Studentiška išpažintis ir kodėl aš nebemėgstu vaikščioti pro VCUP

selective focus photography of white petaled flower plant

Dabar, ko gero, aš sulaužysiu savo pačios pasižadėjimą nesiskųsti mokslais, o tiksliau studijomis. Tokį pasižadėjimą sau aš daviau po to laiko, kai nesėkmingai įstojau ir nutraukiau studijas kolegijoje ir įstojau į Romerį. Nors ne, žinot, šiame įraše aš ir nesiskundžiu, tiesiog tai šioks toks bambėjimas retkarčiais, kuris jau yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tai tarsi savotiška kritika tiek sau, tiek kitiems. Dėl poelgių, sistemos, įvykių, vykstančių procesų ir t.t. Sakyčiau, tas bambėjimas nėra tiesioginis zyzimas ant viso svieto, tai veikiau pamąstymai, analizė to, kas vyksta.

Jau kurį laiką man kirbėjo mintis aprašyti praėjusius studijų metus ir su tuo susijusius įvykius pabrėžiant tai, kad kartais geriau eiti numintais keliais nei trypti savąjį. Netrukus suprasite kodėl.

Pradėkime nuo to, kad man teko pakeisti bakalauro baigiamojo darbo temą ir vadovą, nes supratau, kad tiek su tema, tiek su vadove nesusigyvensim. Rinktis, kaip suprantate, nelabai jau buvo iš ko, nes lengviausios/geriausios temos išrinktos, o liko, tai kas liko… Griebiau iš tų likučių daugmaž suprantamą ir patrauklią. Pasitarimai, prašymas dėl temos keitimo, nu okey, važiuojam… Nebūčiau nė pagalvojus, kad blaivia galva (nors tokia ji pas mane visada) pasirašysiu dalyvauti dėstytojos pasiūlytuose studentų moksliniuose tyrimuose semestrų metu. Mačiau prieš tai laiškus su pasiūlymu iš praeitos bakalauro darbo vadovės, bet vien užmetus akį supratau, kad tai ne man, o ir dalyvauja juose pagrinde magistrantai. Bet ką jūs galvojate… Po to, kai gavau pasiūlymą asmeniškai ilgai negalvojus aš sutikau sudalyvauti tyrimuose. Tąkart aš dar nenutuokiau, kiek pragaro ratų man teks praeiti. Mokslinis straipsnis per dvi dienas neturint jokio suvokimo, kaip jį rašyti ir kokį empirinį tyrimą daryti. Dalyvavimas studentų mokslinėje konferencijoje , neturint dar parašyto straipsnio, bet apsimetant, jog jis yra, o temą aš gerai įkandus. Ko ne aktorė? 🙂 Ir viskas tai vyko pavasarį, nuostabų gegužės mėnesį, kai aš užvis labiau norėjau ištrūkti į lauką, nusimesti visą darbų naštą nuo pečių ir tiesiog mėgautis akimirka. Tačiau ne viskas buvo taip, kaip norėjau, ir aš kibau į darbus visu pajėgumu.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Vasara ėjo į pabaiga. Vis dažniau mane aplankydavo mintys ir svarstymai, kur atliksiu praktiką. Kaip žinia, mano tyrimų tema susijusi su Vilniaus paveldu, kartą minutei prisėdus ant suoliuko, esančio prie Kultūros paveldo departamento, atsipūsti, nužiūrėjau pastatą įdėmiau. Pamenu tąkart prie to pastato žydėjo lelijos ir virš galvos bolavo vasariška dangaus žydrynė. Pasvarsčiusi galimybes, pasidomėjusi departamento veikla, kreipiausi dėl praktikos dar rugpjūtį. Rudenį mane priėmė be didesnių rūpesčių. Prisipažinsiu, turėjau nemenkų ambicijų, maniau, kad mane aktyviai įtrauks į veiklą, įgysiu daug naujų žinių, kurios pravers ateity, gausiu naudingos informacijos tyrimams, bet kur tau ten… Žinot tą atvejį, kai slampioji pakampėmis it skuduru gavęs šunėkas ir žvelgi vilties kupinomis akimis gal tau duos kokį skanesnį kąsnelį? Taigi, aš buvau ta įkyri praktikantė, kuri prašė užduočių, dėmesio, sutikimo gauti interviu ir kažkokių pačiai dar nežinomų naujų profesinių įgūdžių suteikiančios veiklos. Tačiau man ne kartą teko išeiti nieko nepešus ir aš netgi nelabai supratau, kas vyko visus šiuos tris mėnesius. Nesakau, kad departamente dirbantys asmenys blogi ar panašiai, ne, jie tiesiog abejingi. Tiesiog nenusiteikę ir nematantys prasmės skirti praktikantams daugiau dėmesio, nes vis vien už tai nieko nemoka. Kiek apmaudu, kad valstybinėse įstaigose dirbantiems asmenis stinga motyvacijoms kiek kitokio pobūdžio veikloms. Dėl to, pirmiausia, turėtų susidomėti įstaigų vadovybė ir dar viršesnes pareigas užimantys asmenis. Antraip, mes iš anksto jaunimo tarpe formuojame atitinkama nuomone apie valstybines įstaigas. Jaunimo tai nepaskatins ne tik, kad atlikti praktiką, bet ir rinktis darbą tolimesnėje ateityje. Nepaisant viso to, aš labai dėkinga tiems darbuotojams iš Metodikos ir paveldosaugos bei Tarptautinių ryšių ir sklaidos skyrių, kurie visgi atrado laiko ir ūpo mano užduotims ir mano smalsavimui (o aš sugebu įgristi savo kalbomis). Praktika mane įkvėpė parašyti eilėraštį (žr. eilėraštis). O jums, skaitytojai, ar teko atlikti praktiką studijų laikais valstybinėje įstaigoje ar organizacijoje? Kaip sekėsi Jums? Labai norėčiau paskaityti jūsų komentarus po įrašu.

Neveikia prodiusavimo dėstytojo mano kerai,

Nusispjaut ir taip gerai, betgi nemačiau tokių

Pažymių nuo psichologijos dalyko laikų.

Man sako, kad Dievą į medį veju, mane tokie

Keisti jausmai aplanko, Vilnių aš ant delno dedu,

Nes pati jame lyg narvelyje vos telpu –

Many egzistencija suspausta.

Keisto patirtys irgi viską temdo, aš lyg ne ten ir ne

Tuo metu parsirandu.

Toks juokingas jaunas paveldosaugininkas

Prieš jaunas panas per daug staipos, jis

Galėtų kaip Statkevičius apie save šešias

Valandas prakalbėti, tuomet laikytume tai interviu.

Ir taip. Jau minėtieji moksliniai tyrimai semestrų metų. Tiesa pasakius, aš galvojau, kad jiems galo ir krašto nebus. Niekad nebūčiau pagalvojus, kad gali taip būti sunku susirasti interviu dalyvius tyrimui. Žinoma, ir kandidatų nebuvo daug, nes, savaime suprantama, kuo sritis siauresnė, tuo specialistų šiai sričiai mažiau, o kūrybiška vietokūra visgi tokia. Dauguma tiesiog ignoruodavo mano laiškus, žinutes, kiti atsisakydavo, treti atrašydavo, kai nesitikėdavai gauti sutikimo. Galiausiai pirmąjį savo interviu gavau spalio pabaigoje, antrąjį lapkričio pradžioje, o po to vėl užlūžau… Vėl tylu, ramu, o aš laukti negaliu. Pasitelkiant ryšius, kai ką teko priremti, tiesiogine to žodžio prasme, prie sienos ir tokiu būdu išgauti interviu reikalinga informacija. Atsakau – studentų moksliniai tyrimai kartais legalus tardymas. O kur dar nauji moksliniai straipsniai, nauja mokslinė konferencija (jau ne studentiška), recenzentų pastabos ir taisymai… Pff. Atrodo, niekis, bet kai pradedi daryti, tai pajauti visą reikalo gardumą. 🙂 Ir kodėl man nesieina takeliu ramiai taip, kaip kitiems, o būtinai reikia paklaidžioti šunkeliais, manant, kad mano išmintas takas bus geresnis? Pati sau statau grėblius ir ant jų minu. Tikrai, ne kitaip. Čia gal skorpijoniška mazohistiška natūra daro įtaką, kaip manot? Arba labiau tikėtina, kad priežastis tame slypi kur kas giliau…

Ir taip. Istorija su CUP’u. Nors man jis niekad nebuvo patraukliausias prekybos centras asortimento atžvilgiu, bet lokacijos ir laiko taupymo sumetimais, aš jame apsilankydavau gan dažnai, perkant kokias smulkmes ar tiesiog nubėgant iki bankomato. Pamenu, kai vieną saulėtą gruodžio dieną, visai prieš šventes, dėl kai ko vėl užsukau į jį. Prieš išeinant iš pagrindinio įėjimo, į mane kreipėsi moteriškas balsas, prašantis pagalbos. Tiesa pasakius, iš pradžių nelabai susigrėbiau kokio pobūdžio pagalbos iš manęs norima. Moteris, gan tamsaus gymio, prisistatė esanti atvykėle iš Baltarusijos, istorija apie ištikusį likimą pasirodė gan įtikimą, o ir prašė ji nebūtinai pinigų, o ir būtiniausių prekių kūdikiui. Viduj man kilo abejonės, turbūt pirmą kartą gyvenime pasijaučiau taip mulkinama. Tačiau dėl man pačiai neaiškių priežasčių, nepajėgiau jai atsakyti ,,ne“ ir pateikiau dešimties eurų kupiūrą. Žinoma, ji man labai dėkojo, maloniai kalbėjo, bet aš jaučiausi niekaip. Ne todėl, kad man būtų gaila tų dešimties eurų, žmonėms, kurie mano dėmesio ir gerumo nevertino dar ne tiek buvau išleidus, tačiau man nedavė ramybės intuicija, kad pasielgiau priešingai nei reikėjo. Žinot, nesu iš tų, kurie dalina eurus į kairę ir į dešinę visiems to prašantiems, o ypač lauke. Jei paaukoju kelis eurus, tai į fondus, kuriais pasitikiu. Vėlgi nesu milijonierė, kuri galėtų skirti apvalesnes sumas. Betgi minėtoji situacija mane suglumino. Tądien dar užsukau į bažnyčia pakeliui ir man vis vien jautėsi tarsi akmuo ant krūtinės padėtas.

Dabar VCUP man asocijuojasi ne su pačiomis geriausiomis patirtimis. Man keista eiti pro KPD pastatą, į kurį anksčiau praktiškai nekreipdavau dėmesio, nebenoriu sutikti sektantų, kurie prie manęs ten įkyriai prilįsdavo (taip, taip, buvo ir tokių atvejų), nebenoriu jaustis iškrėtus kvailystę, nepaklausius savo vidinio balso, nebenoriu būti nužiūrima kaip galimas finansų šaltinis, nors tikrai su savim nesinešioju lobių, nebenoriu stumdytis tarp naglų, neišauklėtų malalietkų, kurie vaikšto visa banda. Bet ką gi… Kartais ko labiausiai bandai išvengti, tas prieš nosį ir išdygsta.

Tai tokie tie mano žiemos potyriai, kuriais norėjau pasidalinti su blogo skaitytojais.

Juodė

Rytinė vasaros saulė tik iš dalies apšvietė Vilnių, dalis jo taip ir liko skęsti nakties šešėlyje. Gaila, jog šiltos, atokvėpį nuo karščio suteikiančios naktys praeina greitai, o juk jose atsispindi kažkas magiško, stipraus. Ryto aušros auksinėse gijose to nėra.

            Šiandien kaitins. Ankstyvi darbininkai tingiai keliasi iš lovų, gurkšnoja greitomis išvirtą kavą ir rūškanais veidais tipena link transporto lokacijų. Stoty pajuda pirmieji autobusai, iš maisto kioskų pasklinda kaitinamo aliejaus tvaikas, vakarykštės mėsos likučių dvokas. Pijokai ir kiti benamiai susirenka savo mantas ir pajuda kas sau. Vakarykštės jų kompanijos veidai neatpažįsta vienas kito, skaidrosios meilės burtai išsisklaidė. Taip nyksta žmonėse brolybė ir ryžtas. Pasigirsta pirmi rėkimai, kaltinimai, pretenzijos. Galbūt iš dar likusių komunalinių butų, galbūt iš apgautų, vagį sučiupusių pardavėjų. Juodajai laibauodegiai beglobei tai įprasta kakofonija. Ji palengva raižosi šalia aptriušusios laiptinės priedanga. Ištiesia plonas letenėles priekin, pagalanda ilgus nagučius ir mieguistu žalių akių žvilgsniu nužvelgia kas aplink. Nieko įdomaus. Reikia ieškoti maisto. Kailis per daug nušiuręs, svoris sumažėjo perpus.

– Konstantinai, kiek kartų sakiau, kad neįleidinėtum valkataujančių kačių! – pasigirsta šaižus moters balsas laiptų viršuje. Vargšas Konstantinas. Tikrai. – Mūsų namas ir taip primena landynę! Lauk, padare, lauk šlykštyne! – Veja mane pasiutusi moteriškė mosikuodama šluota.

– Na, jau, Adele, su metais vis labiau raganėji. – Pasigirsta sodrus vyriškas balsas besileidžiantis žemyn. Medinės lentos girgžda vyriškiui po kojomis. – Net ir katė tau kliudo, vis tavo akys ieško, ką pasmeigti ant iešmo. Et, ne tokią moterį aš vedžiau… Reikėjo išmintingų žmonių klausyti.

– Fi! Tai ko nepaklausei?! Mauk lauk pas tuos, kurie tau malonius žodelius mėto! Argi ne ta įkyri mergiščia bus rankas prikišus?

            Balsus iš laiptinės nusineša pravažiuojantis gatve maisto furgonas. Aš palendu po pirmu pasitaikiusiu automobiliu ir vikriai slenku zigzagu po ratuotų metalų jūra kelkraštyje. Suskaudus vis dar gyjančiam šonui sustoju, įsižiūriu į vyriškį, vedusį raganą, ir dabar abejingai tipenantį nuleidus galvą. Jis iš lėto pasitaiso savo smėlinės spalvos marškinių rankogalius ir it pajautęs, jog jį stebi, atsisuka mano pusėn. Žinau, jis manęs nemato, užtat jo žvilgsnis toks įdėmus, tyrinėjantis, lyg jis tiksliai žinotų, kur aš, koks mano likimas.

            Pasijaučiu pažeidžiama. Reikia dingti iš čia kuo toliau. Žmonės nerūpi benamės katės, tokių kaip aš čia šimtai, juos jos netgi erzina. Niekada negali būti garantuotas, jog koks žmogėnas nemes į tave alaus skardinės ar gelžgalio, nors tu tiesiog ėjai gatve. O neduokdie pamatys, jog slampioji šalia jo tvirtovės, gausi verdančio vandens ant sprando. Šį kartą man pasisekė. Sąlyginai. Užtiško tik dalis pro balkoną pralieto vandens. Bet skaudėjo. Labai skaudėjo. Man nevertėtų daugiau ten rodytis, Teresa gali mane nugalabyti be jokio pasigailėjimo. Tačiau alkis ne draugas, tad man lieka du pasirinkimai: arba bandyti laimę ir ieškoti maisto prie atliekų konteinerių, kurie dabar nėra taip lengvai pasiekiami gyvūnams, kaip anksčiau, arba slapčia praslinkti į armėnų restorano vidinį kiemą, kur šalia atsarginio išėjimo dažnai rūko virėjas. Patys, ko gero, numanot, ką aš pasirenku.

            Kol bėgu šaligatviu, bandydama nepasitaikyti kokiam skubančiam praeiviui ar barbarui po kojomis, virš manęs praskrenda zylių pulkas. Ech, kažkada jas gaudyti buvo tikras smagumėlis. Manyje greitai prabunda medžiotojos instinktas, tačiau nuveju tokias mintis šalin. Tikras laiko ir jėgų švaistymas. Be to, apie jų skonį aš net nenoriu galvoti. Meh. Niekas neprilygs storai apskrudintam Armeno šašlykui.

            Ir vėl šonas. Sulėtinu žingsnį, palindusi po suoliuku nuo pradedančios spiginti saulės, bandau išlaižyti žaizdą. FUJ! Koks šlykštus ir dvokiantis tas žalias skystis, kuriuo Armenas apipylė man žaizdą. O jau degino! Kniaukiau, draskiau virėjo rankas, kol jis supykęs mane paleido ir aš išdūmiau nuo jo kuo toliau. Dabar aš bijau. O kas, jeigu jis manęs daugiau nepalepins skaniu kąsneliu, likusiu nuo klientų stalo? Kas, jei nebegalėsiu galva trintis į kojas, o kaskart sulauksiu tik dūžius į šankulius kaip kitos benamės mano giminaitės? Žaizdota, ligota nusibaigsiu kur nors rūsy ar pakelyje… Ir manęs niekas neprisimins, aš kelsiu šleikštulį…

            Ne, jis kitoks, jis geras. Tik žmonės jį vadina ligotu, keistuoliu ir nenormaliu. Aš leisiuosi žemyn gatve, slėpsiuosi nuo žmonių na, tų… kurie blogi, skriaudžia. Lauksiu jo ten tol, kol jis sumanys pasirodyti tarpduryje. Tebūnie taip.

Nu ir pekla! – Po poros valandų galiausiai išgirstų, kaip sugirgžda senos metalinės durys ir pasklinda pažįstamas balsas. Aš meiliai išlendu iš po krūmokšnio. – Štai kur tu, Juode! Jau galvojau, kad tavęs nebepamatysiu, maniau, pribaigė tave Teresa. Ir kas tai bobai galvoj susimaišė? Karšta ir tau, meilute? Palauk, tuoj ką nors atnešiu, tavo laimė, jog to krūmo neleidau nukirpti… Kur dabar slėptumeisi?

            Nerimauju. Man vis dar atrodo, jog eilinį kartą kažkas pasirodys ir bandys man pakenkti. Laimei išnyra virėjas su šašlykų ir dešros likučiais lėkštėje. Aš godžiai sukertu visą maistą per akimirką, o Armenas užtraukią dūmą. Deja, idilija trunka neilgai. Niekieno nekviesta pasirodo Teresa ir savo ausį rėžiančiu balsu pradeda spygauti:

– Vėl! Aš šeimininkui papasakosiu, kur jo mėsą keliauja! Atleis iš darbo nedelsiant! Galėsi vėl po savo šiukšlynus landžioti, valkata! Ot ir privažiuoja čia visokių.

– Ta mėsa vis vien į šiukšlynus keliaus nuo stalų, – ramiai taria virėjas. – O gal tau priminti, kaip iš kasos periodiškai dingsta pinigai, kaip klastoji buhalteriją? Jei teisingumą atstatyti sumanei.

– Ak, tu! Palauk dar! – Įpykusi moteriškė pasisuka ant kulnų ir ryžtingai grįžta į patalpas.

Virėjas numeta nuorūką į jų pilną stiklainį ir atsisuka mano pusėn.

– Matai, mieloji, su kai kuriais žmonėmis ir žvėrių nereikia. Svarbu, pačiam jų apsupty būnant tokiu netapti.

Detalės

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

  • “Being at the top, he’s isolated by himself” “Yeah, it’s just him and his money.“
  • “You look good!” “Feel good.”
  • “Asshole, he was gonna call. Did he?” “Jerk.”
  • “You know, you’re getting a divorce, and I see you less than before.” [meilužė]
  • “Why the fuck does this shit always happen to me?”
  • “I’m not available right now. Don’t leave messages on this phone.”
  • “The object is to learn what you saw in me, not what I saw in you.”
  • “I’ve had a great deal of success with it treating this type of condition. I do need to warn you, however, there are certain side effects. Mind you, these are temporary. But there’s a good chance of weight gain, accompanied by Cushing’s syndrome – that’s a swelling of the facial features, sort of a moon face.” “What?” “You’ve seen Jerry Lewis in the last year or two.” “Oh my God!” “She’s planning a wedding, for Christ’s sake!”
  • “Well, like Papaye says: I am what I am!” “Well, I didn’t marry a cartoon.”
  • “People got their health, they take it for granted.”
  • “Take your fucking sorry’s and stick them in your ass.”
  • “Fuck family, fuck loyalty. You cost him a dime, you’re a fucking pariah!”
  • “This is how you leave me? When I’m almost burned to death cooking you a fucking snack?”
  • “I’m going back to my wife.” “You selfish fuck.”
  • “I wanna make a toast. To the people I love. Nothing else matters.”
  • “Whoa, slow down, slow down! Supposed to savor it. It’s important in life.”
  • “I mean,  living like this is what’s costing you your insides!” “I really need a cigarette.”
  • “Some people are better at being number two’s.”
  • “We couldn’t ever come back, Adriana.” “I don’t wanna come back. I want you.”
  • “You want some eggs?” “I need to clear my head.”
  • “Don’t smoke, next you’re gonna want vodka.”
  • “Poverty is a great motivator.”
  • “What can we say about this guy? The ancient Romans had a word. Asshole.”
  • “My grandfather said some of my ancestors were winemakers. But what the fuck do I know, huh?”
  • “But we are a family. And even in this fucked up day and age it means something.”
  • “This kid. That’s his trouble. He keeps it all bottled up! Then they wonder why they get chemical dependencies.”
  • “You never know about people.”
  • “Don’t get into fucking preamble. Just tell me what’s on your mind.”
  • “You got some unhappy people out there.” “No shit.”
  • “But we all got flaws. Even you. Seven deadly sins and yours is pride”
  • “All due respect. You got no fucking idea what it’s like to be number one.”
  • “And I do know this because I raised you from day one – you won’t like working at McDonald’s.”
  • “I’m worried, Ade.” “Everybody’s worried.” “No, I am worried all the time”
  • “What’s past is past. Leave it alone. Things are going good now.”
  • “It’s bureaucratic bullshit! In my day, they’t turn a blind eye!”
  • “No good deed goes unpunished!”
  • “Lemme tell you, A. J. No matter how close you are, your friends are gonna let you down. Family. They’re the only ones you can depend on.”
  • “If you’re lucky, in the end you can let go of your pride, let your loved ones care for you.” “I’d rather they hold a pillow over my face.“
  • “It’s less hurtful to believe that they were right to try and destroy you than to accept the fact she didn’t value you.”
  • “Here he is. “Ho, finally! I started growing mushrooms out my ass!”
  • “You want something done, you gotta do it yourself!”
  • “He’s the boss, Dyanne.” “The boss of what? He’s a piece of shit!”
  • “Does he know that he’s dying?” “We don’t know.”
  • “I don’t think that you come here cause of the sandwiches I think you come here ‘cause you miss us.” [FBI agentui mafijos narys]
  • “Remember the time when Artie and Charmaine broke up for the first time? The first time of many?”
  • “Kids this age get blown up in Iraq”
  • “I can’t believe we won’t get to do stuff that we did again… because we will. I’m positive.”
  • “I funked out of school. <…>” “With your father in a coma?”
  • “Yes, tell us. Who’s the fraud without a fairy tale.”
  • “I never saw myself as that kind of guy. I’m more behind the scenes. Wise, strategy.”
  • “The times make the man, not the other way around.”
  • “Woah, ladies’ room next door.” “Like you reach it from here.”
  • “As writers we are all hung up. But also on our own hang up. We mythologize our narrative.”
  • “An entire room. Full of writers! And you did nothing!”
  • “They totally misquoted me!” “Of course they did! That’s what they do! Which is why I and everybody told you: don’t talk to the press!”
  • “And I don’t know if I loved him in spite of it, or because of it.”
  • “He can’t talk because he got the tube in his throat. Maybe we should consider lucky ourselves.”
  • “That’s gotta feel good. The simple things.”
  • “What if somebody decides viagra is wrong? I don’t like it.” “Well. God loves procreation. No one’s saying anything against viagra. Birth control or name of the morning after pills is a sin, because it extracts at life unborn.” “Yeah, but what if somebody goes after viagra. And I’m not talking about procreation. <…>” “Something like viagra will never be an issue.”

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

  • “You wanna kick me out of here?” “Well hospital stay cause a lot of money.” “My bowels don’t work. I’m in pain. I just got up with it for chrissake.” “Well, uh, perhaps your bowels would be working better if you hadn’t tried to eat the sausage sandwich on 3.28”
  • “Tony Soprano?” “Yeah.” “Original G. “Yeah, whatever. “
  • “Salvation isn’t just about being saved from hell after you die, it’s also about being saved from yourself while you’re still alive.”
  • “What, he’s saying the dinosaurs were back with Adam and Eve?” “I don’t know, I guess” “No way! With T-Rex in the garden, Adam and Eve would be running all the time scared shitless. But the Bible says it was paradise.”
  • “From now on, everyday is a gift.”
  • “Jesus, can we talk in this family about anything besides food?!”
  • “Should be a beautiful bride, Tony.” “All brides are beautiful.”
  • “I, Eric, take you Allegra <…>” “Allegra? Ain’t that a co-medicine?” “Means happiness in Italian.” “Fucks that got to do with co-medicine?”
  • “He’s a cancer. I can’t let it spread.”
  • “Even Cinderella didn’t cry!” ‘See, when it comes to our daughters, all bets are off.”
  • “You make your own luck in life.”
  • “People see only what you allow them to see.”
  • “Carmela, wait!” “Let her go! I had a lifetime of her bullshit!”
  • “Usual guys?” “Yeah, we’re boring.”
  • “I’m telling – my business – I’ve met a lot of women. That one – ain’t getting laid.”
  • “I don’t give too much of a shit what people do behind closed doors, with the consenting adults. But don’t forget – I’m a straight Catholic!”
  • “<…> some of inside me says: God bless, I salut, who gives a shit. But I had a second chance, why shouldn’t he?”
  • “You’ve been fucking talking about every day being a gift and stopping and smelling roses. But regular life’s kinda picking at it all the way out! Your house, the shit you own – it drives you out! Your kids, what they want! One bad idea after another!”
  • “Accentuate the positive, I want you to get better”
  • “I’m not gonna bring the sources… anyway, it’s all over the place”
  • “My cousin he married! And making the mockery out of the all sacrament!”
  • “You know certain people love the drama. Like fucking high school girls!”
  • “Regarded recent humiliations, it’s an honor to be joined by MEN.” – ep 7
  • “No blood!” “No blood” [tostas]
  • “I can’t believe this, you agreed on this in the hospital!” “Christopher, I was in a coma.”
  • “I could watch her walk away all night.” “Good, ‘cause like most girls with you, that’s what she’s gonna do.”
  • “But with business sometimes shit happens, the plain field changes, whatever, you gotta do whatever you gotta do to keep your income.” – ep 7
  • “It’s nice having this again.” “Well it’s supposed to be better than ‘nice’”
  • “I do what you guys want, do I deserve some kind of life?”
  • “Rebellious?“ „Just a little tolerance for boredom.”
  • “Must be lonely sometimes, being a writer.” “You get used to it.”
  • “There are different times. Young people today are bombarded with so much information, so much input of every kind. Consequently, true adulthood is delayed.”
  • “I guess your heart was in a right place, AJ. But it’s wrong.”
  • “It’s a movie. You gotta grow up. You’re not a kid anymore.”
  • “You were young. Stubborn.”
  • “Come on, Liz, you’re drunk.” “Drunk? It’s called – depression. I haven’t drunk in years.”
  • “My kid – it’ll be different. It’ll be proud of his house.”
  • “Oh, scumbag. I should’ve kicked his ass!” “Yeah, but what did you do? Nothing!”
  • “As I always say… man is not complete until he’s married.” – ep 9
  • “But we both know – no matter how much help I gave, you’d still be here fucking complaining.”
  • “God, he’s such a mope!”
  • “This Prince Albert? Still sleeping?”
  • “It makes Bob seem weak? Your sister, too? These are acts of kindness.”
  • „Fucking Janice attracts trauma, she queens the misery.”
  • “Can I go home to a peaceful house for one goddamn night?”
  • “He was fucking stalking you!” “That’s the thing with the gays.”
  • “Look at those clouds! Paris skies!”
  • “Father put it so well last week. There’s nothing gay about hell, he said.”
  • “Well you aren’t gonna go out with him, are you? He’s, like, 26 years old.” “Duh!”
  • “We worry so much, sometimes it feels like it’s all we do. But in the end it’s just washed away. All of it, it’s just… gets washed away!”
  • “Father always says: hate the sinner, love the sinner.”
  • “What you resent Carmela doing for AJ, protecting him from his father, is the very thing you had often wished your mother would have done for you.”
  • “You know what’s strange, Ro? When you go to a place you’ve never been before it’s, like, all the people were imaginary till you got there. Like, until you saw them, they never really existed and you didn’t exist to them.” “I don’t know, maybe… maybe you’re more philosophical person than I am…” “Nah, it just made me think, that’s all. That’s just as same as when you die. Life goes on without you. Like it does in Paris when we’re not here.”
  • “He’s dead, he’s gone… What can I do about it? Light a candle.”
  • “Your friend? Someone needs to tell her she’s dead.”
  • “What are we doing now?” “I don’t know. Can’t stop thinking about fucking you one more time.”
  • “You’re right. Guy’s got a lot more in his mind than this: like, whether or not have that third sandwich!”
  • “Nice piece that necklace, where’d you get it?” “The mall?” “Should’ve told me. I got a guy…” “And I gotta job.”
  • “I can tell you, Phill. You look fantastic!” “Is it science fiction?”
  • “Lemme tell you something. I’m a cranky fuck lately…” “Lately?!”

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

    • “Grieving is a process. Sometimes courage isn’t a value.”
    • “<…> the dead have nothing to say to us. It’s our own narcissism that makes us think they even care. It does get better with time.”
    • “Some men have to move at their own pace, Med.”
    • “Nobody knows what the future holds, my friend.”
    • “What am I gonna do, Ro?” “What’s there to do. A couple of months you’ll forget all about him.” “I don’t know if I can…”
    • “She’s becoming a wonderful woman, Carm. Smart, beautiful, independent woman that you created.” [Tony savo žmonai Carmellai apie dukrą Meadow]
    • “More is lost by indecision than by wrong decision, that’s all I’m saying.”
    • “Yes, I’m a piece of shit which the world every morning pushes out of its butt.”
    • “Divorce is very hard for children. After this they don’t trust. I’m a child of divorce.”
    • “Those fucking phones. We were better off years ago.”
    • “Well, don’t worry, I’m going to hell when I die.”
    • “Can I tell you something, Tony?” “Don’t prentend like I got choice.”
    • “Who knew all this time you wanted Tracy and Hepburn?” [po daug metų santuokos]
  • “Marriage can be very hard work if both aren’t pulling that load.”
  • “They paint everything the worst, these news people.”
  • “Oh, let’s face it, Lowenstein, women are more devious than men.” [filmas]
  • “Her questions make me as dizzy as her perfume.”
  • “Lot of changes since you went away. Twenty years, Madon’” “You know what the biggest change for me is? Broads shaving their bushes.”
  • “All I’m saying is if you get some extra responsibilities, you should extra benefits, too.”
  • “Enjoy it, girls! I’ve been enjoying it looking at you all night!” “Get some fucking glasses…”
  • “Life’s too short, Chrissy. You can’t waste it fighting with your friends.”
  • “I don’t think you get this. I want you.” “And that’s very flattering to me.”
  • “I just wish my mother could’ve seen it.” “Well, wherever she is, I’m sure she’s proud.” “Actually, I think I know exactly where she is , and it’s pretty fucking hot.”
  • “He’s a good kid, huh? Smart.” “Fucking weirdo if you ask me.”
  • “You goddman clown.”
  • “Hello? Oh, that’s terrible. Where’s he gonna be laid out?” „Who now? Goddammit…”
  • “Anthony. Anthony, did I ever tell you I want to be cremated?” “About four times.”
  • “Lorraine, you’re looking good!” “Yeah, keeping it together with Pilates and gin.”
  • “Oh, I swear, you still look exactly the same!” “Oh, so you’re still full of shit?”
  • “Jesus you’re back on your feet already?” “You hit the ground running and then you don’t look back, huh?”
  • “Oh, God. All these years and you could get nothing!” [skyrybos]
  • “Marriage is beautiful in the beginning, but two, three years later…” “You’d think there’d be some romance, at least.” “Janice, you’re a newlywed!” “I know. Six months, and Bobby still hasn’t found my rosebud.”
  • “God, is that all you think about, is your fucking working?”
  • “I am being, like, ripped apart here just snitching on people. For what? What do I get out of it?”
  • “And nowhere but the FBI is the line clearer between the good guys and the bad guys. And you’re with the good guys now.” “Wow. Jesus…“
  • „Listen to you. Why you always talk like a whore?” “Because men like it.”
  • “I tell you, I’m having a fucking time. Stay out late, come home drunk, fuck anyone I want.” “Yeah, so what’s the difference?” “I don’t know. It’s a mindset.”
  • “I wanna be absolutely fucking sure, that’s what I wanna do!”
  • “Who knows why people do what they do.”
  • “Here he is, Mr Clean”
  • “Look, Bobby, marriage or any partnership, for that matter, is a give and a take.”
  • “Jason, men are talking here.”
  • “Get your coat and we’re leaving.” “I don’t have a coat.” “Then get movin’, goddammit.”
  • “He’s a goddamn hothouse flower, that’s his problem.”
  • “If anyone cares, I’ll be upstairs lying down .”
  • “Now I gotta unfuck what you just fucked up!”
  • “He may have Alzheimer’s, I don’t know.” “Good, maybe he’ll forget my phone number.”
  • “Well, there’s fucking compromises in life, Paulie.”
  • “Just take your medicine, Uncle Jun. Make you feel better. Help with your memory.” “Believe me, there’s plenty I’d like to forget.” “Yeah, you and me both.”
  • “He’s old. How do you think that feels?”
  • “I’m so worried, I’m not angry anymore.”
  • “She’s covering him. That’s what sisters are supposed to do.”
  • “And don’t call me ‘godfather’ with that cute fuckin’ smirk”
  • “Jesus Christ, Feech, I’m trying to ease your transition here and this is the thanks I get?”
  • “You gotta remember, I still think of you as a kid. I’ll learn.”
  • “They all handle tragedy differently.”
  • “So you were married?” “For about, well, five minutes”
  • “Only thing better than in Russia is the food.”
  • “What do you gotta be stressed about? That bar?” “War, Christopher. The Middle East.”
  • “Listen, don’t say anything to anybody, okay? You know, people hear cancer, they start to bury you already”

‘The Sopranos’: citatos, iš kurių išeis atpažinti save bei savo gyvenimą

Pirmasis mano 2018 metų pusmetis buvo paskirtas su pertraukomis (dėl suprantamų  užimtumo priežasčių) „Sopranams” – serialui, pasakojančiam apie viena šeimą. Mafijos šeimą. Ir boso Tony Soprano tikrąją šeimą. Kiek ji tikresnė už biznio šeimą patiems mafijos nariams – kartais serialo eigoje kertiniuose vertybių lūžiuose gali suabejoti.

Mane sužavėjo šis serialas tuom, kiek temų vienu ypu jis aprėpia savo scenarijumi. Todėl taip, kad surinkau citatas, atsitiko visai netyčia – man tiesiog užstrigo viena veikėjos frazė, ir aš ją užrašiau. Paskui pradėjau užrašinėti visas… Ir taip išėjo, kad kai sukėliau visas į vieną failą, pamačiau, kad išeina beveik 10 000 žodžių. Sutvarkiau, iškopiravau – 7000. Ir kiek dar dėl neatidumo praleista gali būti!

Tad pamaniau, kad keliomis dalimis būtų nieko su Jumis pasidalinti tomis citatomis, kurias prikaupiau. Jei Jūs nieko prieš..?

Šiame įraše pirmieji sezonai – skaitydami visas dalis, matysite, kaip progresuoja scenarijaus rašymas – man pačiai buvo labai įdomu tai užfiksuoti. Tiesa, kad nebūtų spoileris – citatų iškarpos išmėtytos skirtingomis dalimis.

Taigi, prašom:

  • „What’s different between you and me? It’s you’re going to hell when you die.“
  • „I’m not dead, unfortunately for some.“
    • „Jack’s so mean he’s gonna scare his cancer away.”
    • „You know the thing about us wise guys? The hustle never ends.“
    • „What do your wife, your mother and your daughter have in common?“ „They all break my balls.“
    • „That’s the problem with you people: every time you see a problem, you turn it into a disease!“
    • ‘I can’t tell if you’re old-fashioned, you’re paranoid or just a fucking asshole.“
    • “It’s a new fucking day!” “It’s fucking depressing.”
    • “Yeah, go silent, that’s you. You’re just screaming your head off or fucking dead!”
    • “I love you.” “That is such a lie.”
    • “Top guys have dark mood. Winston Churchill – he drank one pale of brandy before breakfast. And Napoleon? He was moody fuck, too.”
    • “She’s too miserable to die.”
    • “What this thing needs is what we call a “brogan adjustment*” [*tapke padaužyt televizorių ar kažką, kas neveikia[
    • “Oh Christ, let the pope live with him!“
    • “How come every piss I take is a new story?”
    • “There’s no cure for life.”
    • “If you’re looking for purpose of life, doing what’s right is your purpose.“
    • “Well, Sartre was a fucking fraud.”
    • ‘The world is a jungle. And if you want my advice Anthony – don’t expect happiness.”
    • ‘When you’re married you understand the important of fresh products.”
    • “We need to talk. You need to listen.”
    • “We’re soldiers. Soldiers don’t go to hell.”
    • “We weren’t educated like the Americans, but we had the balls to take what we wanted.”
    • “Do what you do to a girl you wanna fuck. Make him love you.“
    • “You can’t be honest with me, so at least have balls to be honest with yourself”
    • “You’re only religious when it suits you”
    • “I’m supposed to get vasectomy when this is my male heir?”
    • “I gotta learn to control my emotions around the people I love.”
    • “So I get mad at you. I see myself in you.”
    • “All I want is you. That’s all I ever wanted. I want you to be true and to be mine.”
    • “I gotta be loyal. Without that we crumble.”
    • “Are you smoking marijuana? I wanna watch the TV!”
    • “It’s bittersweet, this period. You’re glad they’re growing up, but you’re sad to lose them.”
    • “Those who want respect, give respect.”
    • “You know what’s even stranger? For a second, I believed you.”
    • “Better be good. I’m in the WWIII over there.”
    • “I’’m gonna say some bad words. and you’re gonna have to deal with it.”
    • “My fucking head is swimming here!”
    • “I’m always being sent away. Why do I even bother going anywhere?”
    • “There’s nothing with wanting to be safe. That’s a basic human need.”
    • “Don’t mess with the Russians, Janice. That’s all I’m gonna say.”
    • “Being a parent. This is the hardest job. This shit’s tougher than any of this we do.”
  • “The whole fucking world’s about your self-esteem. Or maybe you don’t have enough.”
  • “You haven’t talked to me in weeks, but my money’s still green.”
  • “Every time I hear your voice on the phone, I know what it’s gonna cost me. Time. Money. You never do anything to simplify my life.”
  • “He smoked those Camels since he was in short pants”
  • “A night like this, you’re gonna make me drink alone?”
  • “Going into business with a gangsta isn’t a risk. That is a guiranteed disaster!”
  • “Artie, when are you gonna learn? Be happy in thine self!”
  • “For what? For talking to some putana?“
  • “When you’re sick, people look at you differently, they treat like a fucking nonentity. I’m not kidding.”
  • “Be sure to call when you need some money.”
  • “But I’ve got a family. They give me gifts.”
  • “Why was I born handsome instead of rich?”
  • “You’re being particularly quiet today?” “Sometimes I got nothing to say.”
  • “Do yourself a favor, keep what you hear to yourself.”
  • “That’s why they invented microwaves. For inconsiderate husbands.”
  • “It seems like she sleeps an awful lot.” “They all do” [apie studentus]
  • “These doctors. It’s not like on TV”
  • “You’re not even married yet, you’re dipping into whores already”
  • “And one thing you can’t say – the thing you haven’t been told”
  • “You and those romance novels, Rosalie.”
  • “Fine, I’ll call. But my excuse will be not as far as nice as yours.”
  • “Serial killer. I murdered 7 relationships.”
  • “Particulars aren’t important. He fucked up.”
  • “It’s not that I don’t wanna go. I’ve been hurt. Just give me some time, okay?”
  • “I have to sit there and take care of these people hour after hour. With all their problems. And some of them are very real. And very serious. And I’m sorry. I care, I really do. But it’s hard sometimes, I just wanna say, “I hurt!””
  • “It takes tremendous strength of will and inner resource to soldier on as you do at your work.”
  • “Good questions.” “Then what’s the fucking answer?” “Who said there is one. That’s what being a boss is. You steer the ship the best you know. Sometimes it’s smooth, sometimes you hit the rocks. In the meantime, you find your pleasures where you can”
  • “On your mother’s birthday?” “It was not. It was after midnight”
  • “Just when everything was going good, huh?”
  • “ the men in our lives have been, you know what, and we stay together, “
  • Amazing thing about snakes is that they reproduce spontaneously.” “What do you mean?” “They have both male and female sex organs. That’s why somebody you don’t trust, you call a snake. How can you trust a guy who can literally go fuck themselves?” “Don’t you think that expression would come from the Adam and Eve story? When the snake tempted Eve to eat apple?” “Hey, snakes were fucking themselves long before and Adam and Eve showed up, T“
  • “Well I guess that’s how life is. Sometimes it’s bad, sometimes it’s good. Things come and things go.”
  • “You know you sometimes gotta get away and stop and smell the gorilla shit”
  • “The progress you make is entirely up to you.”
  • “I’m just thinking about our former friend.” “Never about me. Never!”

Daugiau – kitoje dalyje

13 kaliocianidinių exų rūšių

Pastaba: postas nėra skirtas skatinti rasinės neapykantos prieš buvusius mylimuosius. Proto akvarelių redakcija praneša, kad mes skatiname meilę, supratingumą ir brandumą, tad exai yra rūgščiai mieli ir visai juokingi padarėliai, ir mes neskatiname saviizoliacinės politikos, nes mes ne Donaldas Trumpas ir ne KKK.

Dėkojame už supratingumą.

PROTO AKVARELIŲ REDAKCIJA

  1. Sapnų šaudyklė. Prabėgus tūkstantmečiams, tu sapnuoji sapną ir iš niekur pasirodo tavo bittersweet gyvenimo klaidelė. Prabudęs galvoji, ko jie apsireiškė ir jauties sumišęs, o gal net pasidedi šautuvą po lova.
  2. Soušalmidija karaliai. Išsiskyri ir po kelių dienų jų soušal midija per visur demonstruoja, kaip jie apspisti priešingos arba tos pačios lyties gerbėjų, nes jie žino, kad jei santykiuose nebuvo įdomūs, tai dabar bus įdomūs, nes tu iš trūkumo vis tiek nesusilaikęs/nesusilaikiusi paspoksosi, ką jie veikia. Šiaip tom akimirkom, kai paspoksai, jauties nevykėlis, nes tave pagauna iliuzija, kad jiem niekada nepareina flašbekai ir panašūs reikalai. Bet jie pareina, trust me, daddy. Dėl to ir reik tos soušal midijos karūnos.
  3. Jausmų valdomi manipuliatoriai. Kai šita rūšis exų tau rašteli po ilgos pertraukos, tu žinai, kad juos turbūt paliko, jie išsiskyrė, nepavyko reboundas ir tu buvai pirmas žmogus, apie kurį jie pagalvojo kaip apie tos prakiūrusios skylės sercoj kamštuką, nes greičiausiai buvai priešpaskutinis jų istorijoje. Oh well, broz. Jūsų laikas pokalbiams baigėsi. Kartais manipuliatoriams nepasiseka ir ypač tada, kai pasirodo, kai exas nebereiškia net jokio sentimento. Kita vertus, kartais jiem tiesiog reik pasikalbėti su savo praeitimi, smalsu, tad ne visi priskirtini šiai rūšiai, reik turėt aštrią uoslę.
  4. Štampukai. Praėjo nedaug laiko po skyrybų, jie jau iki kaulų smegenų įsimylėję kitą žmogų. Nah, tai nereiškia, kad tu jiems nerūpėjai. Ir net nereiškia, kad neberūpi. Ir jokiais būdais nereikia heitint to kito žmogaus. Kažkam tenka kentėt visus užsilikusius senų santykių algoritmus, nes kai kas nesugeba būt vienas, be dėmesio, su savim. Tad stiprybės tam naujam žmogui, ypač jei jis/ji kažką jaučia iš tikrųjų, nes šitas tauzytojas tai negali nieko normaliai jaust.
  5. Priekinis bažnyčios suolelis. Pripeza beleko ir belekam apie tave. Kartais papeza dalinai teisingų faktų, bet iš negebėjimo sulaikyt savo heito pakalba labai tendencingai, iškraipo. Specifiškai šitai rūšiai būdingas negebėjimas suprasti, kad tam tikri dalykai ir momentai yra asmeniški, todėl žmogus pasimokai atsargiau prisileidinėt žmones. Kita vertus, bažnyčios suolelis žino, kad yra bažnyčios suolelis ir galų gale susidūrus į akis, bažnyčios suolelis tiesiog spokso į altorių išpūstom akim, nes nu o ką daryt, kai dieviškoji šviesa tavo nuodėmingąsias balso stygas apšviečia, išrauna von ir išmeta visiems padimanstroci.
  6. Legendiniai. Jūsų postskyrybinė būsena yra absoliučiai nauji santykiai ir tokie netgi goals. Šitą exą galima įsijungt per soušal midijas ir nuoširdžiai pažvengt. 0 pykčio. 0 nuoskaudų. Nors tarytum ir turėtų būti už ką. Bet. Nu nėra. Toks utiutiu exelis.
  7. Kurmiai. Žinot tą žaidimą, kur kurmius su plaktuku reik sukišinėt atgal į žaidimų mašiną? Tai čia šitas atvejis. Idealiu atveju po skyrybų netenka susidurti. Bet su kurmiais yra kitaip. Kurmius ištrenki iš gyvenimo arba išsinešdina patys. Tada jie prisikelia ir lenda iš visų skyliųSu laiku irgi išmoksti pažvengt ir pasidaro linksma.
  8. Krizentojai. Mėgėjai paerzint. Išlenda iš niekur ir tyliai palaikina ar uždeda žvengą ant kažko, kur kažką pakomentavai ir pan. Shady draugiški piktučiai ne visai brendylos, kurie galvoja, kad kažkam įdomu. Bet nu jiems smagu taip, jie nepiktai. Šiaip cekavos, jiems iš tiesų įdomu, kaip kitam sekasi. Nepiktybiniai.
  9. Pagirių siaubai. Visi žino šitą jausmą, kai įsijungi kokią fotkę ir taip, pala, čia šitą padarą aš buvau įsimylėjus/įsimylėjęs iki kaulų smegenų ir ko tik nori? Po skyrybų išbaisėja taip, kad šakės. Baisiai apsikerpa ar dar kažkas tokio. Kuris laikas tenka psichologiškai susitvarkyti su faktu, kad tai tavo exas, nes nu. Gėda visai jau. Dažniau atsitinka bernams.
  10. Uždraustasis vaisius. Kai draugavai jau buvo šiokiam tokiam pakilime, bet kai išsiskyrėt, tai pavarė ir galutinai susitaisė buggus, ir dabar sunku pasveikt nuo tos keistos, rūgščios simpatijos. Norėtųs padaryt kaip reikalas, bet tada prisimeni, ką jie padarė ir kokie jie turn off žmonės;
  11. Liuciferiukai. Labai nori likti draugais, nenorėdami pageidautinos bent pusmečio no contact taisyklės, ir tiek bando užrushint draugystę, kad užknisa. A la geranoriški angeliukai, nors tu jau kartą pamatęs ar pamačius jų ragučius ir uodegytę, sparnelius imtum nebent gerai pakeptus Maximoj kur būna, ir tai dar pagalvojęs.
  12. Duobkasiai/per aspera ad astraPo to, kai išsiskyrėt, jų gyvenimas nuėjo arba visiškon šiknon, arba susitvarkė taip, kad net smagu ir gera už juos. Pirmuoju atveju pasidaro net gaila.
  13. Istorijos baltosios dėmės. Kas kas? Nebuvo jų. Niekada. Ne, ne, supainiojot, ten panašus/panaši su manim buvo. 🙂 Arbaaa… mes tik draugai buvom, nieko ten nebuvo.