  • “Fuck me? Fuck you!”
  • “Even if it wasn’t true, that’s what people think.” <…> “Why do you care what people think? You know the truth.” “I gotta live in the world. <…>“
  • “Oh so you believe all that shit they’re saying? Am I that horrible? Really?”
  • “It’s never ending, your bullshit.”
  • “I know, everybody’s an idiot to you.”
  • “Wonderful, another crisis.”
  • “Does that mean you’ve thought about my dinner offer?” “I probably shouldn’t say this, but I have thought about nothing else since you called.”
  • “The funny thing is, I was sure he was gay. He sort of reminded me of you.”
  • “Why am I the only one held to any kind of standards?”
  • “I don’t do this a lot.” “Mm, do what?” “Sitting in a car, with a man, not really knowing what to do.”
  • “Mm, you with these books…” “Mm, education should never stop. It enriches all aspects of life.” “Hmm, I know.“
    • “I didn’t have my stuff with me so he puts his faggy hand on my shoulder and says “do your best.” “Well, that’s his job, to get you into college.” “Or maybe he’s just a big homo.”
    • “Jesus Christ, Tony, everybody’s a fag to you. You know, maybe you’re a fag. You ever think about that?”
    • “Yeah, believe it or not, I thought you fucking cared about me.”
    • “Whatever I say, whatever I do, because I was married to a man like Tony, my motives will always be called into question.”
    • “It’s hard doin’ business with strangers.”
    • “Can we get a dog?” “Please!” “I’ll walk him and I’ll pick up the poo and pee.” “Pee? Right. Start with your underwear.”
    • “At least she didn’t suffer. She made all of us suffer, instead.”
    • “I was in love with that woman. She was the reason I never married.”
    • “She never knew my feelings, what could I do. For years, I suffered in silence!”
    • “I’m also a TV writer, which by default, makes me a douche bag.”
    • “He got from this woman what he couldn’t get at home. Support. You know, love. A smile when you walk in the fucking door.”
    • „Not sexy exactly, but statuesque.”
    • “I’m such a good friend, how come I never see ya?”
    • “Relax, it’s an expression.” “Well, here’s another expression: you have five days to give me my money”
    • “Thought you were paying your phone bill.” “I should have, I know… but it’s been so long sinve I’ve been able to treat myself.”
    • “What is this fucking Pulp Fiction, am I supposed to be afraid?” “I don’t know, I didn’t see it.”
    • “But through it all, one thing remained constant: they had each other.”
    • “After all these years of marriage, you know what you find yourself thinking in your private moments? Please, God, let me die first. I don’t wanna miss him.”
    • “It’s a surprise party, Jun!” “What are we, children? Anyway, at our age it’s a surprise we’re still alive every morning”
    • “Tomorrow’s gonna be a mad house, just living hell.”
      • “Oh my goodness, what a bother. Excuse us for living!”
      • “An Italian allergic to pommodori? Dio mio! You have my sympathies!”
      • “Mer, my lovely bride. Still the prettiest girl in the world.” Thank you for putting up all of these years with me.”
      • “Nice to have money.”
      • “What time did you start drinkin’ today?” “Probably right after you got up.”
      • “He’ll be fine. He’s in love.”  “Oh please.” “You know what it’s like at that age. Can’t wait to see each other…  Can’t keep your hands off each other…“
      • “But historically, historical changes come out of war.”
      • “You’re a capable guy. Your mother let it slip one time: you got an IQ of 158.” “She told you that?” “It was the week you got tested. All the fucking nuns were raving about it.” “Lot of good it did for me.”
      • “Tell him I got fax machines coming out of my ass.”
      • “Well, first of all, we’re Italian – we don’t believe in divorce.”
      • “I want what I am entitled to.” “You’re entitled to shit.”
      • “Talk to married people. That ring, believe it or not, it’s got this kind of, like, weird power.”
      • You have options. I have a lawyer.”
      • Great to see you not exerting yourself in this heath.”
      • “When New Jersey tomatoes are in season, you can’t keep these New York guys away.” “Fuck the tomatoes, I’ll take the scarole.“
      • “First he gave her the emeralds, then he gave her the pearls.”
      • “I wish you had told me.” “Yeah, I wish you’d cured it.”
      • “I worry about him.” “He’s a grown man isn’t he?”
      • “Turns out I’m just a fucking robot to my own pussy-ass weakness.”
      • “It doesn’t make you mad, you make you mad.”
      • “What are your physical feelings right now?” “I’d like to punch you in the face.”
      • “Depression is rage turned inward.”
      • “That’s the whole, beautiful point. You know what they say: “Revenge is like serving cold cuts.” “Yeah, I think it’s “Revenge is a dish best served cold.”

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “Being at the top, he’s isolated by himself” “Yeah, it’s just him and his money.“
  • “You look good!” “Feel good.”
  • “Asshole, he was gonna call. Did he?” “Jerk.”
  • “You know, you’re getting a divorce, and I see you less than before.” [meilužė]
  • “Why the fuck does this shit always happen to me?”
  • “I’m not available right now. Don’t leave messages on this phone.”
  • “The object is to learn what you saw in me, not what I saw in you.”
  • “I’ve had a great deal of success with it treating this type of condition. I do need to warn you, however, there are certain side effects. Mind you, these are temporary. But there’s a good chance of weight gain, accompanied by Cushing’s syndrome – that’s a swelling of the facial features, sort of a moon face.” “What?” “You’ve seen Jerry Lewis in the last year or two.” “Oh my God!” “She’s planning a wedding, for Christ’s sake!”
  • “Well, like Papaye says: I am what I am!” “Well, I didn’t marry a cartoon.”
  • “People got their health, they take it for granted.”
  • “Take your fucking sorry’s and stick them in your ass.”
  • “Fuck family, fuck loyalty. You cost him a dime, you’re a fucking pariah!”
  • “This is how you leave me? When I’m almost burned to death cooking you a fucking snack?”
  • “I’m going back to my wife.” “You selfish fuck.”
  • “I wanna make a toast. To the people I love. Nothing else matters.”
  • “Whoa, slow down, slow down! Supposed to savor it. It’s important in life.”
  • “I mean,  living like this is what’s costing you your insides!” “I really need a cigarette.”
  • “Some people are better at being number two’s.”
  • “We couldn’t ever come back, Adriana.” “I don’t wanna come back. I want you.”
  • “You want some eggs?” “I need to clear my head.”
  • “Don’t smoke, next you’re gonna want vodka.”
  • “Poverty is a great motivator.”
  • “What can we say about this guy? The ancient Romans had a word. Asshole.”
  • “My grandfather said some of my ancestors were winemakers. But what the fuck do I know, huh?”
  • “But we are a family. And even in this fucked up day and age it means something.”
  • “This kid. That’s his trouble. He keeps it all bottled up! Then they wonder why they get chemical dependencies.”
  • “You never know about people.”
  • “Don’t get into fucking preamble. Just tell me what’s on your mind.”
  • “You got some unhappy people out there.” “No shit.”
  • “But we all got flaws. Even you. Seven deadly sins and yours is pride”
  • “All due respect. You got no fucking idea what it’s like to be number one.”
  • “And I do know this because I raised you from day one – you won’t like working at McDonald’s.”
  • “I’m worried, Ade.” “Everybody’s worried.” “No, I am worried all the time”
  • “What’s past is past. Leave it alone. Things are going good now.”
  • “It’s bureaucratic bullshit! In my day, they’t turn a blind eye!”
  • “No good deed goes unpunished!”
  • “Lemme tell you, A. J. No matter how close you are, your friends are gonna let you down. Family. They’re the only ones you can depend on.”
  • “If you’re lucky, in the end you can let go of your pride, let your loved ones care for you.” “I’d rather they hold a pillow over my face.“
  • “It’s less hurtful to believe that they were right to try and destroy you than to accept the fact she didn’t value you.”
  • “Here he is. “Ho, finally! I started growing mushrooms out my ass!”
  • “You want something done, you gotta do it yourself!”
  • “He’s the boss, Dyanne.” “The boss of what? He’s a piece of shit!”
  • “Does he know that he’s dying?” “We don’t know.”
  • “I don’t think that you come here cause of the sandwiches I think you come here ‘cause you miss us.” [FBI agentui mafijos narys]
  • “Remember the time when Artie and Charmaine broke up for the first time? The first time of many?”
  • “Kids this age get blown up in Iraq”
  • “I can’t believe we won’t get to do stuff that we did again… because we will. I’m positive.”
  • “I funked out of school. <…>” “With your father in a coma?”
  • “Yes, tell us. Who’s the fraud without a fairy tale.”
  • “I never saw myself as that kind of guy. I’m more behind the scenes. Wise, strategy.”
  • “The times make the man, not the other way around.”
  • “Woah, ladies’ room next door.” “Like you reach it from here.”
  • “As writers we are all hung up. But also on our own hang up. We mythologize our narrative.”
  • “An entire room. Full of writers! And you did nothing!”
  • “They totally misquoted me!” “Of course they did! That’s what they do! Which is why I and everybody told you: don’t talk to the press!”
  • “And I don’t know if I loved him in spite of it, or because of it.”
  • “He can’t talk because he got the tube in his throat. Maybe we should consider lucky ourselves.”
  • “That’s gotta feel good. The simple things.”
  • “What if somebody decides viagra is wrong? I don’t like it.” “Well. God loves procreation. No one’s saying anything against viagra. Birth control or name of the morning after pills is a sin, because it extracts at life unborn.” “Yeah, but what if somebody goes after viagra. And I’m not talking about procreation. <…>” “Something like viagra will never be an issue.”

Mano užsifilosavusių būsenų paskatinti pamintijimai apie Papos vizitą ir reakcijas į jį

| skubidubi13

Tai nebuvo kažkoks išskirtinis masinis renginys, kur aš traukiu viena, be kompanijos, todėl visa labai smalsi. Kažkodėl išimtinai šiemet maklinėju didesnių įvykių proga mieste ir man būna labai įdomu stebėti žmones: kaip jie reaguoja į spūstis, kaip tarpusavyje bendrauja, kokia atmosfera. Nekalbant apie tai, kad pasikalbėti su nepažįstamais visada yra didžiulė atgaiva ir nereikalauja kažkokių didelių pastangų santykiui: jis užsimezga, nutrūksta, išgaruoja ir tiesiog sklando ore iš jo likusi nuotaika. Kai esi masiniame renginyje vienas, neišvengiamai pradedi šnekučiuotis su aplinkiniais, kiek jautriau ir savičiau reaguoji į aplinką.

Po Popiežiaus vizito jaučiaus džiaugsminga, bet ir sutrikusi. Aš nesu iš žmonių, kurie labai užtikrintai kalba apie tikėjimą ir tai daro daug – man tai yra intymu ir jautru ir kartais kelia galimų konfliktų baimę. Nors šiom dienom pagal postus socialiniuose tinkluose turbūt atrodo kitaip. Bet nu ką daryt, kad Jums atrodo kaip atrodo: kad ir kaip varžiausi, nusprendžiau pasidalinti mintimis ir įžvalgomis, kurias išprovokavo šis masinis renginys, kuris buvo… kitoks ir kažkuom gi koktesnis negu V16.

Kai liečiamas tikėjimo klausimas – tikintis ar netikintis – paleidžia savo visas rupūžes

Nors girdėjau, kad registruotų ir pakviestų dalyvių sektoriuose buvo tvarka tvarkelė, nelabai taip buvo ten, kur dalyvavo likusi dalis žmonių. Įsikibusi neleidžiančio važiuoti ženklo, aš išgyvenau išbandymą, kai senos itin religingos bobutės bandė rasti sau geresnę vietą atsistoti. Jos mušėsi alkūnėmis, plūdo aplinkinius, o jei ir rasdavo vietą atsistoti, bambėdavo, kad joms ar tai nesigirdi, ar tai nesimato, ar tai kas per nesąmonė, ar tai neįdomi programa. Tikintieji – ypač tokios tikinčiosios – turėjo kažkokio suirzimo. Pati savyje užčiuopiau kažkokius ne pačius šauniausius jausmus, apie kuriuos pakalbėsiu kitame skyrelyje.

Kita pusė – netikintieji – irgi nepraleido progų kaip nors pažeminti žmonių, kurie masiškai plūsta pažiūrėti iš dabar egzistuojančių valstybių vienintelės tokios senos vadovo – Vatikanas žemėlapyje, jei neklystu, nuo daugmaž III a., sulig šv Petro paskelbimu Dievo vietininku žemėje yra valstybė ir visa valstybė tarptautinių santykių veikėja. Galiausiai, atsižvelgiant į stipresnį žmonėms sentimentą – tai yra tų žmonių dvasinis lyderis, dvasinis influenceris. Neslėpsiu, mane toks emocinis nusistatymas, kai buvau atvira pasauliui ir džiugi, truputį smukdė – kai tau žmonės asmeniškai pranešinėja savo pažiūras, o tau gera ir smagu, iš vienos pusės yra liūdna. Iš kitos pusės supranti, kad juos visa tai dirgina, jie nenori priimti religijos ramiai, nes laiko ja neteisinga ir aš turėčiau būti supratinga. Kaip ir – prieš pereinant prie kito punkto – turėčiau būti supratinga, kad kuo dažniau pasisakau, ką galvoju, tuo labiau žmonėms atrodo, kad jie GALI man pasisakyti, ką galvoja taip pat. Šiais laikais žmogaus nelabai iš tikrųjų kas klauso – nors pasisakyti norinčių pasiūla didesnė nei bet kada. Ir apklausų. Bet tai nieko neduoda, kad žmogus pasijaustų išgirstas. It is different to be seen and to be looked at, kaip sakė Amanda Palmer. Liūdna tik, kai tas oponavimas daromas pikto humoro būdu – nors bjaurių intencijų greičiausiai irgi neturėta.

Taip pat visai liūdna dar buvo eiti vokiečių gatve su savo vėliavyte ir pagaugais prisibijoti pasirodyti per entuziastinga. Lipau per baimes ir net mojau keliaudama namo, bet baimė kirbėjo. Jaunas žmogus, nors ir atviresnis aplinkai, yra ganėtinai piktas ir autokratiškas, jei elgiesi kitaip nei jis tiki, kad reikia. Idealizmas. Dėl ko aš, ir kiti jauni žmonės, su kuriais pakalbu, bijome apie save kai kuriuos dalykus papasakoti, nuo kurių išsipasakojimo palengvėtų – o kas, jei mus pasmerks ir palaikys keistais? Beje, vėliau, kai pasidomėjau, supratau, kad dažnai popiežiai būna visiškai nerdai ir freakai – Benediktas XVI norėjo grąžint lotynų kalbą, o Pranciškus nuo 90s nežiūri teliko. Man tai buvo visai miela.

Apibendrinant, tikrąja to žodžio prasme žmogus pasiryžta kažkam transcenduojančiam save, kai jis prisistato kaip tikintis ir tai praktikuoja. Tai iš dalies visai paaiškina, kodėl tiek daug tokių gražulių yra tokie baisūs hipokritai – būtent tikėjimas juos demaskuoja tokius, kokie yra.  Religija dirgina religinguosius, dėl ko jie pasidaro LABAI irzlūs ir teisuoliški atitinkamais klausimais, lygiai taip pat ji dirgina ir netikinčiuosius, kurie pasidaro LABAI irzlūs ir teisuoliški visais klausimais, kuriais siekia pasisakyti religija, kurios kultūrai priklauso jų senosios kartos (taip sakau, nes teko susidurti su kinu, pašiepiančių davatkaujančią močiutę budistę ir skaityti Tolimųjų kraštų šalies jaunuolio mintis, neva krikščionys jie ten protingesni) arba elementariai susiduria kažkur su religingu bendraamžiu – kaip tu drįsai būti kitoks negu mes? Ta prasme tu tiki į Dievą?

Asmeniniuose santykiuose būti popiežiumi – visiška pražūtis

Kalbant apie keistąją didybės maniją – manau, kad ten daug buvusių bent truputėlį užsislėpę pasvajodavo, kad Popiežius GAL netyčia sugalvos sustot prie jų kampo, išlips ir su visais pabendraus. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad žmonės jį laiko dvasiniu lyderiu, o jei jie kažką laiko dvasiniu lyderiu – gali papasakoti Jėzus, ką su tokiais daro. Iš pradžių jie prašo nedaug, nors nepatikliai. Tada jie prašo daryti stebuklus. Tada paaiškinti visus sudėtingiausius gyvenimo slėpinius. Tada nusprendžia, kad tu vis dėlto keistuolis – pasiunčia myriop ir dar pačiu žiauriausiu būdu. Šįkart buvo ne taip žiauriai, bet pasitaikė tokių, kurie pradėjo purkštauti dėl visko, kas jiems Popiežiuje nepatiko, nes ėjo su dideliais lūkesčiais… tokiais dideliais, kad jie leido užsimiršti, jog jų laukiama figūra irgi žmogus.

Man toks pastebėjimas sukėlė klausimų, ką tai liudija apie žmogaus Ego būseną. Ar žmonės jaučiasi nemylimi, neišklausyti, todėl atsiranda tokie gilūs paniurnantys pasvajojimai ir taip užspirga vidinis kipšiukas, kai jo slapti įgeidžiai lieka nepatenkinti? Galbūt ir babuškos  todėl taip siekė atsidurti kuo arčiau Popiežiaus – viena agresyviai lakstė su popierium ir rėkavo, kad negali patekti niekaip į susitikimą su jaunimu. Įdomu buvo stebėti supermamų reakciją į naujieną, kad Popiežius atvažiuos truputį vėliau, nes sustojo palaiminti nepagydomai susirgusių ligonių. Iš veidų ir intonacijų jaučiau, kad jos tarytum supranta, kad tai absoliučiai logiškas sprendimas ir kad taip ir turi būti. Iš kitos pusės – tai reiškia, kad mes lauksime ilgiau. Joms tas nelabai patiko. Buvo šalta, žvarbu, tačiau vidinis kipšiukas krapšto nagais širdelę ir sako, kad ir aš noriu, ir aš, ir man, man, man. MAN !!! O kaip apie mane pačią, kai aš kelias valandas griežtai šalau savo užsiimtam punkte, kad matomumas būtų geresnis? Daukanto aikštėje, kai buvau sustrigusi Skapo gatvės kampe taip žiauriai, kad negalėjau kvėpuoti, man taip nerūpėjo pamatyti Grybauskaitės ar kitų. Man užteko girdėti. Kas atsitiko dabar?

Gal istorinio įvykio svoris – kad ir kaip tai kai kurie bandytų nuneigti, antrasis popiežius per apie 300 popiežių yra smagus tarptautinis pripažnimas mūsų valstybei, dėl kurio teko pralieti nemažai kraujo. Bet man atrodo, kad galimai visai svorio turi ir tai, kad popiežiaus figūra prižadina vidinį bliaunantį ir dėl visko zirziantį Ego, kuris reikalauja sau dėmesio ir jam vis maža. Popiežius tarytum geradaris, gėrio, dėmesingumo, atjautos simbolis ir nors ne visiems mums reikalingas paskutinysis patepimas – jeigu kitiems tu duodi palaiminimą, kodėl mums ne?

Gėrio klausimai

Susijusiai su antruoju skyreliu, galvojau ir apie tai, kaip suprasti tas sveikas ribas, apie kurias pati ir kiti dažnai kalbame. T..y kai tu bendrauji su žmogumi, tau labai svarbu parodyti ribas, kiek toli jis gali eiti. Jeigu tu taip, aš negaliu kitaip ir pan. Liudydama gyvą žmogų, kuris vis visiems mojuoja, vis visiem atiduoda savo dėmesį, o kitą dieną jau, panašu, sloguoja, šlubčioja ir apsirgo; galvodama, kaip jis nepervargsta, susimąsčiau, kiek vertas gerumas su ribomis ir kiek vertas toks gerumas, kuris tave patį nualina?

Neabejotinai, sentimentaliąja prasme labiau sužavi antrasis (nors empatiškai pirmasis irgi patrauklus). Kai aš įsikibus savo kelio ženklo bandžiau išgyventi stiprią minios spūstį į vieną pusę, norėdama išlikti daugmaž ten, kur esu, aš dar ir stengiausi raminti žmones ir rodyti jiems kryptis, kur geriau pasukti, eiti, liepdavau apsižiūrėti, kad nenukristų, kai pati su visu ženklu pastumta buvau ir vos  neunugriuvau tikrai bent kelis kartus. Bet, žinot ką, būtent toks mano elgesys mane įkvėpė. Kai aš pati griuvau, bet vis tiek stengiausi padėti kitiems.

Dabar galvojau, kad žmogui, kad pasijaustų tikrai geras (kas jam yra svarbu), bent kartais reikia savęs atiduoti dėl to, kad kitam būtų lengiau. Kai tu pats lūžti, bet pralinksmini kitą, tu ir pats pradedi gyti. Kai tu pats išgyveni juodžiausią laiką gyvenime, o randi baltų dažų padažyti kito gyvenimą, kad šis pasidarytų bent pilkas. Gerumas, vienu aspektu iš visų kiek jų ten bėra, yra pasiaukojimas gražiąja, neskriaudžiančia šio žodžio prasme. Laisvanoriška auka iš didžiausios meilės žmogui ir visam kas žmogiška. Iš meilės tam, kad pats esi žmogus, kaip ir tas kitas, kuriam tu padedi. Iš noro pagyti iš tos bendrystės, kuri gims iš tavo gerumo akto.

Bet jis labai gražus ir kerintis – dėl ko žmonės, atpažinę geraširdį, tampa pakvaišę – kai tu vaikštai aptvertu sodu ir matai vien tvoras, užsimanęs laisvės, tu užsigeidi a) tas tvoras nugriauti; b) akimis ieškoti vartų ir c) nuskinti tą obuolį, kur sakė neskint ir pažiūrėti, ar tai kaip nors pakeis šitą situaciją.

Individuali tikėjimo koncepcija

Kai Popiežius aplankė ligonius, aš labai džiaugiausi, nes norėjau, kad jis tai padarytų. Man net atrodė neįmanoma, kad jis to nepadarytų. Tačiau vėliau pagalvojau apie tikybos mokytoją, kuri mano draugei, turinčiai nelengvą ligą, pareiškė: žmogus suserga nuo savo piktų minčių.

Toks teisuoliškumas atstumia žmogų nuo religijos. Ir visgi nors katalikybė yra kur kas kolektyviškesnė negu protestantizmas (tai galima išskaityti vien iš Popiežiaus kalbos jaunimui), kiekvienas žmogus veikiausiai ją priima per individualius emocinius išgyvenimus.

Tik, kaip sakoma, kai esi pasimetęs ir bandai būti per vidurį, atidžiai stebi stovyklas ir jei pamatai šaukštą deguto kažkurioj statinių – dėl to, kad visa tai liečia tavo giliausias emocijas, tu pradedi purkštaut ant tos, kuri va taip negražiai pasielgė ir apsidegutinus pasirodė.

Ir visgi mes susiraukiame, kai tokia tikybos mokytoja taip pasako dar ir dėl to, kad mes galvojame, kad jei ji krikščionis, ji neturėtų taip sakyti, t.y. tai neatitinka krikščioniškumo, kuris pasąmonėj lyg ir turėtų gelbėti silpnesnį ir leisti šiam nusiraminti, o ne varinėti jį su bizūnu.

Pabaigai.

Turiu lengvą įtarimėlį, kad visiems mums gera ir smagu, kai nustojame apskaičiuoti ir darome tai, kas mums smagu ir gera. Todėl palinkėsiu šį rudenį iki adventinio laikotarpio – pabandyti pažiūrėti į kitus kaip ne į brudus, kurie siekia apgauti, pasinaudoti, o kaip žmones su priežastimis ir kaip žmones, kuriems galbūt reikia baltų dažų. Ir apie savo silpnybes pagalvoti ne kaip apie trūkumus, kurių reikia atsisakyti, nes jie nenaudingi, bet kaip progas per jas kvėpuoti… gėriu ir supratingumu kitam. Kartais net ir tam, kur atrodo visai nenusipelnęs.

Būkite keisti ir labai laimingi.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “You wanna kick me out of here?” “Well hospital stay cause a lot of money.” “My bowels don’t work. I’m in pain. I just got up with it for chrissake.” “Well, uh, perhaps your bowels would be working better if you hadn’t tried to eat the sausage sandwich on 3.28”
  • “Tony Soprano?” “Yeah.” “Original G. “Yeah, whatever. “
  • “Salvation isn’t just about being saved from hell after you die, it’s also about being saved from yourself while you’re still alive.”
  • “What, he’s saying the dinosaurs were back with Adam and Eve?” “I don’t know, I guess” “No way! With T-Rex in the garden, Adam and Eve would be running all the time scared shitless. But the Bible says it was paradise.”
  • “From now on, everyday is a gift.”
  • “Jesus, can we talk in this family about anything besides food?!”
  • “Should be a beautiful bride, Tony.” “All brides are beautiful.”
  • “I, Eric, take you Allegra <…>” “Allegra? Ain’t that a co-medicine?” “Means happiness in Italian.” “Fucks that got to do with co-medicine?”
  • “He’s a cancer. I can’t let it spread.”
  • “Even Cinderella didn’t cry!” ‘See, when it comes to our daughters, all bets are off.”
  • “You make your own luck in life.”
  • “People see only what you allow them to see.”
  • “Carmela, wait!” “Let her go! I had a lifetime of her bullshit!”
  • “Usual guys?” “Yeah, we’re boring.”
  • “I’m telling – my business – I’ve met a lot of women. That one – ain’t getting laid.”
  • “I don’t give too much of a shit what people do behind closed doors, with the consenting adults. But don’t forget – I’m a straight Catholic!”
  • “<…> some of inside me says: God bless, I salut, who gives a shit. But I had a second chance, why shouldn’t he?”
  • “You’ve been fucking talking about every day being a gift and stopping and smelling roses. But regular life’s kinda picking at it all the way out! Your house, the shit you own – it drives you out! Your kids, what they want! One bad idea after another!”
  • “Accentuate the positive, I want you to get better”
  • “I’m not gonna bring the sources… anyway, it’s all over the place”
  • “My cousin he married! And making the mockery out of the all sacrament!”
  • “You know certain people love the drama. Like fucking high school girls!”
  • “Regarded recent humiliations, it’s an honor to be joined by MEN.” – ep 7
  • “No blood!” “No blood” [tostas]
  • “I can’t believe this, you agreed on this in the hospital!” “Christopher, I was in a coma.”
  • “I could watch her walk away all night.” “Good, ‘cause like most girls with you, that’s what she’s gonna do.”
  • “But with business sometimes shit happens, the plain field changes, whatever, you gotta do whatever you gotta do to keep your income.” – ep 7
  • “It’s nice having this again.” “Well it’s supposed to be better than ‘nice’”
  • “I do what you guys want, do I deserve some kind of life?”
  • “Rebellious?“ „Just a little tolerance for boredom.”
  • “Must be lonely sometimes, being a writer.” “You get used to it.”
  • “There are different times. Young people today are bombarded with so much information, so much input of every kind. Consequently, true adulthood is delayed.”
  • “I guess your heart was in a right place, AJ. But it’s wrong.”
  • “It’s a movie. You gotta grow up. You’re not a kid anymore.”
  • “You were young. Stubborn.”
  • “Come on, Liz, you’re drunk.” “Drunk? It’s called – depression. I haven’t drunk in years.”
  • “My kid – it’ll be different. It’ll be proud of his house.”
  • “Oh, scumbag. I should’ve kicked his ass!” “Yeah, but what did you do? Nothing!”
  • “As I always say… man is not complete until he’s married.” – ep 9
  • “But we both know – no matter how much help I gave, you’d still be here fucking complaining.”
  • “God, he’s such a mope!”
  • “This Prince Albert? Still sleeping?”
  • “It makes Bob seem weak? Your sister, too? These are acts of kindness.”
  • „Fucking Janice attracts trauma, she queens the misery.”
  • “Can I go home to a peaceful house for one goddamn night?”
  • “He was fucking stalking you!” “That’s the thing with the gays.”
  • “Look at those clouds! Paris skies!”
  • “Father put it so well last week. There’s nothing gay about hell, he said.”
  • “Well you aren’t gonna go out with him, are you? He’s, like, 26 years old.” “Duh!”
  • “We worry so much, sometimes it feels like it’s all we do. But in the end it’s just washed away. All of it, it’s just… gets washed away!”
  • “Father always says: hate the sinner, love the sinner.”
  • “What you resent Carmela doing for AJ, protecting him from his father, is the very thing you had often wished your mother would have done for you.”
  • “You know what’s strange, Ro? When you go to a place you’ve never been before it’s, like, all the people were imaginary till you got there. Like, until you saw them, they never really existed and you didn’t exist to them.” “I don’t know, maybe… maybe you’re more philosophical person than I am…” “Nah, it just made me think, that’s all. That’s just as same as when you die. Life goes on without you. Like it does in Paris when we’re not here.”
  • “He’s dead, he’s gone… What can I do about it? Light a candle.”
  • “Your friend? Someone needs to tell her she’s dead.”
  • “What are we doing now?” “I don’t know. Can’t stop thinking about fucking you one more time.”
  • “You’re right. Guy’s got a lot more in his mind than this: like, whether or not have that third sandwich!”
  • “Nice piece that necklace, where’d you get it?” “The mall?” “Should’ve told me. I got a guy…” “And I gotta job.”
  • “I can tell you, Phill. You look fantastic!” “Is it science fiction?”
  • “Lemme tell you something. I’m a cranky fuck lately…” “Lately?!”

Sūrių dienoraštis: aš viliuosi, kad jie bent nujaučia

| skubidubi13

Aš kartais pagalvoju, ar žmonės, kurių nemėgstu (nesu Motina Teresė, čia yra absoliučiai normalu) bent turi supratimą, kokį jie man sugeba padaryti poveikį.

Net ne jie patys, nes mano neapykanta jiems nesijaučia kaip kažkas asmeniška, kažkas, ką aš sąmoningai noriu padaryti (dėl ko paskui ilgiausiai sėdžiu ir pykstu ant savęs, nemėgstu savęs, kad aš kito žmogaus nesugebu priimt tokio, koks jis yra).

Kartais aš jų nekenčiu dėl to, kad jie man kažkur skaudžiai užmynė ir dabar ten randas, ir aš nesijaučiu graži su juo. O kartais taip tiesiog, nes jie egzistuoja. Aš juos pamačiusi patiriu stiprų kultūrinį šoką ir svarstau, iš kelinto Dantės pragaro rato jie atsigabeno į mano akiratį. Net pasidžiaugiu, kad turiu akinius, nes kitaip mano trumparegystė neleistų jų pamatyti ir aš galvočiau, kad viskas pasaulyje gražu.

Self-awareness is important, t’sakant.

Bet aš net nežinau, kas mane tiek pykdo juose. Ar tame, kad jie kartais man tiesiai į akis šypsosi ir nesupranta, kad dabar aš sėdžiu ir kankinuos savo neapykantos spąstuose? Neseniai pastebėjau, kad kai pamatau kokį žmogų ar dalyką, kurio nesugebu pernešt, tada pradedu baisiai savęs pačios nemėgt. Vat tiesiog taip. Pasidarau sau bjauri, nebenoriu savęs matyti, noriu nuo visko pasislėpt. Tarytum subunda kažkas žmoniška ir suprantu, kad irgi kažkam tokius jausmus keliu. TOKIUS. Nemoku apsakyt tos atmetimo reakcijos, bet tai toks jausmas, kai tave kažkas stipriai sugriebia, suspaudžia iki tiek, kad tu ne tik tampi akmeninis, bet dar ir įkaisti iki beprotiško karščio ir, regis, tuoj sprogsi. Manyje tas jausmas dažnai palieka žaizdeles kuriam laikui. Neilgam, bet man labai nepatinka. Tas jausmas, būtent toks, koks jis yra, kaip ir tie žmonės, man labai nepatinka.

Bet man pradeda atrodyti, kad tas jausmas toks klaikus būtent todėl, kad tai yra vidinis gerietis, kuris neleidžia man pykt ir nemėgt. Jis man sako, kad taip negalima. Kad žmogui reikia arba atleisti, arba jį priimti tokį, koks jis yra, kad ir koks svetimas jis man atrodytų. Arba priešingai – vidinis nagutšei y savia. Jisai man sako, kad neapsimoka pykti ir nemėgti, reikia kurti gerus ryšius su visais, nes va, jeigu aš svaidysiuos savo antipatijom, tai nieko nebus, o galų gale – ir manęs kažkas taip nemėgsta. Ir manęs kažkas taip nemėgsta. Ir manęs kažkas taip nemėgsta.

Ir. Manęs. Kažkas. Taip. Nemėgsta.

Galvoje perbėga visi siužetai, kai jaučiaus atstumta, nesuprasta, nepriimta ar pajuokta dėl dalykų, dėl kurių pasirodžiau kažkam kitokia ir dėl kurių žmonėms neišėjo susivaldyti manęs atvirai nepakentus. Netgi tos baimės, kai atidariau šitą blogą arba buvau jau atidarius ir žmonės jautėsi didvyriais man pasakydami, kad manęs už jį kažkas nemėgsta ir man buvo labai liūdna (nes nelaikiau savęs žmogum, kuris irgi kažko nemėgsta, jei būčiau save tokią priėmusi ir nusileidusi ant žemės, būčiau supratusi, kodėl man žmonės jaučia pareigą tai pranešti ir kodėl taip elgiasi – visi nenori jaustis vieni tokie, niekur ir niekada).

Bet o ar gali būti taip, kad aš pavydžiu? Nežinau, šiaip visai gali. Bet dažniau atrodytų, lyg man labiau kažkur slypi kažkoks neteisingumas su tais žmonėm, kurių nemėgstu. Man antipatijas kelia jų visiškas abejingumas aplinkai, pavyzdžiui. Man tai atrodo neteisinga. Tam tikra prasme tai pavydas, nes rūpestingumas įpareigoja ir aš dėl jo negaliu apeiti daug dalykų, o jiem va nusišvilpt ir gyvena sau. Tam tikra prasme tikrai pavydas. Bet tikrai ne visada ir ne visai. Pavydas yra gan mažas procentėlis to jausmo.

Viena paguoda, kad tai nekontroliuojama tiek pat, kiek Le Saint Germain sūrio paviršiuje susidaranti pelėsinė apelsininė žievelė po poros savaičių. Kai mama ją pamatė, atgriebė, nes jai atrodė, kad jos ten neturi būti. Pagalvojus, dvejopa metafora – man taip skauda justi antipatiją, nes aš galvoju, kad jos neturi ten būti, nors kartais ji neišvengiama ir natūrali (brandaus žmogaus reakcija), todėl pjaustau lauk. Kita metafora – aš nesuprantu, ar turi ji būti ant tų žmonių, ar ne, o ir peilio su savimi nesinešioju, nes ne džihadistas, apie kurį niekaip nepabaigiu rašto darbo ir einu dabar pabaigti.

Todėl šį kartą iki.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “Thank god, I really didn’t wanna hang in over your birthday” “Look, can we forget already that it’s my birthday?” “You say that and then you get upset no one makes a fuss!”
  • “Speaking of kids and ma… Sandy said something interesting. That when we were babies, everything was fine, then ma couldn’t stand it as her babies got older and they got separated from her,  and when they started to talk and express ideas – that’s when the trouble started.”
  • “Listen to us! Morbid fucks…”
  • “You know what, Tony? Fuck the fuck out!” “Oh, in front of the baby?!”
  • “Oh… how was her name, Tony?” “Your ass.”
  • “That verbal diarrhea, you got something in that head of yours, Janice…”
  • “You two have a fight?” “I don’t know!”
  • “All in all. We’re lucky fucks. I tell myself that everyday.”
  • “Psychologically, one of persons told that dying is the ultimate loss of control.” <…> I do know he is a leader. I suspect smoking on some level is an attempt to die as he lived. In total control.”
  • “My weakness. Sometimes I think it’s in my DNA.”
  • “I know, but… this is what life’s still like? At our age?!”
  • “You seem good, Junior, I gotta say.” “Fuck does that mean, I’m fuckin’ incarcerated, for Christ’s sake.”
  • “Sick fucking world.”
  • “Oh, Madonn. He pisses in bed now? Jesus Christ fucking kill me now!”
  • “Corrado, how are you doing today?” “I’m dying slow death, that’s how I am doing.”
  • “That never works. She should just get him a dog.”[apie neklusnaus sūnaus siuntimą į karo mokyklą]
  • “Tony, you always have your business on your mind. Take a night. Smell the cognac!”
  • “You gotta act like it hurt a little more, you know. For your guys.”
  • “Your family’ had enough shame. You should set things right.”
  • “You see, how these Italians work. For the most part okay. Get them cornered – you’re dealing with nothing more than an animal.”
  • “Tragedy. Like a pebble in a lake. Even the fish feel it.”
  • “I love you.” I love you, too, Anthony. But I don’t know… maybe I don’t.”
  • “So your solutions is risk more and make things even worse?”
  • “You eat and you play, like there’s not a giant piano hanging by a rope just over the top of your head every minute of every day.”
  • “I know this is hard for you to believe, but food may not be the answer for every problem.” “Neither is acting like a little whiny bitch.“
  • “When I was using I was a disgrace, when I am sober I’m a drip. The fuck you want from me?”
  • “She was my life!” “You’re 20 years old, you barely have a life!”
  • “What you’re going through, what you’re feeling it right now… it happens sometimes. Everybody gets the blues… There’s a half-a-billion industry devoted to it!” “What, prozac?” “No, the music business. They write thousands of songs about this shit.”
  • “Listen, these fucking women… they’ll drive you nuts with your emotions and whatnots…”
  • “Majoring in cash, minoring in ass!”
  • “Obviously, I’m prone to depression. A certain black attitude about the world, but I know I can handle it. Your kids, though… It’s like when they’re little, and they get sick, you’d give anything in the world to trade places with them so they don’t have to suffer. And then to think you’re the cause of it.” “How are you the cause of it?” “It’s in his blood, this miserable fucking existence. My rotten fucking putrid genes have infected kid’s soul. That’s my gift to my son.”
  • “Pours you drink with one hand, judges you with the other if you take it.”
  • “I can’t go in particulars, but… wise girlfriends – they can complicate life in a major way.”
  • “How are you handling all this?” “Worst part? Truthfully? Is that I gotta sit there with people who ARE hurt. Bad. And I gotta have the long face in the silent in the platitude… but I don’t feel it. And that makes me feel like a hypocrite. And that makes me melt it down.”
  • “How are you hanging in, Paulolucc’?” “As well as it can be expected.”
  • “She doesn’t know… Isn’t God wonderful that way.”
  • “You sound depressed again.” “I mean, how can anybody not be? You have to be fucking nuts not to be! You have to have your head so far of your ass that you couldn’t see your own stupid face!” “What are you specifically talking about?” “Everything’s so fucked up…“
  • “For 20 years, he won’t crack a book, all of a sudden he’s the world’s foremost authority!”
  • “You don’t look so good.” “Ugh… this job!”
  • “We’d like to show you some pictures.” “Angelina Jolie I hope”
  • “The grieving process – it takes time. The closer you are to somebody.”
  • “A point where business bleeds into other shit, feelings make things financially unfeasible.”
  • “Do you have a problem?” “Not yet. Would you like one?”
  • „Essentially, it concludes that talk-therapy while not only being useless with sociopaths, actually serves to validate them. Yochelson says they sharpen their skills as conmen on their therapists.”
  • “It’s always what you think, isn’t it? It’s never how I feel!”
  • “This is gonna sound stupid. But I saw at one point that our mothers are… they’re bus drivers. They’re – no, they are the bus. See, they’re the vehicle that gets us here. They drop us off and go on their way. They continue on their journey. And the problem is that we keep trying to get back on the bus, instead of just letting it go.”
  • “Uncle Philly!” “Uncly Philly my ass.”
  • “What is this fascination with criminals?” “Rescue fantasy. They think they can fix them.”
  • “So the boy who never cared now cares about too much? And the daughter now like all females ultimately disappoints?” –
  • “What do you want from me? I am depressed.” “You wanna hear depressed? $36,000 for that car!”
  • “You’re not getting another one!” “Actually, that’s good. It’ll force me to take the bus.” “What?!” “We have to break our dependence on foreign oil.” – ep 21
  • “These are snakes with fur. The old Italians will tell you – you can’t even put them around a baby!” [apie katiną]
  •  “This fucking animal is history. Pick him up!”
  • “Maybe the army’d be great for him if there wasn’t a war going on.”
  • “Sometimes you tell a lie so long, you don’t know when to stop. You don’t know when it’s safe.”
  • “I miss you.” “I don’t wanna know you. I don’t wanna hear your voice. Don’t call me again.”
  • “You think my life’s a fucking picnic?”

Savarankiškas darbas su kalbomis: 5 paprasti nepaprasti patarimėliai KAIP

| skubidubi13

Šis blogpostas turi dvi priežastis. Pirma yra ta, kad su kalbų mokymųsi panašiai kaip su psichoterapija ar apskritai gydymu – net ir įžvalgiausias psichoterapeutas ar dideliausias ekspertas gydytojas nepadės, jei nebus paties paciento indėlio. Galiausiai – kartais žmonės kursų, kas yra lengviausias kelias pramokti kalbos, pirkalioti labai negali – pinigai nueina vis subtiliai pabrangstančiam sviestui ar būtiniausiom šmutkėm. O kalbų, kaip ir bet ko nauja, išmokti visada smagu ir pravartu. Tad surinkusi komplektėlį įžvalgų apie savo bei kitų mokymąsi, aš Jums papasakosiu, kaip padaryti, kad galėtumėte džiaugtis savo pačių daromu progresu.

Aš šiaip išjungiu tekstus, kurie neturi sąrašo, o Jūs? Taigi – 10 būdų.

  1. Nesiversti per galvą, jei su kalba nėra kontakto
    Vaizdo rezultatas pagal užklausą „stop trying to make fetch happen gif“
    Mano kelyje pasitaikė daug kalbų, kurių iš pradžių lyg ir degiau noru pramokti, tačiau vos prisėdusi, susipratau, kad… ne. Man taip atsitiko su estų kalba. Užsimaniau estiškai pramokti dėl to, kad buvo nepriklausomybių šimtmečiai ir pamaniau, kad būtų įdomus variantas pasigilinti į kitų dviejų Baltijos valstybių kalbas. Ir jei estiškai neįsiminiau, galima sakyti, nė vieno žodžio, latvių  – progresas pasijautė gan greit. Kartais tiesiog būna, kad kalbą reikia apčiupinėti, kad suprastum, jog ji… ,,ne tavo“? Gali būti, kad šalies kultūra ar apskritai kalba kažkuom Jūsų neužkabina. Dabar – o vėliau gali visaip nutikti. Pvz., prancūzų kalba mane jaukinosi ilgokai – dar dabar nesu didžiulė jos ekspertė, bet žodžius, frazes priimu natūraliau ir įsimenu lengviau nei tada, kai mokykloje su didžiausiu šiurpu žiūrėjau į bet kurią kalbinę figūrą.Todėl pasitikėkite savo intuicija – verta. Ir jei jaučias, kad kažkaip stringa ir nenorit, tai geriau susirasti kitą kalbą ir nebandyt daryt progreso dėl progreso – tai duoda rezultatų, bet katorgos būdu mokytis bus laaaaaabai sudėtinga. Greičiausiai galop Jūs tiesiog nusisuksit nuo tos kalbos ir pamesit visus mokymosi syvus.

    Ir tada tiesiog nusivilsit savimi.

  2. Psichologinis barjeras = lėtas savęs pažinimas
    Vaizdo rezultatas pagal užklausą „breaking the wall gif“
    Dažniausiai kas trukdo prabilti kalba ar tobulėti, tai psichologinis barjeras. Kame triukas, psichologinis barjeras retai pastebimas iškart – dažniausiai jis pasijaučia, kai jau moki kažkiek frazių. Tada tu pradedi savimi abejoti – lyg ir gali, bet lyg ir dar ne. Tai yra įdomus momentas mokantis kalbų, kadangi jis yra labai glaudžiai susijęs su savęs pažinimu – tu iš dalies gauni progą susipažinti su savo komforto zona ir jos ypatumais. Ir niekas kitas negali pasakyti, kas Jums padeda prisiversti nebematyti savo klaidų, įsidrąsinti, nebekreipti dėmesio į gimtakalbius ar gerai kalbančiuosius, kurie iš gailesčio pasisiūlys kalbėti kita kalba… Tai yra super individualu ir kiekvieno žmogaus dilema, kuri sprendžiama sulig kiekvienu atveju vis kitaip.
    Žodžiu, reikia rasti savo individualų būdą pastatyti protą  ant tokių bėgių, kur jis įsibėgėjęs pradaužtų ir sieną, kurią jis pratęs apvažiuoti aplinkkeliais (nes saugiau ir… racionaliau yra vengti kliūčių?). Ai, ir atsiminti, kad jei kalbėsite su akcentu – tai yra Jūsų individualumas ir netgi… sex appeal? Kodėl? Nes Jūsų tartis, klaidos ar kažkoks keistas kalbėjimo stilius kuria autentiškąjį Jus. Būtent tą Jus, su kuriuo pažindinatės mokydamiesi kalbų. Būtent tą Jus, kuris, patikėsite ar ne, intriguoja kitus labiausiai.
  3. Įsiliejimas į kultūrąVaizdo rezultatas pagal užklausą „culture gif“
    Mums, vokietakalbiams, vargšams, įsistrigdinusiems į kone griežčiausią gramatiką turinčios indoeuropiečių kalbos spąstus, mokykloje vis kartodavo žodžių žaismą „Deutschland kennenlernen”, kuris turėdavo būti žaismingai išvartaliojamas į Deutsch lernen, Land kennen (mokytis vokiškai – pažinti kraštą). Stenkitės užpatinkinti visus įmanomus naujienų portalus, kurie būtų ta kalba. Arba Instagramo citatų puslapius. Bandykit kur nors apie save pasirašyti viena fraze ta kalba. Žodžiu, bandykit, kad kalba taptų Jūsų kasdienybės dalimi ir patys tapkite tos kalbos kultūros dalimi. Tai labai palengvins procesą.Beje, čia galime grįžti į pirmąjį punktą – taip pajausite, ar lengvas ir ar apskritai galimas kontaktas su kalba, kurios siekiate išmokti. Į antrąjį taip pat – dažnai žmonės žiūri rusišką televiziją, skaito rusiškai ir tai renkasi kaip patogesnį variantą. Bent švelnus susigretinimas su kultūra sumenkina psichologinį barjerą – kalba atrodo artima, visai pažįstama, todėl atsiranda noras ja prabilti. Juk aš esu, toks su visom klaidom ir viskuom, irgi tos kultūros dalis?
  4. Skaitymas, serialų/filmų žiūrėjimas = darbasVaizdo rezultatas pagal užklausą „workworkwork gif“
    Žmonės dažnai Jums sakys, kad reik žiūrėt filmus, serialus, skaityt knygas ir jie greičiausiai nepasakys, kad tai greičiausiai būsią rimtas ir nuoseklus darbas, jei jau prisėdote su tikslu greit praplėsti savo žodyną, kad pagaliau išeitų atsipalaiduoti bendraujant pasirinkta kalba. Žinoma, Jūs galite žiūrėti serialus taip sau ir kažkiek įsiminsite žodžių (dažniausiai tokiu būdu daugiau įsimenamos situacinės frazės), tačiau kad pasiektumėte maksimalų rezultatą – privalėsite pasiimti užrašų knygutę arba įsijungti Notes savo kompiuteryje, o gal ir susirasti subtitrus būtent ta kalba, o galbūt dar ir įsijungti Google Translate (kuris nepelnytai stigmatizuojamas – trumpom frazėms, žodžiams, jis gali užvesti ant kelio) etc. Paranku pasiruošti ir scenarijui, jog gali prireikti papildomai ieškotis platesnio žodyno.Visa tai gali pareikalauti nemažų laiko sąnaudų. Kokios jos, gali priklausyti nuo daug įvairių faktorių. Gali būti, kad nuo serialo įgarsinimo (pvz. kartais aktoriai kalba be dialekto, aiškiai, o kartais, kaip man atsitiko su vokišku mob crime serialu „4 Blocks” – kažkas kalba su stipriai turkiška tartimi ir ką tu jiems. Gali būti, jog knyga ar serialas lies žodyną, kurio nepaliečiate kursuose. Žodžiu, galimos įvairios kliūtys ir vis dėlto – siūlyčiau į jas per daug nekreipti dėmesio ir bandyti suprasti, ką išeina ir ką galima išsiversti.

    Po truputį, po truputį. 🙂

  5. Perfekcionizmo visiškas visiškas VISIŠKAS VI SI ŠKAS atmetimasVaizdo rezultatas pagal užklausą „perfection beyonce gif“
    (kai ieškojau gif’o šitam, iš pradžių suvedžiau f**k perfection. Būta daug porno paieškose, eheh…)
    Kai paprašiau Vitalijaus atvežti vokišką trilerį iš Doičlando ir pradėjau šį skaityti, man atrodė, kad mano C1 diplomą buvo galima beveik mest šiukšliadėžėn, ir mano primiršimas nebuvo niekuo dėtas. Kalbos mokymasis, kaip ir gimtosios, trunka visą gyvenimą. Nebus taip, kad vieną dieną Jūs absoliučiai viską suprasite ir Jūsų smegeninėje tūnantis žodynas aprėps visus įmanomus žodžius. Žinoma, žodynas turi plėstis. Bet dėl didelių nepaliestų plotų nereikia pamiršti tų, kuriuos jau esate pramokę. Nereikia gėdytis to, kad padarysite klaidų. Net jei ir susidursite su žmonėmis, kurie nuneigs Jūsų kalbos mokėjimą dėl to. Tai nereiškia, kad Jūs nemokate kalbos, tai reiškia, kad tas kitas žmogus, su kuriuo bendraujate, nėra paslaugus ir supratingas. Nebijokite klausti, jei nesuprantate kokio žodžio, nepasigėdykite ir freakiškai telefone į Notes užrašyti tą žodį ir ką jis reiškia, jei taip atsitinka pokalbio su gimtakalbiu metu. Nenorėkite ir nereikalaukite iš savęs suprasti visą įmanomą žargoną, jei negyvenate toje šalyje.Mokantis kalbos svarbus ir atlaidumas sau – tai bene tas pats, kaip kiekvienąsyk prisėsti prie to paties žaidimo sunkesniu lygiu. Kažkas bus pažįstama, bet ir kinkos truputką drebės. Svarbu, prisiminkite, kad mokantis kalbos ir bandant ja prakalbti, yra daugyyybė argumentų, pateisinančių Jus ir kiekvieną bent menkiausią nemokėjimą. Stenkitės kreipti dėmesio į tuos argumentus kuo daugiau, net jei ir sunku. O ir šiaip – prisiminkite amerikiečius ir suprasite, kad bet koks kalbos pilotažas, net minimalus, jau yra jėga. Mažosios tautos dominuoja kalbų mokėjimą, todėl Jūs gėdyjatės. Bet nėra ko. Tikrai!

 

Ir svarbiausia – nepamirškite, kad svarbiausia mėgautis pažinimu! 🙂 Aš, pvz., dabar tingiu vokiškai prasilaužinėt barjerus etc etc. Kartais užplaukia įkvėpimas. NU IR GERAI !