Mėnuo: 2018 m. rugsėjo mėn.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “Being at the top, he’s isolated by himself” “Yeah, it’s just him and his money.“
  • “You look good!” “Feel good.”
  • “Asshole, he was gonna call. Did he?” “Jerk.”
  • “You know, you’re getting a divorce, and I see you less than before.” [meilužė]
  • “Why the fuck does this shit always happen to me?”
  • “I’m not available right now. Don’t leave messages on this phone.”
  • “The object is to learn what you saw in me, not what I saw in you.”
  • “I’ve had a great deal of success with it treating this type of condition. I do need to warn you, however, there are certain side effects. Mind you, these are temporary. But there’s a good chance of weight gain, accompanied by Cushing’s syndrome – that’s a swelling of the facial features, sort of a moon face.” “What?” “You’ve seen Jerry Lewis in the last year or two.” “Oh my God!” “She’s planning a wedding, for Christ’s sake!”
  • “Well, like Papaye says: I am what I am!” “Well, I didn’t marry a cartoon.”
  • “People got their health, they take it for granted.”
  • “Take your fucking sorry’s and stick them in your ass.”
  • “Fuck family, fuck loyalty. You cost him a dime, you’re a fucking pariah!”
  • “This is how you leave me? When I’m almost burned to death cooking you a fucking snack?”
  • “I’m going back to my wife.” “You selfish fuck.”
  • “I wanna make a toast. To the people I love. Nothing else matters.”
  • “Whoa, slow down, slow down! Supposed to savor it. It’s important in life.”
  • “I mean,  living like this is what’s costing you your insides!” “I really need a cigarette.”
  • “Some people are better at being number two’s.”
  • “We couldn’t ever come back, Adriana.” “I don’t wanna come back. I want you.”
  • “You want some eggs?” “I need to clear my head.”
  • “Don’t smoke, next you’re gonna want vodka.”
  • “Poverty is a great motivator.”
  • “What can we say about this guy? The ancient Romans had a word. Asshole.”
  • “My grandfather said some of my ancestors were winemakers. But what the fuck do I know, huh?”
  • “But we are a family. And even in this fucked up day and age it means something.”
  • “This kid. That’s his trouble. He keeps it all bottled up! Then they wonder why they get chemical dependencies.”
  • “You never know about people.”
  • “Don’t get into fucking preamble. Just tell me what’s on your mind.”
  • “You got some unhappy people out there.” “No shit.”
  • “But we all got flaws. Even you. Seven deadly sins and yours is pride”
  • “All due respect. You got no fucking idea what it’s like to be number one.”
  • “And I do know this because I raised you from day one – you won’t like working at McDonald’s.”
  • “I’m worried, Ade.” “Everybody’s worried.” “No, I am worried all the time”
  • “What’s past is past. Leave it alone. Things are going good now.”
  • “It’s bureaucratic bullshit! In my day, they’t turn a blind eye!”
  • “No good deed goes unpunished!”
  • “Lemme tell you, A. J. No matter how close you are, your friends are gonna let you down. Family. They’re the only ones you can depend on.”
  • “If you’re lucky, in the end you can let go of your pride, let your loved ones care for you.” “I’d rather they hold a pillow over my face.“
  • “It’s less hurtful to believe that they were right to try and destroy you than to accept the fact she didn’t value you.”
  • “Here he is. “Ho, finally! I started growing mushrooms out my ass!”
  • “You want something done, you gotta do it yourself!”
  • “He’s the boss, Dyanne.” “The boss of what? He’s a piece of shit!”
  • “Does he know that he’s dying?” “We don’t know.”
  • “I don’t think that you come here cause of the sandwiches I think you come here ‘cause you miss us.” [FBI agentui mafijos narys]
  • “Remember the time when Artie and Charmaine broke up for the first time? The first time of many?”
  • “Kids this age get blown up in Iraq”
  • “I can’t believe we won’t get to do stuff that we did again… because we will. I’m positive.”
  • “I funked out of school. <…>” “With your father in a coma?”
  • “Yes, tell us. Who’s the fraud without a fairy tale.”
  • “I never saw myself as that kind of guy. I’m more behind the scenes. Wise, strategy.”
  • “The times make the man, not the other way around.”
  • “Woah, ladies’ room next door.” “Like you reach it from here.”
  • “As writers we are all hung up. But also on our own hang up. We mythologize our narrative.”
  • “An entire room. Full of writers! And you did nothing!”
  • “They totally misquoted me!” “Of course they did! That’s what they do! Which is why I and everybody told you: don’t talk to the press!”
  • “And I don’t know if I loved him in spite of it, or because of it.”
  • “He can’t talk because he got the tube in his throat. Maybe we should consider lucky ourselves.”
  • “That’s gotta feel good. The simple things.”
  • “What if somebody decides viagra is wrong? I don’t like it.” “Well. God loves procreation. No one’s saying anything against viagra. Birth control or name of the morning after pills is a sin, because it extracts at life unborn.” “Yeah, but what if somebody goes after viagra. And I’m not talking about procreation. <…>” “Something like viagra will never be an issue.”

Mano užsifilosavusių būsenų paskatinti pamintijimai apie Papos vizitą ir reakcijas į jį

| skubidubi13

Tai nebuvo kažkoks išskirtinis masinis renginys, kur aš traukiu viena, be kompanijos, todėl visa labai smalsi. Kažkodėl išimtinai šiemet maklinėju didesnių įvykių proga mieste ir man būna labai įdomu stebėti žmones: kaip jie reaguoja į spūstis, kaip tarpusavyje bendrauja, kokia atmosfera. Nekalbant apie tai, kad pasikalbėti su nepažįstamais visada yra didžiulė atgaiva ir nereikalauja kažkokių didelių pastangų santykiui: jis užsimezga, nutrūksta, išgaruoja ir tiesiog sklando ore iš jo likusi nuotaika. Kai esi masiniame renginyje vienas, neišvengiamai pradedi šnekučiuotis su aplinkiniais, kiek jautriau ir savičiau reaguoji į aplinką.

Po Popiežiaus vizito jaučiaus džiaugsminga, bet ir sutrikusi. Aš nesu iš žmonių, kurie labai užtikrintai kalba apie tikėjimą ir tai daro daug – man tai yra intymu ir jautru ir kartais kelia galimų konfliktų baimę. Nors šiom dienom pagal postus socialiniuose tinkluose turbūt atrodo kitaip. Bet nu ką daryt, kad Jums atrodo kaip atrodo: kad ir kaip varžiausi, nusprendžiau pasidalinti mintimis ir įžvalgomis, kurias išprovokavo šis masinis renginys, kuris buvo… kitoks ir kažkuom gi koktesnis negu V16.

Kai liečiamas tikėjimo klausimas – tikintis ar netikintis – paleidžia savo visas rupūžes

Nors girdėjau, kad registruotų ir pakviestų dalyvių sektoriuose buvo tvarka tvarkelė, nelabai taip buvo ten, kur dalyvavo likusi dalis žmonių. Įsikibusi neleidžiančio važiuoti ženklo, aš išgyvenau išbandymą, kai senos itin religingos bobutės bandė rasti sau geresnę vietą atsistoti. Jos mušėsi alkūnėmis, plūdo aplinkinius, o jei ir rasdavo vietą atsistoti, bambėdavo, kad joms ar tai nesigirdi, ar tai nesimato, ar tai kas per nesąmonė, ar tai neįdomi programa. Tikintieji – ypač tokios tikinčiosios – turėjo kažkokio suirzimo. Pati savyje užčiuopiau kažkokius ne pačius šauniausius jausmus, apie kuriuos pakalbėsiu kitame skyrelyje.

Kita pusė – netikintieji – irgi nepraleido progų kaip nors pažeminti žmonių, kurie masiškai plūsta pažiūrėti iš dabar egzistuojančių valstybių vienintelės tokios senos vadovo – Vatikanas žemėlapyje, jei neklystu, nuo daugmaž III a., sulig šv Petro paskelbimu Dievo vietininku žemėje yra valstybė ir visa valstybė tarptautinių santykių veikėja. Galiausiai, atsižvelgiant į stipresnį žmonėms sentimentą – tai yra tų žmonių dvasinis lyderis, dvasinis influenceris. Neslėpsiu, mane toks emocinis nusistatymas, kai buvau atvira pasauliui ir džiugi, truputį smukdė – kai tau žmonės asmeniškai pranešinėja savo pažiūras, o tau gera ir smagu, iš vienos pusės yra liūdna. Iš kitos pusės supranti, kad juos visa tai dirgina, jie nenori priimti religijos ramiai, nes laiko ja neteisinga ir aš turėčiau būti supratinga. Kaip ir – prieš pereinant prie kito punkto – turėčiau būti supratinga, kad kuo dažniau pasisakau, ką galvoju, tuo labiau žmonėms atrodo, kad jie GALI man pasisakyti, ką galvoja taip pat. Šiais laikais žmogaus nelabai iš tikrųjų kas klauso – nors pasisakyti norinčių pasiūla didesnė nei bet kada. Ir apklausų. Bet tai nieko neduoda, kad žmogus pasijaustų išgirstas. It is different to be seen and to be looked at, kaip sakė Amanda Palmer. Liūdna tik, kai tas oponavimas daromas pikto humoro būdu – nors bjaurių intencijų greičiausiai irgi neturėta.

Taip pat visai liūdna dar buvo eiti vokiečių gatve su savo vėliavyte ir pagaugais prisibijoti pasirodyti per entuziastinga. Lipau per baimes ir net mojau keliaudama namo, bet baimė kirbėjo. Jaunas žmogus, nors ir atviresnis aplinkai, yra ganėtinai piktas ir autokratiškas, jei elgiesi kitaip nei jis tiki, kad reikia. Idealizmas. Dėl ko aš, ir kiti jauni žmonės, su kuriais pakalbu, bijome apie save kai kuriuos dalykus papasakoti, nuo kurių išsipasakojimo palengvėtų – o kas, jei mus pasmerks ir palaikys keistais? Beje, vėliau, kai pasidomėjau, supratau, kad dažnai popiežiai būna visiškai nerdai ir freakai – Benediktas XVI norėjo grąžint lotynų kalbą, o Pranciškus nuo 90s nežiūri teliko. Man tai buvo visai miela.

Apibendrinant, tikrąja to žodžio prasme žmogus pasiryžta kažkam transcenduojančiam save, kai jis prisistato kaip tikintis ir tai praktikuoja. Tai iš dalies visai paaiškina, kodėl tiek daug tokių gražulių yra tokie baisūs hipokritai – būtent tikėjimas juos demaskuoja tokius, kokie yra.  Religija dirgina religinguosius, dėl ko jie pasidaro LABAI irzlūs ir teisuoliški atitinkamais klausimais, lygiai taip pat ji dirgina ir netikinčiuosius, kurie pasidaro LABAI irzlūs ir teisuoliški visais klausimais, kuriais siekia pasisakyti religija, kurios kultūrai priklauso jų senosios kartos (taip sakau, nes teko susidurti su kinu, pašiepiančių davatkaujančią močiutę budistę ir skaityti Tolimųjų kraštų šalies jaunuolio mintis, neva krikščionys jie ten protingesni) arba elementariai susiduria kažkur su religingu bendraamžiu – kaip tu drįsai būti kitoks negu mes? Ta prasme tu tiki į Dievą?

Asmeniniuose santykiuose būti popiežiumi – visiška pražūtis

Kalbant apie keistąją didybės maniją – manau, kad ten daug buvusių bent truputėlį užsislėpę pasvajodavo, kad Popiežius GAL netyčia sugalvos sustot prie jų kampo, išlips ir su visais pabendraus. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad žmonės jį laiko dvasiniu lyderiu, o jei jie kažką laiko dvasiniu lyderiu – gali papasakoti Jėzus, ką su tokiais daro. Iš pradžių jie prašo nedaug, nors nepatikliai. Tada jie prašo daryti stebuklus. Tada paaiškinti visus sudėtingiausius gyvenimo slėpinius. Tada nusprendžia, kad tu vis dėlto keistuolis – pasiunčia myriop ir dar pačiu žiauriausiu būdu. Šįkart buvo ne taip žiauriai, bet pasitaikė tokių, kurie pradėjo purkštauti dėl visko, kas jiems Popiežiuje nepatiko, nes ėjo su dideliais lūkesčiais… tokiais dideliais, kad jie leido užsimiršti, jog jų laukiama figūra irgi žmogus.

Man toks pastebėjimas sukėlė klausimų, ką tai liudija apie žmogaus Ego būseną. Ar žmonės jaučiasi nemylimi, neišklausyti, todėl atsiranda tokie gilūs paniurnantys pasvajojimai ir taip užspirga vidinis kipšiukas, kai jo slapti įgeidžiai lieka nepatenkinti? Galbūt ir babuškos  todėl taip siekė atsidurti kuo arčiau Popiežiaus – viena agresyviai lakstė su popierium ir rėkavo, kad negali patekti niekaip į susitikimą su jaunimu. Įdomu buvo stebėti supermamų reakciją į naujieną, kad Popiežius atvažiuos truputį vėliau, nes sustojo palaiminti nepagydomai susirgusių ligonių. Iš veidų ir intonacijų jaučiau, kad jos tarytum supranta, kad tai absoliučiai logiškas sprendimas ir kad taip ir turi būti. Iš kitos pusės – tai reiškia, kad mes lauksime ilgiau. Joms tas nelabai patiko. Buvo šalta, žvarbu, tačiau vidinis kipšiukas krapšto nagais širdelę ir sako, kad ir aš noriu, ir aš, ir man, man, man. MAN !!! O kaip apie mane pačią, kai aš kelias valandas griežtai šalau savo užsiimtam punkte, kad matomumas būtų geresnis? Daukanto aikštėje, kai buvau sustrigusi Skapo gatvės kampe taip žiauriai, kad negalėjau kvėpuoti, man taip nerūpėjo pamatyti Grybauskaitės ar kitų. Man užteko girdėti. Kas atsitiko dabar?

Gal istorinio įvykio svoris – kad ir kaip tai kai kurie bandytų nuneigti, antrasis popiežius per apie 300 popiežių yra smagus tarptautinis pripažnimas mūsų valstybei, dėl kurio teko pralieti nemažai kraujo. Bet man atrodo, kad galimai visai svorio turi ir tai, kad popiežiaus figūra prižadina vidinį bliaunantį ir dėl visko zirziantį Ego, kuris reikalauja sau dėmesio ir jam vis maža. Popiežius tarytum geradaris, gėrio, dėmesingumo, atjautos simbolis ir nors ne visiems mums reikalingas paskutinysis patepimas – jeigu kitiems tu duodi palaiminimą, kodėl mums ne?

Gėrio klausimai

Susijusiai su antruoju skyreliu, galvojau ir apie tai, kaip suprasti tas sveikas ribas, apie kurias pati ir kiti dažnai kalbame. T..y kai tu bendrauji su žmogumi, tau labai svarbu parodyti ribas, kiek toli jis gali eiti. Jeigu tu taip, aš negaliu kitaip ir pan. Liudydama gyvą žmogų, kuris vis visiems mojuoja, vis visiem atiduoda savo dėmesį, o kitą dieną jau, panašu, sloguoja, šlubčioja ir apsirgo; galvodama, kaip jis nepervargsta, susimąsčiau, kiek vertas gerumas su ribomis ir kiek vertas toks gerumas, kuris tave patį nualina?

Neabejotinai, sentimentaliąja prasme labiau sužavi antrasis (nors empatiškai pirmasis irgi patrauklus). Kai aš įsikibus savo kelio ženklo bandžiau išgyventi stiprią minios spūstį į vieną pusę, norėdama išlikti daugmaž ten, kur esu, aš dar ir stengiausi raminti žmones ir rodyti jiems kryptis, kur geriau pasukti, eiti, liepdavau apsižiūrėti, kad nenukristų, kai pati su visu ženklu pastumta buvau ir vos  neunugriuvau tikrai bent kelis kartus. Bet, žinot ką, būtent toks mano elgesys mane įkvėpė. Kai aš pati griuvau, bet vis tiek stengiausi padėti kitiems.

Dabar galvojau, kad žmogui, kad pasijaustų tikrai geras (kas jam yra svarbu), bent kartais reikia savęs atiduoti dėl to, kad kitam būtų lengiau. Kai tu pats lūžti, bet pralinksmini kitą, tu ir pats pradedi gyti. Kai tu pats išgyveni juodžiausią laiką gyvenime, o randi baltų dažų padažyti kito gyvenimą, kad šis pasidarytų bent pilkas. Gerumas, vienu aspektu iš visų kiek jų ten bėra, yra pasiaukojimas gražiąja, neskriaudžiančia šio žodžio prasme. Laisvanoriška auka iš didžiausios meilės žmogui ir visam kas žmogiška. Iš meilės tam, kad pats esi žmogus, kaip ir tas kitas, kuriam tu padedi. Iš noro pagyti iš tos bendrystės, kuri gims iš tavo gerumo akto.

Bet jis labai gražus ir kerintis – dėl ko žmonės, atpažinę geraširdį, tampa pakvaišę – kai tu vaikštai aptvertu sodu ir matai vien tvoras, užsimanęs laisvės, tu užsigeidi a) tas tvoras nugriauti; b) akimis ieškoti vartų ir c) nuskinti tą obuolį, kur sakė neskint ir pažiūrėti, ar tai kaip nors pakeis šitą situaciją.

Individuali tikėjimo koncepcija

Kai Popiežius aplankė ligonius, aš labai džiaugiausi, nes norėjau, kad jis tai padarytų. Man net atrodė neįmanoma, kad jis to nepadarytų. Tačiau vėliau pagalvojau apie tikybos mokytoją, kuri mano draugei, turinčiai nelengvą ligą, pareiškė: žmogus suserga nuo savo piktų minčių.

Toks teisuoliškumas atstumia žmogų nuo religijos. Ir visgi nors katalikybė yra kur kas kolektyviškesnė negu protestantizmas (tai galima išskaityti vien iš Popiežiaus kalbos jaunimui), kiekvienas žmogus veikiausiai ją priima per individualius emocinius išgyvenimus.

Tik, kaip sakoma, kai esi pasimetęs ir bandai būti per vidurį, atidžiai stebi stovyklas ir jei pamatai šaukštą deguto kažkurioj statinių – dėl to, kad visa tai liečia tavo giliausias emocijas, tu pradedi purkštaut ant tos, kuri va taip negražiai pasielgė ir apsidegutinus pasirodė.

Ir visgi mes susiraukiame, kai tokia tikybos mokytoja taip pasako dar ir dėl to, kad mes galvojame, kad jei ji krikščionis, ji neturėtų taip sakyti, t.y. tai neatitinka krikščioniškumo, kuris pasąmonėj lyg ir turėtų gelbėti silpnesnį ir leisti šiam nusiraminti, o ne varinėti jį su bizūnu.

Pabaigai.

Turiu lengvą įtarimėlį, kad visiems mums gera ir smagu, kai nustojame apskaičiuoti ir darome tai, kas mums smagu ir gera. Todėl palinkėsiu šį rudenį iki adventinio laikotarpio – pabandyti pažiūrėti į kitus kaip ne į brudus, kurie siekia apgauti, pasinaudoti, o kaip žmones su priežastimis ir kaip žmones, kuriems galbūt reikia baltų dažų. Ir apie savo silpnybes pagalvoti ne kaip apie trūkumus, kurių reikia atsisakyti, nes jie nenaudingi, bet kaip progas per jas kvėpuoti… gėriu ir supratingumu kitam. Kartais net ir tam, kur atrodo visai nenusipelnęs.

Būkite keisti ir labai laimingi.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “You wanna kick me out of here?” “Well hospital stay cause a lot of money.” “My bowels don’t work. I’m in pain. I just got up with it for chrissake.” “Well, uh, perhaps your bowels would be working better if you hadn’t tried to eat the sausage sandwich on 3.28”
  • “Tony Soprano?” “Yeah.” “Original G. “Yeah, whatever. “
  • “Salvation isn’t just about being saved from hell after you die, it’s also about being saved from yourself while you’re still alive.”
  • “What, he’s saying the dinosaurs were back with Adam and Eve?” “I don’t know, I guess” “No way! With T-Rex in the garden, Adam and Eve would be running all the time scared shitless. But the Bible says it was paradise.”
  • “From now on, everyday is a gift.”
  • “Jesus, can we talk in this family about anything besides food?!”
  • “Should be a beautiful bride, Tony.” “All brides are beautiful.”
  • “I, Eric, take you Allegra <…>” “Allegra? Ain’t that a co-medicine?” “Means happiness in Italian.” “Fucks that got to do with co-medicine?”
  • “He’s a cancer. I can’t let it spread.”
  • “Even Cinderella didn’t cry!” ‘See, when it comes to our daughters, all bets are off.”
  • “You make your own luck in life.”
  • “People see only what you allow them to see.”
  • “Carmela, wait!” “Let her go! I had a lifetime of her bullshit!”
  • “Usual guys?” “Yeah, we’re boring.”
  • “I’m telling – my business – I’ve met a lot of women. That one – ain’t getting laid.”
  • “I don’t give too much of a shit what people do behind closed doors, with the consenting adults. But don’t forget – I’m a straight Catholic!”
  • “<…> some of inside me says: God bless, I salut, who gives a shit. But I had a second chance, why shouldn’t he?”
  • “You’ve been fucking talking about every day being a gift and stopping and smelling roses. But regular life’s kinda picking at it all the way out! Your house, the shit you own – it drives you out! Your kids, what they want! One bad idea after another!”
  • “Accentuate the positive, I want you to get better”
  • “I’m not gonna bring the sources… anyway, it’s all over the place”
  • “My cousin he married! And making the mockery out of the all sacrament!”
  • “You know certain people love the drama. Like fucking high school girls!”
  • “Regarded recent humiliations, it’s an honor to be joined by MEN.” – ep 7
  • “No blood!” “No blood” [tostas]
  • “I can’t believe this, you agreed on this in the hospital!” “Christopher, I was in a coma.”
  • “I could watch her walk away all night.” “Good, ‘cause like most girls with you, that’s what she’s gonna do.”
  • “But with business sometimes shit happens, the plain field changes, whatever, you gotta do whatever you gotta do to keep your income.” – ep 7
  • “It’s nice having this again.” “Well it’s supposed to be better than ‘nice’”
  • “I do what you guys want, do I deserve some kind of life?”
  • “Rebellious?“ „Just a little tolerance for boredom.”
  • “Must be lonely sometimes, being a writer.” “You get used to it.”
  • “There are different times. Young people today are bombarded with so much information, so much input of every kind. Consequently, true adulthood is delayed.”
  • “I guess your heart was in a right place, AJ. But it’s wrong.”
  • “It’s a movie. You gotta grow up. You’re not a kid anymore.”
  • “You were young. Stubborn.”
  • “Come on, Liz, you’re drunk.” “Drunk? It’s called – depression. I haven’t drunk in years.”
  • “My kid – it’ll be different. It’ll be proud of his house.”
  • “Oh, scumbag. I should’ve kicked his ass!” “Yeah, but what did you do? Nothing!”
  • “As I always say… man is not complete until he’s married.” – ep 9
  • “But we both know – no matter how much help I gave, you’d still be here fucking complaining.”
  • “God, he’s such a mope!”
  • “This Prince Albert? Still sleeping?”
  • “It makes Bob seem weak? Your sister, too? These are acts of kindness.”
  • „Fucking Janice attracts trauma, she queens the misery.”
  • “Can I go home to a peaceful house for one goddamn night?”
  • “He was fucking stalking you!” “That’s the thing with the gays.”
  • “Look at those clouds! Paris skies!”
  • “Father put it so well last week. There’s nothing gay about hell, he said.”
  • “Well you aren’t gonna go out with him, are you? He’s, like, 26 years old.” “Duh!”
  • “We worry so much, sometimes it feels like it’s all we do. But in the end it’s just washed away. All of it, it’s just… gets washed away!”
  • “Father always says: hate the sinner, love the sinner.”
  • “What you resent Carmela doing for AJ, protecting him from his father, is the very thing you had often wished your mother would have done for you.”
  • “You know what’s strange, Ro? When you go to a place you’ve never been before it’s, like, all the people were imaginary till you got there. Like, until you saw them, they never really existed and you didn’t exist to them.” “I don’t know, maybe… maybe you’re more philosophical person than I am…” “Nah, it just made me think, that’s all. That’s just as same as when you die. Life goes on without you. Like it does in Paris when we’re not here.”
  • “He’s dead, he’s gone… What can I do about it? Light a candle.”
  • “Your friend? Someone needs to tell her she’s dead.”
  • “What are we doing now?” “I don’t know. Can’t stop thinking about fucking you one more time.”
  • “You’re right. Guy’s got a lot more in his mind than this: like, whether or not have that third sandwich!”
  • “Nice piece that necklace, where’d you get it?” “The mall?” “Should’ve told me. I got a guy…” “And I gotta job.”
  • “I can tell you, Phill. You look fantastic!” “Is it science fiction?”
  • “Lemme tell you something. I’m a cranky fuck lately…” “Lately?!”

Sūrių dienoraštis: aš viliuosi, kad jie bent nujaučia

| skubidubi13

Aš kartais pagalvoju, ar žmonės, kurių nemėgstu (nesu Motina Teresė, čia yra absoliučiai normalu) bent turi supratimą, kokį jie man sugeba padaryti poveikį.

Net ne jie patys, nes mano neapykanta jiems nesijaučia kaip kažkas asmeniška, kažkas, ką aš sąmoningai noriu padaryti (dėl ko paskui ilgiausiai sėdžiu ir pykstu ant savęs, nemėgstu savęs, kad aš kito žmogaus nesugebu priimt tokio, koks jis yra).

Kartais aš jų nekenčiu dėl to, kad jie man kažkur skaudžiai užmynė ir dabar ten randas, ir aš nesijaučiu graži su juo. O kartais taip tiesiog, nes jie egzistuoja. Aš juos pamačiusi patiriu stiprų kultūrinį šoką ir svarstau, iš kelinto Dantės pragaro rato jie atsigabeno į mano akiratį. Net pasidžiaugiu, kad turiu akinius, nes kitaip mano trumparegystė neleistų jų pamatyti ir aš galvočiau, kad viskas pasaulyje gražu.

Self-awareness is important, t’sakant.

Bet aš net nežinau, kas mane tiek pykdo juose. Ar tame, kad jie kartais man tiesiai į akis šypsosi ir nesupranta, kad dabar aš sėdžiu ir kankinuos savo neapykantos spąstuose? Neseniai pastebėjau, kad kai pamatau kokį žmogų ar dalyką, kurio nesugebu pernešt, tada pradedu baisiai savęs pačios nemėgt. Vat tiesiog taip. Pasidarau sau bjauri, nebenoriu savęs matyti, noriu nuo visko pasislėpt. Tarytum subunda kažkas žmoniška ir suprantu, kad irgi kažkam tokius jausmus keliu. TOKIUS. Nemoku apsakyt tos atmetimo reakcijos, bet tai toks jausmas, kai tave kažkas stipriai sugriebia, suspaudžia iki tiek, kad tu ne tik tampi akmeninis, bet dar ir įkaisti iki beprotiško karščio ir, regis, tuoj sprogsi. Manyje tas jausmas dažnai palieka žaizdeles kuriam laikui. Neilgam, bet man labai nepatinka. Tas jausmas, būtent toks, koks jis yra, kaip ir tie žmonės, man labai nepatinka.

Bet man pradeda atrodyti, kad tas jausmas toks klaikus būtent todėl, kad tai yra vidinis gerietis, kuris neleidžia man pykt ir nemėgt. Jis man sako, kad taip negalima. Kad žmogui reikia arba atleisti, arba jį priimti tokį, koks jis yra, kad ir koks svetimas jis man atrodytų. Arba priešingai – vidinis nagutšei y savia. Jisai man sako, kad neapsimoka pykti ir nemėgti, reikia kurti gerus ryšius su visais, nes va, jeigu aš svaidysiuos savo antipatijom, tai nieko nebus, o galų gale – ir manęs kažkas taip nemėgsta. Ir manęs kažkas taip nemėgsta. Ir manęs kažkas taip nemėgsta.

Ir. Manęs. Kažkas. Taip. Nemėgsta.

Galvoje perbėga visi siužetai, kai jaučiaus atstumta, nesuprasta, nepriimta ar pajuokta dėl dalykų, dėl kurių pasirodžiau kažkam kitokia ir dėl kurių žmonėms neišėjo susivaldyti manęs atvirai nepakentus. Netgi tos baimės, kai atidariau šitą blogą arba buvau jau atidarius ir žmonės jautėsi didvyriais man pasakydami, kad manęs už jį kažkas nemėgsta ir man buvo labai liūdna (nes nelaikiau savęs žmogum, kuris irgi kažko nemėgsta, jei būčiau save tokią priėmusi ir nusileidusi ant žemės, būčiau supratusi, kodėl man žmonės jaučia pareigą tai pranešti ir kodėl taip elgiasi – visi nenori jaustis vieni tokie, niekur ir niekada).

Bet o ar gali būti taip, kad aš pavydžiu? Nežinau, šiaip visai gali. Bet dažniau atrodytų, lyg man labiau kažkur slypi kažkoks neteisingumas su tais žmonėm, kurių nemėgstu. Man antipatijas kelia jų visiškas abejingumas aplinkai, pavyzdžiui. Man tai atrodo neteisinga. Tam tikra prasme tai pavydas, nes rūpestingumas įpareigoja ir aš dėl jo negaliu apeiti daug dalykų, o jiem va nusišvilpt ir gyvena sau. Tam tikra prasme tikrai pavydas. Bet tikrai ne visada ir ne visai. Pavydas yra gan mažas procentėlis to jausmo.

Viena paguoda, kad tai nekontroliuojama tiek pat, kiek Le Saint Germain sūrio paviršiuje susidaranti pelėsinė apelsininė žievelė po poros savaičių. Kai mama ją pamatė, atgriebė, nes jai atrodė, kad jos ten neturi būti. Pagalvojus, dvejopa metafora – man taip skauda justi antipatiją, nes aš galvoju, kad jos neturi ten būti, nors kartais ji neišvengiama ir natūrali (brandaus žmogaus reakcija), todėl pjaustau lauk. Kita metafora – aš nesuprantu, ar turi ji būti ant tų žmonių, ar ne, o ir peilio su savimi nesinešioju, nes ne džihadistas, apie kurį niekaip nepabaigiu rašto darbo ir einu dabar pabaigti.

Todėl šį kartą iki.

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
  • “Thank god, I really didn’t wanna hang in over your birthday” “Look, can we forget already that it’s my birthday?” “You say that and then you get upset no one makes a fuss!”
  • “Speaking of kids and ma… Sandy said something interesting. That when we were babies, everything was fine, then ma couldn’t stand it as her babies got older and they got separated from her,  and when they started to talk and express ideas – that’s when the trouble started.”
  • “Listen to us! Morbid fucks…”
  • “You know what, Tony? Fuck the fuck out!” “Oh, in front of the baby?!”
  • “Oh… how was her name, Tony?” “Your ass.”
  • “That verbal diarrhea, you got something in that head of yours, Janice…”
  • “You two have a fight?” “I don’t know!”
  • “All in all. We’re lucky fucks. I tell myself that everyday.”
  • “Psychologically, one of persons told that dying is the ultimate loss of control.” <…> I do know he is a leader. I suspect smoking on some level is an attempt to die as he lived. In total control.”
  • “My weakness. Sometimes I think it’s in my DNA.”
  • “I know, but… this is what life’s still like? At our age?!”
  • “You seem good, Junior, I gotta say.” “Fuck does that mean, I’m fuckin’ incarcerated, for Christ’s sake.”
  • “Sick fucking world.”
  • “Oh, Madonn. He pisses in bed now? Jesus Christ fucking kill me now!”
  • “Corrado, how are you doing today?” “I’m dying slow death, that’s how I am doing.”
  • “That never works. She should just get him a dog.”[apie neklusnaus sūnaus siuntimą į karo mokyklą]
  • “Tony, you always have your business on your mind. Take a night. Smell the cognac!”
  • “You gotta act like it hurt a little more, you know. For your guys.”
  • “Your family’ had enough shame. You should set things right.”
  • “You see, how these Italians work. For the most part okay. Get them cornered – you’re dealing with nothing more than an animal.”
  • “Tragedy. Like a pebble in a lake. Even the fish feel it.”
  • “I love you.” I love you, too, Anthony. But I don’t know… maybe I don’t.”
  • “So your solutions is risk more and make things even worse?”
  • “You eat and you play, like there’s not a giant piano hanging by a rope just over the top of your head every minute of every day.”
  • “I know this is hard for you to believe, but food may not be the answer for every problem.” “Neither is acting like a little whiny bitch.“
  • “When I was using I was a disgrace, when I am sober I’m a drip. The fuck you want from me?”
  • “She was my life!” “You’re 20 years old, you barely have a life!”
  • “What you’re going through, what you’re feeling it right now… it happens sometimes. Everybody gets the blues… There’s a half-a-billion industry devoted to it!” “What, prozac?” “No, the music business. They write thousands of songs about this shit.”
  • “Listen, these fucking women… they’ll drive you nuts with your emotions and whatnots…”
  • “Majoring in cash, minoring in ass!”
  • “Obviously, I’m prone to depression. A certain black attitude about the world, but I know I can handle it. Your kids, though… It’s like when they’re little, and they get sick, you’d give anything in the world to trade places with them so they don’t have to suffer. And then to think you’re the cause of it.” “How are you the cause of it?” “It’s in his blood, this miserable fucking existence. My rotten fucking putrid genes have infected kid’s soul. That’s my gift to my son.”
  • “Pours you drink with one hand, judges you with the other if you take it.”
  • “I can’t go in particulars, but… wise girlfriends – they can complicate life in a major way.”
  • “How are you handling all this?” “Worst part? Truthfully? Is that I gotta sit there with people who ARE hurt. Bad. And I gotta have the long face in the silent in the platitude… but I don’t feel it. And that makes me feel like a hypocrite. And that makes me melt it down.”
  • “How are you hanging in, Paulolucc’?” “As well as it can be expected.”
  • “She doesn’t know… Isn’t God wonderful that way.”
  • “You sound depressed again.” “I mean, how can anybody not be? You have to be fucking nuts not to be! You have to have your head so far of your ass that you couldn’t see your own stupid face!” “What are you specifically talking about?” “Everything’s so fucked up…“
  • “For 20 years, he won’t crack a book, all of a sudden he’s the world’s foremost authority!”
  • “You don’t look so good.” “Ugh… this job!”
  • “We’d like to show you some pictures.” “Angelina Jolie I hope”
  • “The grieving process – it takes time. The closer you are to somebody.”
  • “A point where business bleeds into other shit, feelings make things financially unfeasible.”
  • “Do you have a problem?” “Not yet. Would you like one?”
  • „Essentially, it concludes that talk-therapy while not only being useless with sociopaths, actually serves to validate them. Yochelson says they sharpen their skills as conmen on their therapists.”
  • “It’s always what you think, isn’t it? It’s never how I feel!”
  • “This is gonna sound stupid. But I saw at one point that our mothers are… they’re bus drivers. They’re – no, they are the bus. See, they’re the vehicle that gets us here. They drop us off and go on their way. They continue on their journey. And the problem is that we keep trying to get back on the bus, instead of just letting it go.”
  • “Uncle Philly!” “Uncly Philly my ass.”
  • “What is this fascination with criminals?” “Rescue fantasy. They think they can fix them.”
  • “So the boy who never cared now cares about too much? And the daughter now like all females ultimately disappoints?” –
  • “What do you want from me? I am depressed.” “You wanna hear depressed? $36,000 for that car!”
  • “You’re not getting another one!” “Actually, that’s good. It’ll force me to take the bus.” “What?!” “We have to break our dependence on foreign oil.” – ep 21
  • “These are snakes with fur. The old Italians will tell you – you can’t even put them around a baby!” [apie katiną]
  •  “This fucking animal is history. Pick him up!”
  • “Maybe the army’d be great for him if there wasn’t a war going on.”
  • “Sometimes you tell a lie so long, you don’t know when to stop. You don’t know when it’s safe.”
  • “I miss you.” “I don’t wanna know you. I don’t wanna hear your voice. Don’t call me again.”
  • “You think my life’s a fucking picnic?”

Autofanų karai – arši kova dėl teisingumo ar idiotizmas?

| narajone

Kažkada gal beveik prieš metus, rudenį, rašiau panašų straipsnį apie BMW vairuotojus. Jų poziciją šiuolaikinėje visuomenėje, standartus bei BMW vairuotojų tipus. Nors ir atrodytų, kad tai visiems seniai žinoma, o gal net daugeliui visai neįdomu, tačiau tai iki šiol lieka aktualia tema socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose.

 

Kartais tiesiog susidaro įspūdis, kad presa daro viską įmanomą, kad kuo pigiau ir šlykščiau aprašytų kiekvieną įvykį, kuris susijęs su BMW, o straipsnių skaitytojai kuo labiau niekintų šią automobilio markę. O kurgi dar įvairūs heiteriai, kitų automobilių fanai (dažniausiai tai būna ,,Audi“ gerbėjai), kurie kaip maitvanagiai laukia tokių straipsnelių, kad komentaruose galėtų pasidalinti savo ,,profesionalų“ įžvalgomis ir kandžiomis replikomis. Tik klausimas kam visa tai daroma?

mercedes-benz-sorry-to-all-bmw-lovers-10699030

Taip, tai savotiškas piaras straipsnio autoriui, veikla nuobodžiaujančiam žmogeliui, kuris, ko gero, nesuranda kuo naudingu užsiimti, o po tuo pačiu straipsniu įrodinėja, kad ,,BMW yra brička mėšlui vežti“ ar ,,kaip BMW taip ir dalba***as“. Ir ką jūs manote, jog tokie palieka vieną tokį komentarą? Ogi nesulauksite! Jų būna dešimtys, kol galiausiai užverda diskusija, kodėl ,,Audi“ geriau už BMW ir t.t.

https://weheartit.com/entry/86089843

Bet iš tiesų tai dar ne viskas. Visas gražumas prasideda, kai mokymo įstaigoje iš pedagogo išgirsti lazdavones, jog ,,BMW bagažinėje vežiojasi *boilerį“, o sąsiuvinius tamsta pamiršo kaži kur, bet teisinasi: ,,nu, bet tikrai ne BMW palikau“. Po to dar seka seni visiems žinomi juokeliai apie BMW vairuotojus. O jei  pamokoje nėra žmogaus, kuris stoja juokdariui skersai kelio, tai dar pasijuokia, kad turbūt pas faną šiandien bemwas neužsivedė. Galiausiai, kai visas cirkas jam pritariančių prietelių išsiskirsto, jis giriasi, kad pirks mersą, kurio, be to, iki šiol neturi, nors viskas vyko prieš 3 metus. Žodžiu, malonu.

Taip pat labai džiugu išgirsti bobučių nuomonę, kad jau tie bemwai ojej. Arba mažam vaikui sakoma, kad jau tas dėdė kaimynas su BMW, tai tikrai kažkos negeras ir negalima žavėtis tokiais. Neapseinama ir be pavežėjų arba autobusų vairuotojų, furistų, kurie sukritikuoja šiuos automobilius ir pataria įsigyti kokią audinę, nes visi žino, kad jos geresnės. 

demotyvacija.lt_Nes-Audi-Praktiskiausia-masina_138691602245

Ir panašių istorijų aš jums galėčiau papasakoti krūvą, ypač tą, dėl kurios aš tapau prastos reputacijos poniute, nors tik gyniau savo interesus. Bet klausimas yra vienas: kodėl mes negalime gerbti kito žmogaus pasirinkimo, o rengiame lyginimo, katras geresnis, varžybas? Kas mums trukdo vairuoti, tai kas mums miela širdžiai ir nebandyti to įgrūsti kitam?

Tiesą pasakius, esu ne vienos autofanų grupės narė ir galiu pasakyti, kad BMW fanai daug adekvačiau reaguoja į kritiką ir nebando savo požiūrio primigtynai įgrūsti kitam (nors ir visokių būna, bet čia bendras pastebėjimas). Tai kodėl tada kitiems taip trukdo, kad žmogus vairuoja BMW? Jei tai pavydas, tada išmokime jį suvaldyti ir stengtis, kad sau galėtume leisti ką nors panašaus, o ne pykti ant viso pasaulio.

Būtent tai aš ir pastebėjau, kai eidama šaligatviu su minia žmonių Šventojoje, pro šalį pravažiavo 4 serijos žydra BMW F82. Vos garsiai, stebėdamasi sportiniu automobiliu, pasakiau jo modelį, į mano pusę atsisuko būris vyriškių su nuostaba veide. Žmonės į automobilį reagavo skirtingai: vienur prasidėjo kalbos apie šią nuostabią retenybę, kitų veiduose šmėžavo pavydas ir pasišlykštėjimas, nes JUK TAI BMW.

yas-marina-blue-bmw-f82-m4-with-cosmetic-upgrades-51

Taigi, mielieji, ką galiu pasakyti: taip, šie automobiliai turi savo minusų (tokių kaip brangi eksploatacija, ne itin didelis važiuoklės patvarumas kai kuriose modeliuose, nemažos degalų sąnaudos, nors BMW naujuose modeliuose tai ištaisė, variklių jautrumas, kai jie perkaista, tad norint to išvengti reikia dažniau valyti radiatorių ir kt. techniniai dalykai). Tačiau nereikia jų už tai smerkti, bandyti jų pravažumą bekelėse, kai tai dažnai daro įvairūs ,,Youtube“ blogeriai, nors tai sportinis automobilis ir jį išbandyti purvyne, tai tas pats, ka paleisti traktorių į Formulę 1. Svarbu atsiminti, kad nieko nebūna tobulo. Kiekvienas renkasi automobilį pagal savo poreikius ir prioritetus. O juk tame nėra nieko smerktino, tiesa? Tad linkiu išsivaduoti iš masės požiūrio ir gal kada pamilti tas bavariškas tarkas.

*turbūt turėjo omeny dujų įrangą

 

Savarankiškas darbas su kalbomis: 5 paprasti nepaprasti patarimėliai KAIP

| skubidubi13

Šis blogpostas turi dvi priežastis. Pirma yra ta, kad su kalbų mokymųsi panašiai kaip su psichoterapija ar apskritai gydymu – net ir įžvalgiausias psichoterapeutas ar dideliausias ekspertas gydytojas nepadės, jei nebus paties paciento indėlio. Galiausiai – kartais žmonės kursų, kas yra lengviausias kelias pramokti kalbos, pirkalioti labai negali – pinigai nueina vis subtiliai pabrangstančiam sviestui ar būtiniausiom šmutkėm. O kalbų, kaip ir bet ko nauja, išmokti visada smagu ir pravartu. Tad surinkusi komplektėlį įžvalgų apie savo bei kitų mokymąsi, aš Jums papasakosiu, kaip padaryti, kad galėtumėte džiaugtis savo pačių daromu progresu.

Aš šiaip išjungiu tekstus, kurie neturi sąrašo, o Jūs? Taigi – 10 būdų.

  1. Nesiversti per galvą, jei su kalba nėra kontakto
    Vaizdo rezultatas pagal užklausą „stop trying to make fetch happen gif“
    Mano kelyje pasitaikė daug kalbų, kurių iš pradžių lyg ir degiau noru pramokti, tačiau vos prisėdusi, susipratau, kad… ne. Man taip atsitiko su estų kalba. Užsimaniau estiškai pramokti dėl to, kad buvo nepriklausomybių šimtmečiai ir pamaniau, kad būtų įdomus variantas pasigilinti į kitų dviejų Baltijos valstybių kalbas. Ir jei estiškai neįsiminiau, galima sakyti, nė vieno žodžio, latvių  – progresas pasijautė gan greit. Kartais tiesiog būna, kad kalbą reikia apčiupinėti, kad suprastum, jog ji… ,,ne tavo“? Gali būti, kad šalies kultūra ar apskritai kalba kažkuom Jūsų neužkabina. Dabar – o vėliau gali visaip nutikti. Pvz., prancūzų kalba mane jaukinosi ilgokai – dar dabar nesu didžiulė jos ekspertė, bet žodžius, frazes priimu natūraliau ir įsimenu lengviau nei tada, kai mokykloje su didžiausiu šiurpu žiūrėjau į bet kurią kalbinę figūrą.Todėl pasitikėkite savo intuicija – verta. Ir jei jaučias, kad kažkaip stringa ir nenorit, tai geriau susirasti kitą kalbą ir nebandyt daryt progreso dėl progreso – tai duoda rezultatų, bet katorgos būdu mokytis bus laaaaaabai sudėtinga. Greičiausiai galop Jūs tiesiog nusisuksit nuo tos kalbos ir pamesit visus mokymosi syvus.

    Ir tada tiesiog nusivilsit savimi.

  2. Psichologinis barjeras = lėtas savęs pažinimas
    Vaizdo rezultatas pagal užklausą „breaking the wall gif“
    Dažniausiai kas trukdo prabilti kalba ar tobulėti, tai psichologinis barjeras. Kame triukas, psichologinis barjeras retai pastebimas iškart – dažniausiai jis pasijaučia, kai jau moki kažkiek frazių. Tada tu pradedi savimi abejoti – lyg ir gali, bet lyg ir dar ne. Tai yra įdomus momentas mokantis kalbų, kadangi jis yra labai glaudžiai susijęs su savęs pažinimu – tu iš dalies gauni progą susipažinti su savo komforto zona ir jos ypatumais. Ir niekas kitas negali pasakyti, kas Jums padeda prisiversti nebematyti savo klaidų, įsidrąsinti, nebekreipti dėmesio į gimtakalbius ar gerai kalbančiuosius, kurie iš gailesčio pasisiūlys kalbėti kita kalba… Tai yra super individualu ir kiekvieno žmogaus dilema, kuri sprendžiama sulig kiekvienu atveju vis kitaip.
    Žodžiu, reikia rasti savo individualų būdą pastatyti protą  ant tokių bėgių, kur jis įsibėgėjęs pradaužtų ir sieną, kurią jis pratęs apvažiuoti aplinkkeliais (nes saugiau ir… racionaliau yra vengti kliūčių?). Ai, ir atsiminti, kad jei kalbėsite su akcentu – tai yra Jūsų individualumas ir netgi… sex appeal? Kodėl? Nes Jūsų tartis, klaidos ar kažkoks keistas kalbėjimo stilius kuria autentiškąjį Jus. Būtent tą Jus, su kuriuo pažindinatės mokydamiesi kalbų. Būtent tą Jus, kuris, patikėsite ar ne, intriguoja kitus labiausiai.
  3. Įsiliejimas į kultūrąVaizdo rezultatas pagal užklausą „culture gif“
    Mums, vokietakalbiams, vargšams, įsistrigdinusiems į kone griežčiausią gramatiką turinčios indoeuropiečių kalbos spąstus, mokykloje vis kartodavo žodžių žaismą „Deutschland kennenlernen”, kuris turėdavo būti žaismingai išvartaliojamas į Deutsch lernen, Land kennen (mokytis vokiškai – pažinti kraštą). Stenkitės užpatinkinti visus įmanomus naujienų portalus, kurie būtų ta kalba. Arba Instagramo citatų puslapius. Bandykit kur nors apie save pasirašyti viena fraze ta kalba. Žodžiu, bandykit, kad kalba taptų Jūsų kasdienybės dalimi ir patys tapkite tos kalbos kultūros dalimi. Tai labai palengvins procesą.Beje, čia galime grįžti į pirmąjį punktą – taip pajausite, ar lengvas ir ar apskritai galimas kontaktas su kalba, kurios siekiate išmokti. Į antrąjį taip pat – dažnai žmonės žiūri rusišką televiziją, skaito rusiškai ir tai renkasi kaip patogesnį variantą. Bent švelnus susigretinimas su kultūra sumenkina psichologinį barjerą – kalba atrodo artima, visai pažįstama, todėl atsiranda noras ja prabilti. Juk aš esu, toks su visom klaidom ir viskuom, irgi tos kultūros dalis?
  4. Skaitymas, serialų/filmų žiūrėjimas = darbasVaizdo rezultatas pagal užklausą „workworkwork gif“
    Žmonės dažnai Jums sakys, kad reik žiūrėt filmus, serialus, skaityt knygas ir jie greičiausiai nepasakys, kad tai greičiausiai būsią rimtas ir nuoseklus darbas, jei jau prisėdote su tikslu greit praplėsti savo žodyną, kad pagaliau išeitų atsipalaiduoti bendraujant pasirinkta kalba. Žinoma, Jūs galite žiūrėti serialus taip sau ir kažkiek įsiminsite žodžių (dažniausiai tokiu būdu daugiau įsimenamos situacinės frazės), tačiau kad pasiektumėte maksimalų rezultatą – privalėsite pasiimti užrašų knygutę arba įsijungti Notes savo kompiuteryje, o gal ir susirasti subtitrus būtent ta kalba, o galbūt dar ir įsijungti Google Translate (kuris nepelnytai stigmatizuojamas – trumpom frazėms, žodžiams, jis gali užvesti ant kelio) etc. Paranku pasiruošti ir scenarijui, jog gali prireikti papildomai ieškotis platesnio žodyno.Visa tai gali pareikalauti nemažų laiko sąnaudų. Kokios jos, gali priklausyti nuo daug įvairių faktorių. Gali būti, kad nuo serialo įgarsinimo (pvz. kartais aktoriai kalba be dialekto, aiškiai, o kartais, kaip man atsitiko su vokišku mob crime serialu „4 Blocks” – kažkas kalba su stipriai turkiška tartimi ir ką tu jiems. Gali būti, jog knyga ar serialas lies žodyną, kurio nepaliečiate kursuose. Žodžiu, galimos įvairios kliūtys ir vis dėlto – siūlyčiau į jas per daug nekreipti dėmesio ir bandyti suprasti, ką išeina ir ką galima išsiversti.

    Po truputį, po truputį. 🙂

  5. Perfekcionizmo visiškas visiškas VISIŠKAS VI SI ŠKAS atmetimasVaizdo rezultatas pagal užklausą „perfection beyonce gif“
    (kai ieškojau gif’o šitam, iš pradžių suvedžiau f**k perfection. Būta daug porno paieškose, eheh…)
    Kai paprašiau Vitalijaus atvežti vokišką trilerį iš Doičlando ir pradėjau šį skaityti, man atrodė, kad mano C1 diplomą buvo galima beveik mest šiukšliadėžėn, ir mano primiršimas nebuvo niekuo dėtas. Kalbos mokymasis, kaip ir gimtosios, trunka visą gyvenimą. Nebus taip, kad vieną dieną Jūs absoliučiai viską suprasite ir Jūsų smegeninėje tūnantis žodynas aprėps visus įmanomus žodžius. Žinoma, žodynas turi plėstis. Bet dėl didelių nepaliestų plotų nereikia pamiršti tų, kuriuos jau esate pramokę. Nereikia gėdytis to, kad padarysite klaidų. Net jei ir susidursite su žmonėmis, kurie nuneigs Jūsų kalbos mokėjimą dėl to. Tai nereiškia, kad Jūs nemokate kalbos, tai reiškia, kad tas kitas žmogus, su kuriuo bendraujate, nėra paslaugus ir supratingas. Nebijokite klausti, jei nesuprantate kokio žodžio, nepasigėdykite ir freakiškai telefone į Notes užrašyti tą žodį ir ką jis reiškia, jei taip atsitinka pokalbio su gimtakalbiu metu. Nenorėkite ir nereikalaukite iš savęs suprasti visą įmanomą žargoną, jei negyvenate toje šalyje.Mokantis kalbos svarbus ir atlaidumas sau – tai bene tas pats, kaip kiekvienąsyk prisėsti prie to paties žaidimo sunkesniu lygiu. Kažkas bus pažįstama, bet ir kinkos truputką drebės. Svarbu, prisiminkite, kad mokantis kalbos ir bandant ja prakalbti, yra daugyyybė argumentų, pateisinančių Jus ir kiekvieną bent menkiausią nemokėjimą. Stenkitės kreipti dėmesio į tuos argumentus kuo daugiau, net jei ir sunku. O ir šiaip – prisiminkite amerikiečius ir suprasite, kad bet koks kalbos pilotažas, net minimalus, jau yra jėga. Mažosios tautos dominuoja kalbų mokėjimą, todėl Jūs gėdyjatės. Bet nėra ko. Tikrai!

 

Ir svarbiausia – nepamirškite, kad svarbiausia mėgautis pažinimu! 🙂 Aš, pvz., dabar tingiu vokiškai prasilaužinėt barjerus etc etc. Kartais užplaukia įkvėpimas. NU IR GERAI !

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

| skubidubi13
    • “Grieving is a process. Sometimes courage isn’t a value.”
    • “<…> the dead have nothing to say to us. It’s our own narcissism that makes us think they even care. It does get better with time.”
    • “Some men have to move at their own pace, Med.”
    • “Nobody knows what the future holds, my friend.”
    • “What am I gonna do, Ro?” “What’s there to do. A couple of months you’ll forget all about him.” “I don’t know if I can…”
    • “She’s becoming a wonderful woman, Carm. Smart, beautiful, independent woman that you created.” [Tony savo žmonai Carmellai apie dukrą Meadow]
    • “More is lost by indecision than by wrong decision, that’s all I’m saying.”
    • “Yes, I’m a piece of shit which the world every morning pushes out of its butt.”
    • “Divorce is very hard for children. After this they don’t trust. I’m a child of divorce.”
    • “Those fucking phones. We were better off years ago.”
    • “Well, don’t worry, I’m going to hell when I die.”
    • “Can I tell you something, Tony?” “Don’t prentend like I got choice.”
    • “Who knew all this time you wanted Tracy and Hepburn?” [po daug metų santuokos]
  • “Marriage can be very hard work if both aren’t pulling that load.”
  • “They paint everything the worst, these news people.”
  • “Oh, let’s face it, Lowenstein, women are more devious than men.” [filmas]
  • “Her questions make me as dizzy as her perfume.”
  • “Lot of changes since you went away. Twenty years, Madon’” “You know what the biggest change for me is? Broads shaving their bushes.”
  • “All I’m saying is if you get some extra responsibilities, you should extra benefits, too.”
  • “Enjoy it, girls! I’ve been enjoying it looking at you all night!” “Get some fucking glasses…”
  • “Life’s too short, Chrissy. You can’t waste it fighting with your friends.”
  • “I don’t think you get this. I want you.” “And that’s very flattering to me.”
  • “I just wish my mother could’ve seen it.” “Well, wherever she is, I’m sure she’s proud.” “Actually, I think I know exactly where she is , and it’s pretty fucking hot.”
  • “He’s a good kid, huh? Smart.” “Fucking weirdo if you ask me.”
  • “You goddman clown.”
  • “Hello? Oh, that’s terrible. Where’s he gonna be laid out?” „Who now? Goddammit…”
  • “Anthony. Anthony, did I ever tell you I want to be cremated?” “About four times.”
  • “Lorraine, you’re looking good!” “Yeah, keeping it together with Pilates and gin.”
  • “Oh, I swear, you still look exactly the same!” “Oh, so you’re still full of shit?”
  • “Jesus you’re back on your feet already?” “You hit the ground running and then you don’t look back, huh?”
  • “Oh, God. All these years and you could get nothing!” [skyrybos]
  • “Marriage is beautiful in the beginning, but two, three years later…” “You’d think there’d be some romance, at least.” “Janice, you’re a newlywed!” “I know. Six months, and Bobby still hasn’t found my rosebud.”
  • “God, is that all you think about, is your fucking working?”
  • “I am being, like, ripped apart here just snitching on people. For what? What do I get out of it?”
  • “And nowhere but the FBI is the line clearer between the good guys and the bad guys. And you’re with the good guys now.” “Wow. Jesus…“
  • „Listen to you. Why you always talk like a whore?” “Because men like it.”
  • “I tell you, I’m having a fucking time. Stay out late, come home drunk, fuck anyone I want.” “Yeah, so what’s the difference?” “I don’t know. It’s a mindset.”
  • “I wanna be absolutely fucking sure, that’s what I wanna do!”
  • “Who knows why people do what they do.”
  • “Here he is, Mr Clean”
  • “Look, Bobby, marriage or any partnership, for that matter, is a give and a take.”
  • “Jason, men are talking here.”
  • “Get your coat and we’re leaving.” “I don’t have a coat.” “Then get movin’, goddammit.”
  • “He’s a goddamn hothouse flower, that’s his problem.”
  • “If anyone cares, I’ll be upstairs lying down .”
  • “Now I gotta unfuck what you just fucked up!”
  • “He may have Alzheimer’s, I don’t know.” “Good, maybe he’ll forget my phone number.”
  • “Well, there’s fucking compromises in life, Paulie.”
  • “Just take your medicine, Uncle Jun. Make you feel better. Help with your memory.” “Believe me, there’s plenty I’d like to forget.” “Yeah, you and me both.”
  • “He’s old. How do you think that feels?”
  • “I’m so worried, I’m not angry anymore.”
  • “She’s covering him. That’s what sisters are supposed to do.”
  • “And don’t call me ‘godfather’ with that cute fuckin’ smirk”
  • “Jesus Christ, Feech, I’m trying to ease your transition here and this is the thanks I get?”
  • “You gotta remember, I still think of you as a kid. I’ll learn.”
  • “They all handle tragedy differently.”
  • “So you were married?” “For about, well, five minutes”
  • “Only thing better than in Russia is the food.”
  • “What do you gotta be stressed about? That bar?” “War, Christopher. The Middle East.”
  • “Listen, don’t say anything to anybody, okay? You know, people hear cancer, they start to bury you already”

Wilenskos biurokratės nuotykiai Šiauliuose. IV (rymojanti šįkart ne prie berželio) diena

| skubidubi13

Pamenu, kai man buvo kokie keturiolika ir važiavau atsiimti apdovanojimo už savo sukurtą plakatą Jaunųjų gamtininkų stotyje, mane kartu su mokytoja vežė tokios mergaitės mama. Mergaitė irgi buvo apdovanota, ir savo mamai sukėlė šiurpą, kai pasakė, jog jai visada labai patinka miestuose kapinės.

Neturiu fetišo kapinėms, nemėgstu ten šiaip vaikštiniuoti kaip antai tekę sutikti tokių žmonių ir įprastai pasivaikščiojimams renkuosi parkus, bet niekados taip nesupratau, kodėl greičiausiai tuokart dar nemokėjusi paaiškinti susidomėjimo kapinėmis mergaitė taip pasakė, kaip tada, kai stoviniavau ant Šiaulių Senosiose kapinėse.

Dauguma kapų šiose kapinėse siekia XIX a. vidurį – spėju, kokiose Rasų ar Saulės kapinėse rastume ir senesnių, bet tai yra išties senos kapavietės, į kurias nebelaidojama. Kapuose absoliučiai dominuoja lietuviški vardai ir pavardės (dar vienas wilenskos kultūrinis šokas). Šiek tiek pavaikštinėjusi pastebėjau, kad daugmaž pagal metus, kada mirė žmonės, yra paskirstyti kapai – viename ratelyje pokaris ir šiek tiek vėlyvojo tarpukario, toliau, arčiau Talšos ežero nusidriekia Nepriklausomybės kovos ir XIX a. vidurys.  Gana daug mačiau kūdikių kapelių – išgyvenusių metukus ar greičiausiai gimusių negyvų. Bent Rasų kapinėse neteko jų tiek pastebėti. Gan daug apleistų kapų, kurių savininkai nežinomi, o ir patys neatrodo lankomi. Labai gražiai sutvarkyti Lietuvos kariuomenės savanorių kapai ir gan begėdiškai nenugrėbtais pirmykščiais lapais, užleistai pasirodė filosofo Stasio Šalkauskio kapas, ant kurio pastatytas Rūpintojėlio paminklas. Kape ir jo sesuo su tėvais.

Šiaulių laikysena St. Šalkauskio atžvilgiu, tiesą sakant, man sukėlė daug klausimų apskritai – jei ne močiutė, eidama St. Šalkauskio gatve būčiau praėjusi ir nė nepastebėjusi, kad šioje gatvėje šis filosofas gyveno. Kiek mačiau, miestuose iškiliuosius vietinius stengiamasi pabrėžti ir pažymėti lentelėmis, kur jie vienu ar kitu laikotarpiu gyveno arba dirbo. St. Šalkauskio namas šiuo metu yra klinika ir tu nė neįtaręs ir praeitum, nebent turėsi seną vietinį pašonėje.

Screen Shot 2018-07-03 at 17.21.50
Pats… nepatogiausias (?) reginys visam mieste

Čia atsiskleidžia, beje, dar vienas gan keistas Šiaulių savitvarkos principas – St. Šalkauskio kapas, kaip supratau, pavestas tvarkyti vienai mokyklai, tai nėra savivaldybės atsakomybė. Man tai priminė antrą dieną matytą juodai anekdotinę situaciją – antrame laidojimo namų aukšte įsikūrusį Šiaulių skautų tuntą. Kaip supratau, Šiaulių skautams savivaldybė vietos neišrūpino, tad kažkodėl tuom pasirūpino ar tai bažnyčia, ar tai laidojimo verslas. Toks neaiškus atsakomybių pasiskirstymas ir nesuprantami vieno žymiausių ir iškiliausių šiauliečių kapo bei paminėjimo nesusipratimai privertė tikrai susiraukti, net ir fone mieste tvarkomų vamzdynų ir matomo miesto savivaldybės siekio atsinaujinti (nors ir teko girdėti, kad ne iki galo sėkmingai jiem ten sekasi, bet kai prisimenu miestą prieš porą metų – dabartinė savivaldybė tikrai padoriai tvarkosi).

Paskutinis paminėjimas apie Šiaulių miesto Senąsias kapines būtų toks, kuris galutinai užstiprino norą suprasti tą mergaitę, kuri pasakė, kad jai miestuose labai patinka kapinės – šios kapinės tikrai labai stipriai ir efektingai pasakoja istoriją. Pradedant sukilėlių kalneliu. Mane sugriebė kelių lakūnų kapai – jauniausias žuvo 19-os. Kapinėse taip pat yra 1920 m. nuo bermontininkų pasalos žuvusių kelių karių kapas. Galiausiai – man papasakojo, kad kai kurie kryžiai buvo numušti, kai miestas buvo bombarduojamas, vėliau juos teko atstatyti.

Kai prieš keletą metų Lietuvoje vyko krepšinio čempionatas, buvo labai apmaudu ir liūdna, kai prancūzų krepšininkai Šiaulius įvardijo kaip nuobodų ir nedailų miestą – turint omenyje, kad Šiaulių tokių, kokie jie buvo tarpukariu (beje, tai labai senas miestas – vyresnis nei pvz. Panevėžys), po bombardavimo praktiškai nebeliko. Chaimo Frenkelio viloje, beje, galite pamatyti rekonstrukciją (tarp kitko, bent iš senųjų šiauliečių girdėjau, kad Frenkelis visus tarpukariu nervino su savo odos fabriku vos ne miesto vidury, nes odos fabrikai baisiai smirda). Kai buvau maža, senelis, gyvenęs ant Šiaulių krašto esančiuose Lieporiuose, pasakojo, jog žmonės apie planuojamą miesto bombardavimą sužinojo trys dienos iki jo ir taip tris naktis be perstojo pro prosenelių namus zujo masiškai iš miesto besigelbėjantys žmonės. Man tai iki šiol vienas įspūdingiausių girdėtų pasakojimų ir gaila, kad nebe iš pirmų lūpų nebegaliu detaliai ir įdomiai, įtikinančiai jo perteikti.

IMG_0162
Perėjus Senąsias kapines – Talšos ežeras su sutvarkyta paežere

Apsilankiusi kapinėse (kurių nefotkijau iš principo – esu gan konservatyvi šiuo klausimu ir nesinorėjo pyškint kapų), galop nužingsniavau iki Talšos ežero, kurį kalbininkai, vykdydami zanavykų tarmės visuotines represijas prieš kitas tarmes, jei neklystu, siūlo vadint Talkšos (?). Prie šio ežero seniai bebuvau apsilankiusi, todėl labai maloniai nustebino, kaip sutvarkyta paežerė. Kitapus ežero, kiek žinau, būta/esama kažkada sodinto dabartinės Salduvės progimnazijos mokinių parko, kuris dabar atrodo kaip miškas ir jame yra pastatyta gyvenamųjų nuosavų namų.

IMG_0145
Skulptoriaus Purono „Geležinės lapės” skulptūra ežero pašonėje

IMG_0148IMG_0147IMG_0146

Labai juokinga buvo, kai nuėjusi pabelsti į Geležinę Lapę (Puronas yra jos autorius – skulptorius ir šiaip Šiaulių veikėjas, kuris mėgsta dar ir apie miesto istoriją paleist klipukų. Šiauliečiai, kiek teko bendrauti, įvairiai jį vertina), nes ji man atrodė kaip skarbonkė, kuri gali sukelt labai stiprius garsus į ją belstelėjus kartelį kitą, ir va atradau ten daugybę vestuvininkų prikabintų spynų.

IMG_0157
Talšos ežeras, labiau laukinėje pusėje

Pabaigai skelbiu Talšos ežerą stebuklingu, nes niekaip nesugebanti natūraliai įdegti, pasėdėjusi vos penkioliką minučių prie jo, aš labai juokingai įdegiau kojas ir kelias dienas mačiau savo baltuojančias basučių žymas.

IMG_0168
„Saule, bet tu visai neįdegus!“
IMG_0150
Auksinis berniux – priešingoje pusėje Talšos ežero už Senųjų kapinių

Vėliau išeidama pafotkinau vamzdžiais aptvertą ir apraustą, priramstytą it Stelmužės ąžuolas auksinį berniuką, kurio tapimo miesto simboliu istorijos iki šiol ar tai nesupratau, ar tai neįsiminiau. Ėjau atgal St. Šalkauskio gatve ir kažkodėl įsimylėjau būtent šitos gatvės alėją. Gale jos, šalia Šiaulių viešbučio, po dešine mane pasitiko bulvaro tikroji pradžia su vartais – močiutė sakė nefotkint, nes ta pradžia išsikerojusi vamzdžiais kaip ir pusė miesto. O man toks urbanistinis vaizdas buvo, kad net patiko…

IMG_0164
Pabando Jums galvoj nesuskambėt Vilčinsko „Grįžtu namo” žiūrint į šį kadrą
IMG_0163
Šitie idiliški ir svajokliški tėviškės vaizdai atsivėrė kelyje tarp Jonavos ir Kaišiadorių
IMG_0165
Keliaujant namo, pirmąkart pastebėjau lentelę Kaišiadorių traukinių stotyje – pasirodo, čia kadaise dirbo partizanas Jonas Misiūnas – Žalias Velnias

Taipgi ir baigės mano ketvirtoji diena – tingėjimu. Vėliau kitą rytą bildėjau vėlavusiu Klaipėda-Vilnius traukiniu (sakė, jis dabar, šiek tiek paankstinus laiką, visada vėluoja. Apsidžiaugiau, kad šįkart nebepataikiau ant Šiauliai-Vilnius, kuris darda labai lėtai ir šiaip kažkoks nejaukus. Šitas įtartinai dvidešimt minučių ilgiau negu ekspresas, tai jau bijojau…) namo Vilniun su Klaipėdos ponių gvardija, kurios pletkino, koks Vilnius yra kaimas (nu čia Kaunas su Klaipėda kas jiem belieka – tik kolektyviai papavydėti mums wilenskams, kad mes didžiausi), viena gi vežėsi savo atžąlą su švedu, su kuria, šiai nesupratus kažko lietuviškai, jai nelabai sekėsi susikalbėti.

IMG_0166
Wilno pasteliniai dangūs Liepkalnyje. Pirmas vakaras grįžus

Tada išlipau, grįžau namo, išlėkiau miestan su reikalais ir supratau paskutinį elementą, kurio man taip trūko Šiaulių autobusuose – hepatito B smarvės ir nuo narkotikų tiesian taškan žiūrinčių gimtojo Stoties rajono liolekų ir bolekų.

Kita vertus, netrukau ilgai ir vėl Vilniuje pasijausti kaip namie, bet ir Šiaulių kaip 1/2 savęs kartais dar kuris laikas buvo ilgu…

~~~~~~~~~~~~
Tad šiam kartui –

Le fin

 

~~~~~~~~~~~