Uncategorized

Vintažinė kosmetika: mano pažintis su Bésame Cosmetics

| skubidubi13

Su Gabriela Hernandez pirmoji mano pažintis buvo įsigijus jos makiažo istorijos vadovėlį. Tai išties išsami knyga apie kiekvieną dešimtmetį populiarus kosmetikos gaminius, jų pakuotes, reklaminius veidus su aiškiais nurodymais, koks turi būti makiažas, kad atitiktų jums patinkančio dešimtmečio įvaizdį. Tačiau vėliau Kryolan puslapyje užtikau kietą tušą, angliškai vadinamą cake mascara. Supratau, kad toks dalykas vis dar gaminamas. Kaip gi nepabandžius!

Taip suradau, kad pats didžiausias kieto tušo topas yra iš tos pačios Gabrielos Hernandez įkurto prekės ženklo Bésame Cosmetics. Ne viena youtuberė, apžvelgdama šį tušą, teigė, kad kai šis pasirodė IsaDora, dėl savo unikalumo buvo išsyk išgraibstytas. Nusprendžiau užsisakyti.

Iš pastarojo prekės ženklo užsisakiau 1925 metų madingos spalvos lūpdažį, 6 dešimtmečių madingus kvapus ir… žinoma, kietą tušą. Pats užsisakymas pareikalavo mano ir Bésame Cosmetics klientų aptarnavimo kantrybės. Amerikiečių tiekėjas Global E nenurodė teisingo kodo prekėms su alkoholiu sudėtyje ir dėl to mano siuntinukas užsilaikė Lietuvos muitinėje. Man jau buvo pranešama, kad pradės skaičiuoti mokesčius už sandėliavimą. Tačiau lenkiu galvą Bésame Cosmetics klientų aptarnavimui – išmuitinimo pinigai man buvo grąžinti pačių iniciatyva.

Todėl nepaisant visų nesklandumų, drąsiai galite užsisakyti iš šito Kalifornijoje įsikūrusio prekės ženklo – jie tikrai parodo nuoširdų susidomėjimą Jūsų, kaip klientų, išlaikymu. Tiesa, gal apsipirkinėti nebeapsipirkinėčiau, kadangi išties užtruko tiek laiko, tiek kantrybės susitvarkyti su visais niuansais sakantis kosmetines prekes iš Kalifornijos.

Taigi, ką galvoju apie visas prekes?

Bésame Cosmetics kietas tušas

Pradėsime nuo pagrindinės priežasties, kodėl užsisakiau – kieto tušo. Kaip šis tušas veikia? Jam tereikia lašo vandens, kad galėtumėte su dantų šepetėlį primenančiu teptuku išmaišyti masę, kurią vėliau atitinkamai tepate ant savo blakstienų. Tokio pobūdžio tušas buvo naudojamas iki pat VII deš. ir moterys buvo jau sugalvojusios metodą, kaip apsieiti be vandens – jos tiesiog užspjaudavo. Taip atsirado ir senas posakis spit black. Dar būtina paminėti, kad šis kietas tušas gali būti naudojamas ir pravedimams, jei turite tam tinkamą teptuką. Pats prekės ženklas reklamuoja, kad galima naudoti ir antakiams, tačiau lietuviškam gymiui skaisčiai juodos antakiams nepatarčiau 🙂

Tai ar patiko? Tiesą pasakius, likau maloniai nustebinta. Tepimas neįprastu šepetėliu nebuvo toks sudėtingas, kaip tikėjausi (daug sunkiau buvo neprivarvinti per daug kontaktinių lęšių skysčio – taip, jis irgi tinka). Ypatingo efekto jis nepridės, ir vis dėlto pats tušas labai lengvas, visiškai neapsunkina akių ir nedirgina akių. Jei naudojate kaip lainerį ir padarote kliurką, ją labai lengvai pavalysite ir ištaisyte. Tačiau būtent tai ir bus pagrindinis kieto tušo trūkumas – kadangi naudojate vandenį, kad suaktyvintumėte medžiagą, šis tušas yra neatsparus vandeniui. Nors jei nėra pernelyg didelio kontakto, vandenį ištveria kuo puikiausiai – praėjus per pūgą, nesuvarvėjo. Tereikia pasidažyti taip, kaip moterys dažydavosi dar Antrojo pasaulinio karo metais – tik viršutines blakstienas.

Mano vertinimas: 9/10.

Bésame Cosmetics kvepalų mėginukai

Net 5 mėginukai iškart – nuo III dešimtemčio (1920s) iki VII dešimtmečio (1960s). Visi kvapai labai turtingi. 1920s apgaubs gėlėmis, 1930s, kaip ir pridera femme fatale dešimtmečiui, bus kur kas sodresnis, 1940s primins kamparo aliejų, 1950s vėl apgaubs gėlėmis ir moteriškumu, kadangi šį dešimtmetį ypač dominuoja tradicinė moteriškumo samprata ir ja grįstas grožis, o 1960s gaivins subtiliu saldumu.

Tikrai nesigailiu, kad užsisakiau. Smagu išbandyti leisti į kelionę laiku savo nosimi. Tiesa, kvepalai neišsilaiko ilgai.

Mano vertinimas: 9/10

Bésame Cosmetics lūpdažis 1925

Kaip aš, raudono lūpdažio mylėtoja, visiška lūpdažių maniakė galėjau atsispirti istoriniam lūpdažiui? Spėjau, kad man turėtų tikti III dešimtmečio spalvos. Tiesa, jos skirtingos. Viena labai sodri, kita kiek mažiau. Tą kiek mažiau sodrią – 1925 Forever Red – ir užsisakiau.

Lūpdažis yra su instrukcija. Pirma patariama pasitepti lūpas vazelinu, palaukti minutėlę ir tik tada tepti lūpdažį. Lūpdažis stipriai kvepia guašu, tada supranti, kad šitas patarimas ne veltui. Tiesa, labai tepa, bet iš karantininės patirties spėju, kad taip gali būti ir dėl to, jog ilgai buvo šaltame sandėlyje. Šaltis kosmetikai – visiškai ne draugas.

Mano vertinimas 6.5/10

Bendras Bésame Cosmetics vertinimas: 8/10. Tikrai nuvykusi į Kaliforniją, pirmu taikiniu keliaučiau į vietinę parduotuvėlę ir kažką įsigyčiau.

Šiek tiek Saulės „poezijos“

| skubidubi13


***

Ir po visais žodžiais, metaforomis, dailiomis interpretacijomis

Tokia skaisti balta nekalta viltis

Išskleidusi sparnus prieš saulę

Tarsi svajonė apie ilgaamžiškumo o gal begalybės pergalę

Nesugebėjo nuo manęs nuslėpti

Kad miršta. Taip beviltiškai miršta

Regėjaus jos blyksnius negirdėjau nė garso

Labiausiai spindint mačiau tuos kam jau pabaiga

Jie irgi nutyla

Visa esybe gedulas

Išnyręs iš už raidžių apie susvetimėjimą

Nutupė man ant pečių

Ir smaugė

Tarsi ragindamas mano kūną 

Išdrebinti jos mirtį išpurtyti iš manęs jos pelenus

Ir ji būdama balta tegalėjo plevesuoti

Virsdama į neaiškų siluetą 

Jį taip sunku draugams paaiškinti

Jie niekaip nesupras vilties nors už kitus jausmus paguos

Viltis balta skaidri tyra miršta ir aš regiu ją tolstant nuo manęs

Ji kyla aukštyn, o aš likau čia

Ir taip žemai

Tik pyktis vis dar čia

Aš jį jaučiu

Jo geležines letenas apie savo kūną

Aš jį vis dar jaučiu

Sako kuo beviltiškiau tuo daugiau metaforų

Mano protas jas dalina kaip bilietus kaip į pragarą

Bet kad ir kaip ten būtų

Viltis toli o tu vis dar čia

Tavo esybė vis dar manyje

2021.III.09

***

Netikiu kad tai velnio lašai

Jų išgėrus jaučiuos angelas

Mano pečiai pasidaro tokie lengvi

Ir aš noriu iškelti akis

Ir patikėti kitų demonų atsivertimu

***

Rodos atėjau į šį pasaulį netekus teisės 

Laužyt griauti ir naikinti būdama jauna

Mano kūnas

Vos pajėgia išmąstyti reikiamus žodžius

Kartais bijosi šypsotis

O kas jei tamsūs skysčiai pro burną išvirs

O kas jei Baimė tenori įspėti

Apie tai kad aš ta išrinktoji

Prakeikta nuolatos atsiminti

Aš čia ne amžiams

2018.XII.11

***

Jaučiuos lyg tuoj sunykčiau

Sodely kuriame tik ką žydėjau mane gyrė

Kuris iš kvapų manasis 

Kokiom spalvos mano žiedas žydi

Regis pati to negalėčiau pasakyt

todėl jaučiu lapus limpančius prie žemės

Jie geriasi į ją

Ir leidžias

Kažkur gilyn

Kažkur kur baisu ir

Kažkur kur man baisiai nesinori

2018.X.10

***

Ir man nusišikti

Ką man mano draugės sako

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Kiek kiekvienąkart jis mane vis girdo

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Mano eilės kur iš burnos kraujas bėga

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Niekad negalvojau kad man reiktų nusižudyt

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Baigiu save jame prarasti

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Nebematau spalvų tik juoda

Ir man nusišikti

Įsitempus paralyžius

Viskas zjbs

Ir man nusišikti

Manęs jau gal nebėra

Viskas zajabys

Ir man nusišikti

Jo

…Viskas… 

…zajabys…

2018.VIII.06

**

Jis greit isnyks kaip rukas is manu minciu

As tai jauciu

Is jo liks tik smelis akmeneliai

Kunui lengviau

Kokia palaima jaust man pagaliau

Jis greit isnyks kaip rukas is mano minciu

Pagaliau

Jis isnyks

Is mano minciu

Nes isnaikinti

Buvo darbas

Bet jis sklaidos

Jo atvaizdas sklaidos

Is mano minciu

Netgi pats

Kokia palaima

Ak palaima

Kunui lengviau

Galesiu gyventi toliau

Mylet vien tik save

Taip tam padlai ir reik

2018.02.19

Jaunasis prūsas Maiters Dēvere ir prūsų kalbos žodynas

| skubidubi13

O anądien buvau įsilipęs į obelį – kėsinausi pasiekti vieną. Pačioje viršūnėje begėdis įsigudrino prisirpti. Slapčiomis pavydėjau tokio įžūlumo. Kai jau buvau pakankamai aukštai įsiropštęs, pajaučiau šakas linkstant. Jau kuris laikas kažkas į mane buvo labai grėsmingai įsistebeilijęs. Nė nemėginau įtarti niekeno kito kaip mūsų kaimyno, lietuvių kilmės kubiliaus, vardu Girnius. Jis su šeima gyveno netoliese esančioje lietuvių gyvenvietėje.

Šiaip mums, prūsams, su lietuviais sugyventi nėra lengva – siaubingi stuobriai, medžio sveikatai atidesni nei savo prastai savijautai. Vieną savaitę pasišneki su lietuviu, kitą jau uogaudamas netyčia užtinki pakibusį ant šakos. Dar būna, kad iš mandagumo pasiterauji, ar nereikėtų padėti panešti kokius sunkius daiktus. Atsakys, kad nereikia, o kitą dieną jausiesi kaltas, nes sužinosi, jog mirė kęsdamas nugaros skausmus. Kad kažkas numirė, sužinai iš spengiančios tylos netoliese lietuvių namuose. Keisti tie lietuviai. Ir vis dėlto jie nėra juodžiausias debesis virš mūsų, prūsų, galvų. 

Kai tik susiruošiau apdovanoti save tik ką susimedžiotu skanėstu bei išsižiojau dideliam, sultingam obuolio kąsniui, išgirdau savo dėdę šaukiant mane vardu.

– Maiteri! Maiteri!!! Ateik, prašau. Tavęs reikia!

Obuolio vis tiek atsikandau. Atsikandau ir tik tada pasukau dėdės link. 

– Kas nutiko, dėde? – tik pabaigęs kramtyti paklausiau. 

– Kryžiuočiai kviečia.

– Ko šįkart?

– Bando mūsų kalbos žodyną sudaryti.

– O kam jiems? – nusistebėjau.

– Ai, patys jų dievai turbūt nežino. – numojo ranka dėdė. – Bet žinai, jie pastaruoju metu nei kankina, nei ką. Sykiais su jais gal net maloniau kalbėtis negu su lietuviais. – piktu žvilgsniu dėbtelėjo į kubilą kalančio Girniaus pusę. Šio nebūta paties tyliausio padaro. – Tad gal, sakau, nueik, kad nebūtų paskui mums problemų.

– Betgi mes kaip jau ir mokame skaityti ir rašyti? – pasišaipiau. Kartais kryžiuočiams užeidavo gerumo priepuolis ir jie užsimanydavo mus, prūsus, palavinti. 

–  Na, bet jiems įdomu, kaip mums sekasi, nenori mūsų reikalų apleisti. 

– Ai, menkystės. – suirzęs tarstelėjau ir vėl atsikandau obuolio.

– Būk geras. Tu moki visokių įmantrių žodelių. Pamokyk juos. Gal tai mums patiems bus į naudą. Pavyzdžiui, jei vėl kokia santechninė nelaimė atsitiks. – bandė įtikinti mane dėdė.

– Na, dėl Jūsų nueisiu, dėde. – nusileidau. Dėdė nusišypsojo. Būtų nesmagu pamatyti jį nusivylusį.  Jis dažnai burbėdavo, kad jaunieji prūsai yra dykaduoniautojai ir tik išdaigas krėsti sugeba.

Dėdė paaiškino man kelią kryžiuočių pilies link. Ėjau ten iš lėto valgydamas obuolį, nes labai norėjau pas kryžiuočius palikti šiukšlę. Man reikėjo leistis į pokraupį rūsį, kuriame tikriausiai dvokė netgi pačių kryžiuočių išmatomis (o dvokė jos turbūt penkiskart siaubingiau už vištų mėšlą, kuriuo Girniaus promočiutė užpildavo savo daržą). Triskart paklydęs, galiausiai pasiekiau medines dureles, į kurias pasibelsti neskubėjau. Sumojau, kad visų pirma reikėtų pasiklausyti, ką tie kryžiuočiai kalbasi. Bet tai, matyt, nebuvo pati sėkmingiausia diena mano pokštams: kai tik pasilenkiau prie durų, šios prasivėrė. 

– Ką čia darote? – su manimi mano gimtąja kalba prašneko kažkoks vokietis. Išvaizdus, šviesiai rudų plaukų, gana apvailaino veiduko, dailiai nuaugęs, tvirto stoto. Praeitą vasarą su panašiu turėjau romanėlį. Tik pastarojo nebūta vienuolio. Apie tai gal pakalbėsime kitąsyk.

– Na, norėjau pasitikrinti, ar nieko nėra. Na, žinote, kad nesutrukdyčiau – nusijuokiau. 

– Oi, tikrai ne, čia beveik niekas niekada neina! Mes per daug užimti savo darbais! Maloniai kviečiu užeiti, sehr geehrter Dēvere!

– Dange schliecht, – suriaumoju pačiu siaubingiausiu akcentu. Kryžiuotis į mane pažvelgė su didžiuliu gailesčiu. Turbūt pagalvojo, kad aš esu kažkoks vargdienėlis, kurį kažkas primokė netaisyklingos kryžiuočių kalbos.

– Also, – kiek susinepatoginęs pratarė ir toliau tęsė savo gimtąja kalba. – Prisėskite štai prie šio staliuko. 

Prisėdau. Kažkodėl buvau labai atsipalaidavęs – man atrodė, kad atėjęs pas kryžiuočius liausiuosi mandravojęs. Jie šiaip kultūringi, bet jeigu užsiutinsi, tai per prievartą pasiims savo globon. Jiems atrodo, kad tau taip bus geriau. Kalbėjomės vokiškai. Iš tiesų turiu įtarimą, kad jis nelabai mokėjo prūsiškai. Vadinasi, vyksta degradavimas – anksčiau jie mūsų kalba čiauškėdavo kone be akcento. Vadinasi, ne mes, jaunieji prūsai, esame beviltiški.

– Aš esu Peteris Holcvešeris. Manęs paprašė sutvarkyti vieną žodyną, kuris bus pravartus mano tikėjimo broliams. Manau, jums, prūsams, taip pat bus patogiau, jei mes turėsime vienuolių, galinčių bent kiek susišnekėti su jumis jūsų gimtąja kalba.

– Tikrai taip! – pritariau, čia pat prisimindamas tą kartą, kai vienas jų karių nekviestas atėjo pas mus užkąsti zuikienos. Niekas jo neklausė, ar mes turime pakankamai maisto savo šešių žmonių šeimai – jis tiesiog atėjo ir atsisėdo prie mūsų stalo. Ir valgė. Pavalgė. Tąsyk prūsų kalbos neprisireikė. Šūdžius.

– Matote, originalas kažkur prapuolė. Man reikia viską perrašyti iš kopijos, kurioje vos kažką įžiūrėsi. Tačiau Jūsų dėdė teigė, kad Jūs galėtumėte man padėti. Jūsų senelė, kurią šešiasdešimtmetę išprievartavo, o vėliau susigėdęs sudegino vienas iš mūsų vienuolių, išmokė Jus pačių įmantriausių prūsiškų žodžių!

– Taip, žinoma. – kultūringai atsakiau. Šiaip jau norėjau jam užvožti.

– Jums 26–eri… Belieka tikėtis, kad dar atsimenate bent kelis žodelius. – sukrizeno Holcvešeris.  Šitam gyvuliui tai juokinga. – Daug laiko praėjo.

– Išties, – gūžtelėjau pečiais.

– Bet Jūs dar nevedęs, tiesa? – nusistebėjo vokietis. Štai į ką jis čia taip akimirkai įsisteibeilijo – į mano asmens tapatybę patvirtinantį popierių, kurį aš pats pirmą sykį mačiau. Mums, prūsams, užtekdavo pasilabinus vardą ir profesiją pasakyti. Kiek žinau, panašiai buvo ir lietuviams.

– Ne, nevedęs. Mūsų gyvenvietėje daug nevedusių mote…

– Ištekėjusių, – supratingai šypteldamas, linktelėjo vokietis. Kvailys galvoja, kad aš savo gimtosios kalbos nemoku.

– Ne, nevedusių. Prūsės veda, o prūsai teka. Ir jos nevedusios. Man patinka būti neištekėjusiam tarp nevedusių moterų.

– Ar tikrai?

– Tikrai taip.

Žavingajam Holcvešeriui kažką pataisius užrašuose, man toptelėjo mintis, kaip mes šį žodžių surašymą tęsime toliau. Po šimts pypkių, jis juk akivaizdžiai nė kiek neraukia prūsiškai! Mano šypsena buvo tokia piktdžiūgiška, kad ir lietuvis tokios piktdžiūgos užpavydėtų.

– Entschuldigung, o gal galėčiau pats tą žodyną pasižiūrėti? – pasiklausiau. – Gal aš galėčiau padėti ne tik aprašyti, bet ir papildyti Jūsų žodyną?

– Na… – iš neužtikrintumo muistėsi Holcvešeris. Valandėlę pagalvojęs, apsisprendė. – Žinote, aš pasikonsultuosiu su kitais vienuoliais.

Akimirkai buvau paliktas vienas. Atrodo, nieko bloga nepasiūliau. Holcvešeris sugrįžo.

– Na, matote. Yra viena problema: tai yra senas žodynas, kurio originalą kažkur praganė, o likusios kopijos yra beveik nusitrynusios. Mes norėtume atkurti autentišką Elbingo žodynėlį. Jis buvo suskirstytas temomis, taigi mums reikia konkrečių žodžių.

Kažkaip nusiminiau.

– Taigi ko tada tiksliai iš manęs pageidaujate?

– Norėčiau, kad Jūs išverstumėte mano vokiškai pasakytus žodžius, kurie yra šiame žodyne. Juos dar galiu įskaityti.

– Seht geehrter Holzwenschtein, ar Jūs man nukirstumėte galvą kaip mano močiutės broliui, jei aš atsisakyčiau? – neslėpdamas nusivylimo pasiteiravau.

– Tai būtų nekrikščioniška. – gūžtelėjo pečiais vis dar savimi neužtikrintas vienuolis. – Tačiau kodėl Jūs norėtumėte atsisakyti?

– Todėl, kad aš Jums norėjau padėti daugiau. – kažkiek sakiau teisybę, kažkiek sumelavau.

– Na, mums šiam kartui reikia tik tiek.

Grįžau pas saviškius akivaizdžiai nusiminęs. Bent jau su gražiu vyru pasikalbėjau – pastaruoju metu jų nelabai daug tokių ir belikę. O tam kryžiuočių prūsiškam žodyne atsirado tokie žodžiai kaip ,,pyzda“, ,,manga“, kas reiškė kekšę ir panašiai. Santechniką susitvarkysime ir patys.

#PirkPrekęLietuvišką: Uoga uoga. Kaip mums patiko lietuviška kosmetika?

| skubidubi13

Karinos (narajone) ir Saulės (skubidubi13) apžvalgėlė: nuomonės šiek tiek sutapo, šiek tiek išsiskyrė

Karinos įspūdžiai

Senokai krypo žvilgsnis į ,,Uoga Uoga“ linijos produktus. Prieš tai teko surinkti Kalėdinę dovanėlę draugei iš minimo prekės ženklo asortimento, tad mažumėlę susipažinau su siūlomais gaminiais. Tiesa, pati ryžausi išbandyti gaminius kur kas vėliau. 

Dėmesį vėl patraukė atsitiktinai per susitikimą parodyti nauji Saulės pirkiniai iš ,,Uoga Uoga“. Jai prieš tai irgi neteko bandyti šios linijos produkcijos.

Susidomėjusi ir aš nusprendžiau įsigyti naujų pirkinių. Labiausiai domino veido priežiūros priemonės, jas paprastai renkuosi atidžiai ir iš gerais atsiliepimais liaupsinamų gamintojų, nes mano oda linkusi į jautrumą. Taigi, eksperimentų šioje vietoje visai nepageidauju. 

Internetinėje gamintojo parduotuvėje užsisakiau drėkinamąjį veido kremą riebiai, mišriai ir jautriai odai pavadinimu ,,Aksominė oda“. Panaudojus kremą ant veido jautėsi savotiškas lipnumas, pastebimas blizgesys, dėl to teko suabejoti, ar šis kremas geriausias pasirinkimas riebios ir mišrios odos savininkėms. Tiesa, ingredientų sąraše pirmas puikuojasi vanduo, kas patvirtina, jog kremas labai neapsunkins odos ir iš tiesų suteiks reikiamos drėgmės. Žinoma, kiek aitrus ir stiprus gali pasirodyti ir pats citrusinis kremo kvapas. Nors aš ir pripratus prie parfumuotos veido odos priežiūros kosmetikos, tačiau kvapas suerzino netgi mane. Prie jo priprantama po kiek ilgesnio naudojimo.

Šaunu, kad kremas praturtintas vitaminu E, kuris veikia oda kaip antioksidantas ir pristabdo odos išankstinį senėjimą. Kitos natūralios sudedamosios dalys irgi teigiamai veiks odą: pasirūpins jos drėgme ir maitinimu. Vėlgi sudėtyje yra ir ne tokiu malonių ingredientų, pavyzdžiui, benzilo alkoholis, kuris gali erzinti jautrią odą.

Pastebėjimai panaudojus:

Kremas netinkamas pažeistai ir labai jautriai odai (pirmus du kartus užtepus buvo jaučiamas dilgčiojimas ir nemalonus tempimas). Galbūt tai dėl citrusinių eterinių aliejų. Nemalonus ir liekantis ant odos blizesys, nors kremas gan greitai įsigeria.

Be visa to, kaip minėjau, oda pakankamai gerai sudrėkinama, tampa švelnesnė, nekemša porų, bet nepasakyčiau, jog tai geriausias kremas, kurį esu naudojusi.

Veido šveitiklis buvo antras produktas, kurį užsisakiau ir išbandžiau. Galiu pasakyti, jog mano lūkesčiai pasiteisino. Natūralus ir svaiginančio kvapo produktas ,,Pasiutę riešutai“ puikiai atgaivina ir šveičia odą. Jau po pirmo panaudojimo oda tapo švelni, atrodė sveikesnė.  Šis šveitiklis puikiai tiks riebios ir mišrios odos savininkėms, kurios nori, jog būtų pašalinti giluminiai nešvarumai, tačiau nebūtų sudirginta ir išsausinta oda. Produkto sudėtis irgi džiugina.

Na, o trečias produktas, kurį išbandžiau iš dekoratyvinės kosmetikos prekių skilties lūpų blizgis ,,Kitoj pusėj žemės“. Būtent blizgius pirma išbandyti nusprendė Saulė. Mano pasirinktas lūpų blizgis natūralios spalvos, labiau primenantis vazeliną. Patiko alavijų kvapas ir tai, jog lūpos atrodo putlesnės, labiau sudrėkintos, pamaitintos. Iš minusų – sudėtyje esantis alkoholis, kurio nesinorėtų regėti natūralias priemones siūlančiame prekės ženklo produktuose. Taip pat blizgis ilgai neišbūna ant lūpų, subėga į raukšleles. Galiu teigti, jog ypatingo įspūdžio nepadarė. Vargu, ar antrą kartą įsigyčiau. 

Ną, o kokiais įspūdžiais gali pasigirti Saulė? 

Produktai, kuriuos išbandžiau: lūpų blizgis (atspalviai: „Braškinis briedis“ ir „Gaudau vėją“), akių kontūro pieštukas (atspalvis: „Varinė gluodena“), gavau naktinio kremo, veido kremo „be jo niekur“ ir veido kremo su arbatmedžių ir puiklapių aliejais „Aš – ne saldainis“ mėginukus.

Visų pirma, „Uoga uoga“ galima pagirti už įstabų brendo kūrimą ir jo puoselėjimą: tiek pati komunikacija socialiniuose tinkluose, sukurianti jaukios, mažos makiažo kepyklėlės įspūdį, tiek pats produktų apipavidalinimas žaismingais, nusišypsoti priverčiančiais pavadinimais ir jaukiais, nedideliais buteliukais išties priverčia užsinorėti išbandyti jų produktus.

Turiu pasakyti, kad visi skysti produktai (taigi, blizgis, kremai, prausiklis) iš esmės pasižymėjo dviejomis savybėmis: itin maloniai lengva konsistencija, kuri man asmeniškai padarė produkto aplikavimą labai malonų ir gan aitrus/saldus kvapas, prie kurio jau man teko priprasti. Užsitepusi prausiklio pagalvojau apie L’Occitane produktus, kurių kvapas taip yra stipresnis, Guerlain Stop Spot tepalą nuo spuogų ar Elizabeth Arden intensyvaus drėkinimo rankų kremą – šie produktai irgi turi stipresnį kvapą, dalis jų – net tokį… aitroką, kaip tą „Uoga Uoga“ arbatmedžių kremas „Aš – ne saldainis“. Kai kurioms moterims, žinau, kad tai patinka ir reiškia, kad produktas tikrai atliks savo funkciją, tačiau kai kurių nosys jautresnės, tad šitai reikia turėti omenyje.

Tačiau arbatmedžių prausiklis „Be jo niekur“ man visai patiko, atgaivino odą, nors ilgainiui kažkiek pradėjo tempti odą (įprastai renkuosi drėkinančius kremus). Tokio paties kvapo kremas sužavėjo savo lengva konsistencija, tačiau teko pasimokyti, kad jį reikia geriau įtrinti, kad galėčiau pajausti jį padoriai įsigeriant į odą, nejausčiau plėmų ant veido. Nepasakyčiau, kad tai būtų tikrai mano kremas, bet manau, kad produktas rastų savo pirkėją. Dar norėčiau pastebėti, kad jį reikia gerai įtrinti, kad nesijaustų kaip plėvė ant veido.

O vat naktinis kremas mane sužavėjo. Mano nuožiūra, įprastai prireikia laiko, kad pajaustum kremo efektyvumą, vis dėlto čia rezultatą pajaučiau jau kitą rytą. Nors man naktinio kremo kvapas priminė kažkada pabandyto „Margarita“ kūno kvapą, pats kremas man paliko gerą įspūdį. Tenka pripažinti, kad prieš miegą esu tepusi daugiausiai serumus, todėl nesu naktinių kremų ekspertė. Tačiau kremas maloniai padengė odą, sudrėkino ir dar pabudusi nejaučiau jokio tempimo, oda tapo švelni ir minkšta. Būtent dėl šio kremo, manau, ateityje išmėginsiu ir drėkinančių „Uoga Uoga“ kremų liniją. Ketinu įsigyti ir jį patį.

Lūpų blizgiai, kuriuos įsigijau („Braškinis briedis“ ir„Gaudau vėją“), taip pat turėjo stiprų kvapą ir taip pat buvo labai malonūs užsitepti dėl savo lengvos konsistencijos. Kaip ir gana įprasta maitinantiems, drėkinantiems blizgiams, ilgai jie nesilaiko. „Braškinis briedis“, pvz., netrunka tapti iš ypač gražiai raudono rausvu. Tačiau lūpos atrodė putlesnės. Blizgiui susigėrus į lūpų odą, ypač pirmąjį vartojimo mėnesį jausdavau, kad lūpos iš tiesų tapo minkštesnės ir švelnesnės. Šie blizgiai buvo pirmieji mano „Uoga Uoga“ produktai, tad tikriausiai galima suprasti, kad pernelyg nusivylusi nelikau, jei vėliau įsigijau ir vos pasirodžiusį akių kontūro pieštuką.

„Varinė gluodena“ atspalvis buvo tai, ko aš jau kuris laikas norėjau – kažkada mėgdavau pabrėžti viršutinį kontūrą ryškesniu pieštuku, o apatinį blankesniu. Norėjau ir savo skystam akių kontūrui surasti porą. Spalva išties labai graži. Pieštukas lengvai slysta, bet ir ne per daug – nubrėžti kontūrą nėra sudėtinga. Atrodo, kad nėra linkęs siaubingai varvėti. Žinoma, praleidus nepilną dieną Trakuose, grįžus pieštukas jau nebebuvo ryški, griežta linija, tačiau atrodė gerai, pajuodusių paakių nebuvo. Tiesa, galbūt pamačius pieštuką ir norisi pagalvoti apie drožtuką, kokius iškart su pieštuku pasiūlo firmos, tačiau apskritai kol kas išties esu patenkinta kainos ir kokybės santykiu.

Lietuvišku akių pieštuku paryškinau apatinę akies liniją. Taip ji atrodė ryte, 10 val. ryto, prieš išvyką.
…ir taip 18 val., vakare. Mano manymu, rezultatas – neblogas

Tai kokia ta kalbų mokymosi paslaptis?

| skubidubi13

Prisipažinsiu, baidžiausi šito teksto ir šitų klausimų kaip velnias kryžiaus. Visų pirma, man sunku pasakyti, kiek kalbų aš taip tikraitikrai moku, o kiek taip tik truputuką. Kuo daugiau kalbų moki ir supranti, tuo sunkiau tai įvertinti. Antra, būdamas tarp multilingualių žmonių, tu pamatai, kokios skirtingos yra kiekvieno žmogaus istorijos, strategijos. Tad ar kalbų mokymasis yra kažkokia duotybė? Sakyčiau, kai kuriems žmonėms viskas kyla iš smalsumo ir meilės kalboms ir tai jiems padeda ilgainiui sudėti taškus ant i. Pabrėžiu, kad ilgainiui – aš savo pirmąją, vokiečių kalbą, labai ilgai jaukinausi ir net iki šiol, dabar jau dėl ilgo nevartojimo, jaučiu psichologinį barjerą kalbėdama ja. Galų gale, su kiekviena kalba man veikė labai skirtingi metodai – jei latviškai užtekdavo sykiais žvilgtelt į gramatines lenteles rašant tweetus, tai estiškai nė vienas iš mano fintų neveikė, teko džiaugtis, kad VU esanti programa „Mokausi Visą Gyvenimą“ suvedė su nuostabia estų kalbos dėstytoja ir galėjau mokytis nemokamai. Trečia, šitą tekstą skaitys žmonės, turėję su manimi vokiečių ar švedų, ir jie žino, kokia šlanga aš esu ir anoks aš ne autoritetas. Tai dar ir drovulys. Be to, apie tai esu rašiusi dar 2018 m., kai temokėjau tris kalbas.

Tačiau atėjo laikas nusispjauti į visus tuos dalykus viršuj, nes žmonės prašo, prašo, prašo, o psicholingvistikos kursas davė ir tyrimų, taigi pasijaučiau visai turinti kažką pasakyti. Tataigi, šiame tekste pasiremsiu vienu tyrimu ir papildysiu savo asmeniniais pastebėjimais. Kol neįnikote skaityti, labai kviečiu paremti mane Patreon platformoje, kurioje visus savo darbus ir projektus publikuoju anksčiau laiko.

Būta tokio Neil Naimano, kurį XX a. pab. labai sudomino the good language learners (geri kalbų mokiniai). Jis pabandė atrasti, kokios strategijos jungia šiuos žmones. Atrado jų šešias.

  1. Jie yra susiradę sau tinkantį ir patinkantį stilių. Šitą galiu pati patvirtinti: kas veikia vienam (ar su viena kalba), tas kitam visai nesuveiks. Iš esmės, ką jis atrado su šia strategija, tai kad kai kuriems reikėjo pasėdėti prie gramatikos knygų namuose, o kai kuriems buvo būtina įvestis, t.y. komunikavimas turėjo turėti didesnį svorį nei knygos. Šie žmonės matomai turi pakankamai entuziazmo, taigi susiranda sau reikiamus kelius. Aš ir pati visada sakau, kad kalbų mokymasis yra psichologinis darbas su savimi – ir čia atsiskleis tavo poreikiai ir norai, baimės ir pan. Nuo to nepabėgsi. Kaip Cosmopolitanas nepadės išgelbėti dviejų individualių žmonių santykių generiniais patarimais, taip kito žmogaus kalbinė patirtis nebūtinai sublizgės jūsų praktikoje. Susinervinsit, kad neveikia ir užmesit į kampą, nepaklausę savęs, ko jūs norit.
  2. Jie aktyviai įsitraukia. Šie žmonės buvo linkę aktyviau dalyvauti pamokose, rodė iniciatyvą pasiimti iš pamokos sau tinkamiausias strategijas, susiranda radijo laidas pasiklausyti kalbos, žiūri filmus. Čia aš galbūt pridėčiau iš savo patirties, kad aš ar latviškai, ar estiškai, kažkaip mažiau švediškai irgi taip darau: aš turiu užrašinėje puslapėlį, kur susirašydavau naudingas frazes nugirstas, pamatytas filmuose. Labai praversdavo subtitrai. Labai geras dalykas yra socialinių tinklų postai, kur galima išsiversti. Kitaip tariant, mano tikslas tuose filmuose būdavo kalba ir aš nepatingėdavau padirbėti.
  3. Jie supranta, kad kalba yra ir gramatika, ir komunikacija. Šie žmonės suprato, kad kalba nėra tik visokiausios taisyklės, bet ji yra ir naudojama susišnekėjimui atitinkamu lygmeniu. Nors kai kurie mokėsi žodžius iš žodyno (aš to nedarau, darydavau gal mokyklos laikais su vokiečių, nes taip pamokė muzikologė – besdavau į tris atsitiktinius žodžius kasdien ir bandydavau juos įsiminti, bet dabar tingėčiau), jie taip pat siekdavo atsidurti terpėse, kur ta kalba būtų reikalinga ir panaudota. Vienas kanadietis mokinys net tapo tolimųjų reisų darbuotoju!
  4. Jie pasirūpina, kad kalbos žinios nenustotų plėstis. Jie neatsitraukia, kai kažko nežino, bet bando spėti (ar sukurti žodį – viskas normalu ir daug įprasčiau nei įprasta su negimtakalbiais), jie lygina savo kalbą su gimtakalbių, knygų, radijo laidų etc ir bando suprasti, kuo jos skiriasi ir jie paprašo gimtakalbių pataisyti. Tiesa, pastarasis man asmeniškai negalioja visai (na, gal nes mane taisydavo po kelias dešimtis ir laikindavo tuos pataisymus Twitteryje), nes aš tiesiog susigūždavau ir išsigąsdavau ir nebenorėdavau su ta kalba nieko bendra turėti. Nebent taiso dėstytojas ar mokytojas, tada pajausdavau elektrinį jausmą per nagus, susigėsdavau, bet ne taip baisiai. Juo labiau, ne visada žmonės taiso, nes reikia taisyti – kartais jie tiesiog trupučiuką taip tarsi pavydi, neprileidžia tavęs prie savo kalbos, nori išsidirbinėti. Visada labai svarbu šiuo klausimu nubrėžti ir įtvirtinti savo ribas!
  5. Jie atskiria užsienio kalbą nuo gimtosios. Tai reiškia, kad jie mėgina galvoti ta kalba (patvirtinu: latviškai mėgindavau su savimi mintyse pasikalbėti ir susirasti trūkstamus žodžius). Šie mokiniai taip pat kartais pasikalbėdavo su savimi ta kalba. Pavyzdžiui, pats Naiman (kaip sunku neparašyt Gaiman, jis dar ir Neil), savo mokiniams rekomenduoja kartais sau ta kita kalba pakomentuoti kokią prieš akis regimą situaciją – pravažiuojantį autobusą ir pan. Vis dėlto paprieštaraučiau šiam patarimui prisimindama, kad esu pamokyta, jog mokantis kalbų vaikystėje susikuria smegenų centrai, o suaugus prasideda manipuliavimas esamais ir tai yra mano teorija, kodėl aš išmokau latviškai – nes gimtosios kalbos resursai gerai pasinaudojo per panašias šaknis skirtingose vietose, nuolatinio poreikio lyginti ir to, kad lietuvių kalba buvo mano L1 (pirmoji vokiečių su švedų, pvz., siaubingai maišosi).
  6. Jie supranta, kad kalbos mokymasis turės savų duobių. Vadinasi, kartais gali tekti iš savęs pasijuokti, nes nė vienas dar neprabilo jokia svetima kalba nepadaręs klaidų. Aš pati savo didžiausia laime laikau tai, kad susidūriau su pakankamai lietuvių negimtakalbių, kurių kilmė labai, labai skirtinga: lenkų, rusų, italų, vokiečių, latvių ir pan. Visi šie žmonės nekalba lygiai taip, kaip gimtakalbis ir to tikėtis, toli gražu, net nereikia. Yra net toks terminas kaip fosilizacija – tai būna tokios klaidelės, kur žmogus jau niekad jų nebenustos daryti, greičiausiai jos netiesiogiai yra sąmoningas pasirinkimas. Žmogus kažkuriuo momentu nusprendė, kad jo kalbos resursai yra pakankami jam reikalingai komunikacijai, todėl jis ir nebemato reikalo išmokti kitaip.

Pažymėtina, kad Naimano ir pan. tyrimai susilaukė kritikos. Dažnai tokie tyrimai klausia, ką tie žmonės daro, o gali būti, kad žmogus pats nesusivokdamas atlieka kažkokius jam padedančius triukus. Esama ir daugiau literatūros, pvz., Rebecca Oxford „Strategy Inventory for Language Learning (SILL)“, kuriame mokinys turi patvirtinti arba paneigti 50 teiginių ir pagal kuriuos yra atpažįstamos jo strategijos. Vis dėlto pastarosios labai hierarchiškos ir sudėtingos paaiškinti vienu blogpostu (nesijaučiu pati įsigilinusi), todėl nusprendžiau jų čia neapžvelgti.

Dabar dar toks dalykėlis – mokymasis individualiai ir grupėje. Apie dėstytojus/mokytojus pasakysiu taip – nepabijokit į šį reikalą pažiūrėti kaip į psichoterapeuto pasirinkimą, nes taip ir bus. Vienos kalbos mokytoją esu turėjus tokią demotyvuojančią ir negatyviai nusistačiusią, kad aš prie tos kalbos niekaip niekad ir nebesugebu grįžti, mano entuziazmas buvo tiesiog nužudytas. Kaip sau įsispirt į užpakalį ir išlaikyt motyvaciją nepatarsiu – pati niekada savęs nespaudžiu, prisėdu, kai turiu laiko ir noro. Jei yra problemos su motyvacija ar sunku įveikti psichologinį barjerą (kaip man buvo su estų), o būtinai dega ir reikia, tikrai patarčiau rinktis mokymąsi grupėje, kuris suteiks saugią psichologiškai aplinką įvesti kalbos žinias į praktiką, autoritetą ir paspirs, kai tingisi. Tiesa, bėda, kad neretai tie kursai apriboja motyvaciją už jų ribų, nes jautiesi labai tvarkingai pasmokęs, o dar neretai mokaisi pagal temas, kur tau šimtą metų bus nusišvilpti ant jų (pvz., aš latviškai jau skaičiau mokslinius straipsnius, bet virtuvėje būčiau neapsisukus su savo žodynu). Tačiau dar vienas dalykas mokantis individualiai yra visiškas atsipalaidavimas ir darymas to, ką nori – kiek pažįstu žmonių, išmokusių kalbą savarankiškai, neretai jie turėdavo ir paisydavo savo interesų. Pvz., viena mano draugė estė išmoko itališkai, nes jai muzika itališka patiko. Dabar kalba laisvai. Mokantis grupėje, beje, irgi nereiktų per daug imti į galvą savo rezultatų – tie pažymiai nieko nereiškia ir kartais tie su vidutiniais pažymiais net drąsiau ir dažniau prakalba negu tie perpratę visas kalbos taisykles.

Dar patarimas – nekreipkit dėmesį į gimtakalbių (arba negimtakalbių, kurie esą moka labai gerai – dažniausiai jie patys giliai užsikompleksavę ir dėl to ėda kitus) fleksinimus. Jūsų kalba yra lygiavertis tos kalbos variantas ir jūs nusipelnėte pagarbos. Visokių pasitaiko. Jei žmogus mėgsta pašiepti jūsų kalbą, tai čia su juo bėdos, ne su jumis. Todėl šitą baimę atmeskit velniop ir pažiūrėkit į tai kaip į gyvenimą, kuriame taip pat visokių žmonių pasitaiko ir mums spręsti, kaip elgtis su vienokiu ar kitokiu jų elgesiu. Bandykit kalbėti. Geri žmonės apsidžiaugs ir jus susiras paklausti, kaip jūs čia taip išmokot.

Tikiuosi, tekstas bent kažkiek padės susiorientuoti mokantis kažkokios kalbos. Jei patiko, dar kartelį pareklamuosiu savo Patreon.

Atsistoti.

| skubidubi13

Gyvename tarp žmonių, o kartais tarp jų gyventi nėra pats lengviausias užsiėmimas. Kartais nežinai, kas esi ir kartais jiems atrodo, kad jie tave žino geriau už tave patį. Kartais jie tuo pasinaudoja, kai jaučiasi prieš tave bejėgiai ir ta proga papasakoja savo galvoje susikurtus vaizdinius. Jie nori, kad tau skaudėtų ir tu išgirstum, ko jie tau nesugeba pasakyti. Kartais galvoji, kad dėl viso to esi kaltas ir prisimeni visus kartus, kai susimovei.

Ir tada skauda. Skauda.

Labai skauda.

Gelia.

Kai mokiausi mokykloje, į mane greit atkreipdavo dėmesį, nes kažkoks keistas lietuvių kalbos stilius. Mokytojai ir girdavo, bet aš taip norėjau pasislėpti. Man be proto skaudėjo, kad su mano kalba kažkas ne taip. Taip ne taip, kad manęs net yra klausę, ar namie kalbu lietuviškai. Buvo laikas, kai bandžiau išmokti ištarti balses taip, kaip jas ištaria lietuviškai kalbantys rusai. Mėgadavausi vokiška konstrukcija sakinyje. Galiausiai bandžiau išmokti rašyti taisyklingu lietuvių kalbos stiliumi ir man niekaip neišėjo – galiausiai susimoviau lietuvių kalbos egzamine. Kai pradėjau rašyti šį blogą, žinojau, kad išsilaisvinsiu per daug ir nebemokėsiu rašyti taip, kaip reikia.

Kai pradėjau draugauti su vaikinais, mane persekiojo mintis, kad draugauti pradėjau vėlokai  (nes kažkada man pasakė, kad man trūksta makiažo, esu negraži, tad susitaikiau, kad visada būsiu viena), todėl man trūko patirties, o galiausiai – atrodė, kad jie viską už mane žino geriau. Klausiau jų kaip išganytojų. Kartais jausdavausi priimanti man nepatinkančius sprendimus, visai manęs kaip žmogaus neatitinkančias jų opinijas, bet vis tiek galiausiai man atrodė, kad jie žino geriau. Tavo branda neatitinka tavo proto lygio – pasakė man vienas buvusysis, su kuriuo turėjome rimtą diskusiją apie tai, kad Saulė nėra planeta.

Galiausiai aš tuose santykiuose, kurių, tiesa, nebuvo daug, neištvėriau. Kai antrąkart iš eilės, tarpe buvus nedidelei pertraukai, išsiskyriau, pradėjau baisėtis klausydamasi to, ką apie mane sako kiti – neva keičiu vaikinus kaip kojines, per daug lengvai įsimyliu, per daug lengvai pasiduodu, nežinau, ko noriu. Tada pradėjau klausyti žmonių, iš kurių kai kurie paskui pasuko mano keliu – prisiekiau su neįsimylėti kuo ilgiau ir susikoncentruoti ties savimi. Žinojau, kad man neišeina atskirti jausmų nuo potraukio, todėl saugojaus nuo galimybių kaip velnias kryžiaus. Kartais pasiduodavau truputį, bet stengiausi būti karjeristė. Nors buvau priklausoma nuo vyriško dėmesio likučių, bet tuo laiku gyvenau nė negalvodama apie tai, kad kada nors vėl įsimylėsiu.

Nors ir bėgau nuo savo jausmingosios pusės, nuo jos niekur nepabėgau – pradėjau spoksoti į savo keletą prozos kūrinukų, kuriuos esu parašiusi. Nusprendžiau, kad reikėtų publikuoti. Pavyko publikuotis jaunimo kultūros žurnale. Žmonės kai kurie labai džiaugėsi, kai kurie tyčiojosi, kad mažas tiražas. Tiem žmonėm patiems nepavyko jų projektai, kuriuos norėjo padaryti. Man buvo labai liūdna ir labai bijojau sustoti ir taip ir likti nieko daugiau vertingo neparašius.

Galų gale, man buvo ir tebėra nelengva su pinigais. Nors žmonės ir pamatę mano MacBook galvoja, kad lengva – viena iš draugių supyko, kad už padovanotą lūpdažį nenupirkau jai gimtadienio proga, pavyzdžiui, kaip pati pasakė, powerbanko. Pamenu, kaip verkiau pridavusi kai kurias visai brangias sau knygas supirkti, nes buvau dvi dienas nieko nevalgiusi. Verkiau stipriai ir niekas manęs nesuprato, ko čia verkti – čia juk daiktai. Prisimenant Cinzo „Švento Petro šunyn“ dar dabar kaupiasi ašaros – buvau tik pradėjusi skaityti. Bet atidaviau viską geriausia, nes tik už geriausia galiu gauti maksimaliai atlygio. Supirkti pavyko ir gavusi pinigus galėjau pasigaminti abrikosų pyragą.

Vaikščiojau po darbo pokalbius. Manimi niekas nepatikėjo. Kai nuėjau į vieną darbo pokalbį, man pasakė, kad man būtinai reik kūrybinio darbo. Todėl dirbau ties blogu. Susigalvojau, kad galiu parengti interviu apie Latviją. Man labai ilgai neatrašė, bet galiausiai atrašė… kai jau buvau prisiskaičiusi ir parašiusi straipsniuką. Galvojau, kad pasidalins savo puslapyje interviu, bet nepasidalino – per prastas.

Svajojau, kad manimi kažkas tikėtų be manęs. Atrodė, kad esu viena ir visur turiu kovoti viena – lygiagrečiai girdėdama apie save, kad esu pasikėlusi ir mėgstu be reikalo girtis. Jaučiaus labai vieniša. Kažkas buvo ne taip. Galų gale per Kalėdas sulaukiu pasiūlymo versti. Pasakau, kad nemoku dar tiek gerai kalbos. Manimi patiki labiau negu aš pati savimi tikiu. Sutinku. Prasideda darbai. Girdėjau draugų tylą, kai pasakojau apie tai, kad verčiu. Girdėjau kai kurių kitų skepticizmą į tai, kad verčiu, nes o pinigai kur? Ir vėl visiems netinku.

Twittery mane netikėtai pradėjo atrasti latviai, kurie labai džiūgavo mano latvių kalbos žiniomis. Dabar jau žinau, kad tada nebuvo taip gerai, bet tąkart mane labiau gyrė negu kritikavo. Dabar jau kritikuoja manyje daug ką. Socialiniai tinklai pagriebė mane su visais nagais ir taip, aš paskendau juose. Supratau, kad su labai mažai žmonių Vilniuje galiu ir noriu susitikti. Supratau, kad turėjau daug draugų, kurie palaikė mane internetiniu ryšiu, nors galėjome susitikti (o aš ir siūlydavau). Supratau, kad turėjau draugų, kurie manęs niekada nebandė priimti tokios, kokia esu (nors aš juos visa širdimi priėmiau).

Supratau, kad nuo daug teisybės apie save ir pati bėgau. Bet ta teisybė tikrai nebuvo tai, ką man sakė kiti – tai buvo tai, ką aš jaučiau viduje. Ir dauguma jų man to niekad nepasakė, o ir niekada nesugebėtų. Aš visada klausiau kitų, bet ne savęs. Nors vienintelė teisybė, kuri tinka tik man vienai, yra mano viduje – ten, kur nei vienas jų nesugebėjo įlįsti, kad ir kaip arti prisileidau ir kad kaip kartais jaučiausi svetimos rankos sugniuždyta.

Galiausiai manyje sprogo blogis vasario mėnesį, kai buvau susižavėjusi žmogumi, kuris visai manęs negerbė. Giliai širdyje pati savęs nepriėmiau (nes tai yra nelengva), todėl visi, kas mane kritikavo man atrodė už mane teisesni. Jis man pasakė, kad aš per daug savęs kitam atiduodu. Nes pats žinojo, kad elgiasi šūdinai, visaip, kaip tik negalima elgtis. Aš bijojau best pirštu į jo blogį. Jis tą žinojo.

Ir vis dėlto.

Taip, mano lietuvių kalbos stilius visada buvo keistas ir prie jo galima prikibti. Taip, aš esu visiška spangena meilės klausimuose – lengvai susižaviu, lengvai save visą atiduodu, labai greit pasimetu, esu idealistė ir neturiu savo vizijos, todėl bėgioju ir lakstau. Taip, aš nesu jokia įžymybė ir mano darbai nėra wow, bet niekas nepradeda nuo didelių žingsnių. Taip, aš esu labai sentimentali ir labai emocinga. Taip, aš turiu polinkį į savitą kerštingumą (bet tikrai yra tie, kurie džiaugsis ateinančiu faktu, tad niekuo nešventesni už mane), taip, šiuo metu savo gyvenime esu priklausoma nuo socialinių tinklų ir kartais jaučiuosi labai vieniša, reikalinga tik dėl darbų. Taip, man kartais sunku priimti kitų meilę. Taip, aš labai lengvai išmetu žmones iš savo gyvenimo. Taip, kartais jaučiuosi geresnė už kitus (bet galų gale – kai kuriais aspektais ir esu. Tų žmonių problema, kad jie nesugeba pamatyti, kuo yra geresni už kitus). Taip, aš save besąlygiškai atiduodu kitam žmogui – tų žmonių problema, jei jie nesugeba to priimti. Aš galiausiai juos suprantu – beatodairiškas gėris ir meilė ir man kelia baimes.

Ir taip, lietuvių kalboje taškas pavadinime nėra dedamas. Bet aš jį padėjau.

Ir jei kam kas manyje nepatinka, eina jie šikti – dar nė vienam su savimi nesiūliau ženytis.

Didžiai lauktos Saulyros Kubelertienės prognozės 2018 m.

| skubidubi13

Mieli Zodiako ženklai,

Tikiu, kad 2017 m. Jums buvo ir užknisantys ir ne. Taip greičiausiai buvo todėl, kad aš buvau tinginė ir parašiau Jums ten dainos žodžius po eilutę kiekvienam. Nu šiaip gal ir ne dėl to, bet kas ten žino.

Šįkart, išvarginta Saulės nuprocrastinate’intų dedlainų, parašysiu Jums visą, padorų horoskopą, ko tikėtis šiais metais. Apie darbą, meilę gal neišskirsiu, nes nu… vis tiek viskas tik spektaklis? Nu ok, padoraus horoskopo gal ir neišeis, bet… nu tokį žinot… savo sukurtą.

Lezgo:

avinas

Šiemet avinas bus kaip ant ugnies. Daug žiburių žiburėlių akyse, varysit kaip ant bangos, bus labai geri metai. Įkvėpimas įkvėpimas įkvėpimas etc. Daug švelnumo iš aplinkinių ir iš pačių savęs. Visi norės Jus paglostyti, patikėkite. Nes Jūs tiesiog spinduliuosite gerumą ir fainą nuotaiką, o žmonės šitam jau neatsispiria…

jautis

nusimato daug šampės, man atrodo. Škias džiaugsmo. Šypsenos. Pala, ko jūs ten dar norit įprastai? Nu ir meilės. Visokios. Hihi. Šiaip Jaučiai šiemet bus labai tvirti su apsisprendimais savo, jau ką nusprendė, tai kiaurai, ir tai, aišku, gali (bet nebūtinai tikrai atneš) atnešti vaisių kokių nors, pvz. vieną mangą.

dvyniai

bus daug fejeverkųųųų, daug aistrųųų, daug jausmųųųų, daug laimėsss iiiiiiiiiiiiiiiiirrrr… sveikatos, nepriklausomai nuo to, ar Jums 70-imt ar 15-ka. Dvyniai šiemet bus Budos ir visi pas juos norės ateit pasikonsultuot dėl visko, nes jie tiesiog labai išmintingi ir protingi atrodys. Bet nesunerimkite, kad apvilsit ką nors ar maža ką – jų problemos, nes rimtai, nu kaip sako, pasitikėk, bet ir patikrink.

vėžys

vėžiai pakels taurę linksmybių tokią, kad ji užkris ant jų arba jie joje paskęs! Jie atras dalykų, kur žmonės įprastai neranda, nes nemato – deguonį ten, kur jį rasti sunkiau aka šampėje! Vėžiams šiemet nereiks nieko ieškot, pas juos ateis viskas. Tiesiog vat taip. Tai chamaką pasikabinkit ir laukit tiesiog.

liūtas

liūtus išgirsim riaumojant… ok, šitas iš katy perry, sakiau, būsiu originali… bet šiaip liūtų laukia irgi labai geri metai. daug daug daaaug skanaus maisto, o ar ne tai svarbiausia? Sveikata paskui skanų maistą iiiiir daug draugų, bet šitie bus kitokie, nes jie neprašys užkast iš Jūsų… brudai (čia tie, kur prašo)

mergelė

mergelės mergeliškai galimai įsimylės kažką iš lempos. nu taip netikėtai visiškai. Bet bus smagu, aš Jums pažadu! Nusimato tam tikri gyvenimo labirintai – bet nesijaudinkit, Jūs patys būsit užsizanūdinę po šitų metų ir norėsit į viską pažiūrėt kaip į smagų safarį.

svarstyklės

nu Svarstyklės tai laimės kūdikis – įsivaizduojat, jie NUSTOS ATIDĖLIOT DARBUS. Nebepanikuos/mažiau panikuos… truputį. Bet šiaip kažkas tiesiog vat taip, cakt ir susitvarkys viskas. Į vietas tiesiog. Seni klausimai bus atsakyti… naujais, bet įdomiais, įkvėpiančiais klausimais.

skorpionas

Skorpionams išsipildys senos, jau aprūdijusios svajonės, pačiais gražiausiais ir prašmatniausiais savo pavidalais, tai jie manro nebematys prasmės gąsdint astrologų savo charakterių. (Beje, čia ne reklama, bet S. Kubelertienė vienintelė iškėlė konkurencingą teoriją, kad Skorpionai nėra sudėtingiausio charakterio Zodiako ženklas, net priešingai teigia, va)

šaulys

Šauliai šiemet primins safarius, aka bus stalkeriai ir sėkmingi medžiotojai, tad laikykitės Jūs visi ten (bet ne Tapino laidos filmavime). Šauliai šiemet sėkmingai ieškos ir ras, svarbiausia nepagalvoti, kad 2017 sukūrė kažkokį žemėlapį – patikėti, kad turi daugiau nei manai, pasimokė Šauliai, yra baisi klaida nuotykiaujant.

ožiaragis

šiemet ožiaragis supras, kad turi ragą. Bet nepagaukite kampo skritulyje – čia ne tai, kad kažkas neišitkimas bus, nes šiemet nebus prasmės neišitkimauti žmogui, kuris supras, kad rimtai turi ragą galvoj ir gali būti grėsmė savo laime. Tai va, Ožiaragiai bus labai laimingi!

vandenis

nu vandenis šiemet kaip žuvis vandeny bus. Jam tiesiog paaiškėję bus tiek dalykų, kad beliks gyvent sau ir mėgautis. Bus daug skanių dalykų, pyragaičių, tarkim. Išnirsite iš vandens ir pažvelgę dangun pamatysite saulę, tik per ilgai neužsižiūrėkite, nes galite apakti, bet šiemet nusimato ir antgamtiškų galių, tai dievai supaisys ten Jus… 

žuvys

Ties Žuvim sunku rašyt visad, nes jos paskutinės ir aš aptingusi… bet šiais metais jos bus PIRMOS visur ir viskame. Tiksliau, jom pasidarys nusispjauti, kad jos kažkur gali būt ne pirmos ir tai jas padarys pirmom… na, supratot. Šiemet Triumfas ir nuolaidos Triumph salone priklauso Žuvims!

 

O šiaip…

Jei ir užplauks Juodas Mėnulis…

spirkit jam į subinę (jis šiaip tokios neturi, tai galit belekur) ir tegu išskirs anas n* 

Su daug meilės ir erotikos –

Jūsų Saulyra 

(tekstas geltonai, kad metai būtų geri – išdegs akys, tai žinot, paskui nieks nebebaisu, jei ten ir pasitaikys kažkas ne taip)

 

Saulyra Kubelertienė pataria, kaip atmušti berną pagal jo Zodiako ženklą

| skubidubi13

Saulyra Kubelertienė does some guuuuurl talk.

avinas

Jei patikai, tai neatstos taip lengvai. Tačiau žvaigždės šnibžda, kad originalioji kibinų versija yra su aviena, šašlai irgi… Ir nuo ligų gerai. Ypač galvos ir širdies skausmų. Tai, deja, Aviną atmušti gali kainuoti fizinę ir juridinę laisvę. Bet verta, nes Avinas kai prikibs, tai tik avinu jam būt.

jautis

Paprasta. Prieikite su raudona skiaute arba nosine ir mojuokite jam tiesiai priešais nosį tol, kol jis penkiasdešimt kartų paklausęs, ką jūs čia darote ir kas su jumis negerai, pasišalins. Jaučiai ištvermingi ir linkę atleisti, todėl porąkart ritualą pakartokite tiesiog prisistatydami prie jų namų durų ir vis mojuokite ta pačia prakeikta raudona skiaute. Jei sergate sloga, nesijaudinkite – išsišnypškite ir vykdykite teisingumą.

dvyniai

Leiskit pletkus, kad turi dvynį, kurio jie neturi. Jei turi dvynį, nuolat painiokit ir apsimeskit, kad egzistuoja tik jo brolis dvynys. Visad pirkit dovanų batus po dvejas poras. Apsimeskite, kad jis Jums labai rūpi. Susigalvokite papildomą vardą, su kuriuo galėtumėte nuolatos maišyti. Pasakokite apie išsigalvotąjį, kuris turėtų Jūsų idealaus jaunikio savybes. Kai jis sprogdins akis, paprasčiausiai pasakykite jam, kad Jūs kaip dvynukai. Geriausi mano draugai.

vėžys

Chemoterapija?

liūtas

Anot žvaigždžių, Liūtai mėgsta, kad jų Ego būtų pamaitintas. Tad nupirkite papūgos narvelį, apibarstykite aplinkui kurmių nuodais ir padėkite jo kambaryje arba iš jo lovos pusės. Pasakykite, kad pamiršote nupirkti gyvūną, o apibėrėte, nes čia specialūs milteliai drėgmei sugerti, mat gyvūnėliui ji tikrai nepatiks. Savaitę kiekvieną dieną įberkite ėdalo papūgai ir triušių kraiko. Šeštąją dieną supurtykite. Tądien parsivežkite iš kaimo kiaulių jovalo ir vištų mėšlo – pasakykite, kad čia, kad gyvūnėliui laimę atneštų jo guolis. Gyvūnėlio pirkti nebeteks.

mergelė

Nuolatos būkite seksistas ir klausinėkite, ar jam mėnesinės, kad toks niūrzga. Nors ir neniurzgės. Nes šitie tai visad gnydelės truputį. Išprovokuokite jį bent užuominomis prisipažinti jausmuose ir po to pasakykite, kad bet tu kaip pana. Gimtadienio proga atsiųskite gražiame įpakavime įpakuotą savo baltą suknelę su rūtų vainikėlių ant viršaus ir prisekite atvirutę, sakančią tu padovanojai man savo rūtų vainikėlį, aš tau padovanosiu savo.

svarstyklės

Nusiveskite į kokį turgų, sustojinėkite prie kiekvienų svarstyklių ir priminkite, koks jo Zodiako ženklas. Primindinėkite būtinai garsiai. Po turgaus būtinai, jei Svarstyklė vilnietis, nusiveskite parodyti elektrikų rūmų stogo kampe stovinčią Temidę ir vėl priminkite, kad čia zodiako ženklas. Kilnokite svarmenis tiek, kad raumenys taptų didesni už jo. Kai jis paklaus, iš kur obsesija sportui, pasakykite, kad jums tiesiog patinka svarmenys, nes šaknis kaip svarstyklės, na supranti.

skorpionas

Jei jaunesnio amžiaus, vis juokaukite, kad jūs jo Klivečka, nes jis nežinos tos laidos. Nesakykite kas per laida. Susinervins vieną dieną. Taip pat nepamirškite kartoti, kad Skorpionas yra labai lengvo charakterio žmogus. Ir pabrėžkite Zodiaką ir kad lengvas ženklas, nes Skorpionai pratę būt įvardijami kaip šlykščiausios būtybės Zodiake. Sugundykite iki skausmų ir nustumkite nuo savęs, nes pasakykite, kad vis dėlto netikite horoskopais ir netiki, kad Skorpionai geri lovoje. Papasakokite apie išgalvotą exą Skorpioną ir koks jis buvo nusivylimas lovoje.

šaulys

Rimtu veidu laiks nuo laiko paklauskite, koks jausmas buvo pasirašyti 1918 m. Nepriklausomybės aktą, klausimą palydėdamos isterišku mergaitišku juokučiu. Įkyriai klausinėkite, ar ne iš Šiaulių. Pasakykite, kad Adventas yra šlykščiausias metų laikas.

ožiaragis

Paprašykite nupirkti sūrio ir vis kelkite isteriją, kad ne ožkos pieno sūrį nupirko. Kai nupirks ožkos pieno sūrį, paklauskite, ar jis bent įvertina šeimos biudžetą, kad pradėjo visokias prabangas pirkt. Tada vėl iš naujo. Kai pasakys, kad Jūs kažkokia lunatikė, pasakykite, kad žmonės, kurių Mėnulis yra Ožiaragyje, turi labai itin jautrų vidinį pasaulį, o jo Saulė yra Ožiaragyje, o Saulė ir Mėnulis niekad nebūna kartu, todėl judviem – nepakeliui…

vandenis

Pasakykite, kad norėtumėte išbandyti rimtą BDSM. Suriškite grandinėmis, užriškite akis, įsidėkite į bagažinę, nuvežkite prie Tauragno arba legendinio apylinkių gilaus ežero ir įmeskite.

žuvys

Su šitais lengva. Nusiperkate ten tą žuvį iš maximos kokios akvariumo ir atidaužot gerai. Tik ne per stipriai, kitaip Juodasis Saturnas pames vieną žiedą ir tada, deja, likimas nulems metų cypėje…

 

O šiaip 99 proc. bernų, nepriklausomai nuo jų Zodiako ženklo, geriausia atmušt vienu būdu – sugriaut iliuzijas ir pabūt 100 proc. savimi – visokia, ne tik reprezentacine, kai kultūringoj būsenoj. 🙂

MIKROLOGIJOS

| monocytogenes

Mikroorganizmų pasaulis vilioja savotiška tyla, fundamentalių principų šventumu. Intriguoja dėsnių šaltumu ir kartais – žiaurumu. Tiesa, nelengvas klausimas, ar tikrai didesnysis yra pranašesnis už mažąjį? Ar didysis drįstų pripažinti mažąjam, kad abiems tenka susidurti su panašiom problemom?…

Iš mikrologinių kelionių, apie mikrologinius slėpinius ir principus.

MAŽIEJI PAŠNEKESIAI

Supakavau save į dėžutę:
Iškritau iš pasaulio.
Nuo realiosios kasdienybės,
Būvybės ekstremumo.
Tada, kad būtų saugiau,
Ir jausmo amplitudę nužudžiau.
Sterilizuotas būvis, monolypis –
Nuostabiausias saugiklis.

Į niekio didybę smigau,
Kur nėra jausmų,
Kur mirtis ir galybė
Telpa į lėkštę.

Kur gyvenimo prasmė –
Tai augti ir plėstis,
Kol esti iš ko –
Užlenkt logoritmą
Ir mirti skurde.

2017

*****
Iliustracijoje pateikiamas kiek kitoks požiūris į mikrobiologijos pasaulio laboratorines ištakas – Petri lėkšteles.  (KYLE VANHEMERT)

Saulyros Kubelertienės lapkričio mėnesio horoskopas 2017 m.

| skubidubi13

avinas

Džiugi naujiena Avino ženklo atstovų artimiesiems ir juos supantiems žmonėms – lapkritį Avinams subinės spardyt, kad padarytų užvilkintus darbus, nereikės, nes Avinus be Juodojo Mėnulio Mergelės ženkle pasivys deadline’ai. Avinai bus ramūs kaip avelės ir nieko nenervins, bus apsiraminę, todėl gali būti, kad netyčia pagalvosite, kad jie neužknisantis Zodiako ženklas. Patiems Avinams nebus tiek smagu, bet vėliau laukia fainas gruodžio mėnuo, kai jų panikavimas peržengs į tokią fazę, kur jau neberūpi. Bet tada aplinkiniai pastebės, kad Avinas iš tikrųjų daugiau panikavo visgi negu veikė.

jautis

Jaučiai jausis lyg gyventų pomirtinį gyvenimą, nes Avinų dabar patiriamos panikų atakos po Vėlinių nusipurtė į Avinus. Tačiau šį mėnesį Jaučiai dėl Baltojo Saturno Mergelės ženkle šūdmaliaus kaip niekada ir aplinkiniai jiem aiškins, kad reik būt kaip jų Avino ženklo draugai ir dar geriau – priešai, nes nu negalima šitaip elgtis. Jaučiai į tai vargu ar nekreips dėmesio, nes tai šiaip jau labai smulkmeniškas ir jautrus Zodiako ženklas, todėl jie visgi kreips dėmesį ir, norėdami pagerinti situaciją, šią tik blogins iki tol, kol Lapkritį užknis stebėt šitą benefisą ir jis prisikvies Gruodį su šventėm, nes naujas mėnuo – naujas aš.

dvyniai

Juodasis Mėnulis Svarstyklių ženkle sugadins visą reikalą Dvyniams santykių srityje – jei kažkoks žmogus neužsičiaups kalbėt, tai greičiausiai bus arba Avinas (iš panikos), arba Dvyniai (iš norėjimo būt kažkam įdomiems). Dvyniai patirs daug šalto dušo šį mėnesį – artimiausieji, kurie, atrodė, kad gali juos pakęsti visokius, irgi nenorės nieko girdėt. Taip atrodys Dvyniams – iš tiesų tai jie daug kalba ir laikas apsiramint, o ne artimuosiuose pokyčiai. Dvynių pezėjimo neapsikentusios žvaigždės paleis lapkričio gale sniegučio ir tai bus tas minėtasis šaltas dušas.

vėžys

Vėžiai lapkritį pamirš, kad apie Skorpionus sakoma, kad jie labai emocingi ir karštakošiai, tai aptaškys savo nesąmoningom emocijom mus visus, net ir šio horoskopo autorę – Saulyrą Kubelertienę. Juodasis Mėnulis Vėžio ženklui apskries net tris ženklus – Ožiaragį, Mergelę ir Svarstykles. Kas reiškia, kad turėsim šio mėnesio rėksnį (ne plepį, bet rėksnį), šio mėnesio darboholiką, kuris persistengia visur ir šio mėnesio nemokantį bendraut žmogų. Bus nelinksma, bet laikykimės. Šiaip nėra ko nusiminti – Vėžių darboholizmas nervins kitus, bet šiaip labiausiai tai dėl to, kad patys lodoriai nesugebės tiek padaryt.

liūtas

Liūtai šį mėnesį kaip niekad visiems įtiks ir patiks – kadangi Baltasis Mėnulis Svarstyklių ir Šaulio ženkle, tai Liūtai bus estetiški juokdariai, o kai Dvyniai, Avinas ir Vėžys visus nervins, tai nieks net nepastebės, kad Liūtų šiaip jau nelabai kas mėgsta šitame pasaulyje. Bet šį mėnesį mėgs, tačiau nereiktų Liūtams užmigti ant lauro lapų, nes gruodis bus karminis mėnuo, taigi reikėtų pasistengti užsitarnauti gerą vardą, o tai lauro vainikus gali labai laisvai pakeisti erškėčiai…

mergelė

Šį mėnesį atrodys, kad Mergelė kažkur dingo. Apie Mergeles nieks nebus girdėję nieko, gali būti, kad net nelabai prisimins, kad Mergelės egzistuoja jų gyvenimuose. Todėl pats laikas daryti įvairiausius nusikaltimus. Maža tikimybė, kad būsite pagauti – tiesiog visiems bus vienodai ir nieks nieko nepastebės. Galite prasiženginėti, galite nekreipti dėmesio į kitus – galima sakyt rojus. Gale mėnesio užsinorės dėmesio, bet tai nieko tokio – gruodžio mėnesį dėmesys turėtų pareiti iš visur ir už nieką.

svarstyklės

Svarstyklės bus šio mėnesio užforsuoti čiurlioniai. Vidinės vėtros, kurias sukels iš pamiršau kurio ženklo atskubėjęs Juodasis Ožiaragis (ai, iš Vėžio) sukels didžiules jausmų bangas viduje, kurios beveik sugriaus mūsų Zodiako ženklo a la taikiuosius (kurgi ne). Svarstyklėms kris aplinkybės atsakyti už visų Zodiako ženklų nesąmones ir kadangi tai bus dvasiškai stipriausias Zodiako ženklas šį mėnesį, Svarstyklės nekęs visų, gers valerijonus, nes nemėgsta nekęsti ir vis tiek visi besins, nes nu ar negalit patys susitvarkyt savo problemų? Bet gruodį ši situacija pasitaisys, žvaigždės nemėgsta užsisėdėt prie vienos aukos per ilgai…

skorpionas

Šį mėnesį Skorpionų žvilgsnis įtikins, kad jiems nereikia duot darbo, todėl Skorpionai galės poilsiaut. Tiesa, jie gaus darbų, tačiau aplinkiniai galvos, kad Skorpionai yra Vėžiai, todėl su Skorpionais bandys elgtis gražiuoju. Tai Skorpionus gelbės nuo visų kitų patiriamo darbo krūvio. Skorpionams užteks užtikrintai pažiūrėt į akis kito Zodiako ženklo atstovui, kad šitas būtų išmuštas iš klumpių ir norėtų nueit velniop su savo darbais. Tiesa, lai nesidžiaugia šitie slaptieji sėkmingieji – gruodžio mėnesį Jūsų laukia visi darbo likučiai nuo absoliučiai visų Zodiako ženklų, taigi šį mėnesį reikėtų pasirūpinti sveikata, nes… pareis.

šaulys

Šauliai jaus, kad jiems reikia su kažkuo patirti simbiotinius santykius kaip reikalas stipriai, todėl visą mėnesį bandys gaudyt bent jau Advento pojūtį, nes bandys įsivaizduot, kad šventiška, pakyli nuotaika primena meilę. Šauliai gadins visiems nervus savo nesusipratimu, ko jie nori iš gyvenimo (kaip visada, realiai) – tai jie kalbės, kad yra karjeros žmonės, tai jie pezės, kad šeimos žmonės, sakys, kad nori meilės, bet, klausykit, atsiras gerbėjai – šituos atstums. Tai palaukit, dar būtų gerai, kad niekam nesinorėtų pildyti šitų nevėkšlų užgaidų – NORĖSIS ir kaip niekada. Daug žmonių nukentės nuo Šaulių šitokio neapsisprendimo šį mėnesį ir, tiesą sakant, Dvyniai ir Vėžys bent nepiktybiniai – šitie jau rimtai blogadariai bus. Dar pažymėtina – dėl Baltojo Mėnulio Liūte Šauliai, tikėtina, bus trupučiuką juokingesni negu įprasta sveikiems žmonėms, taigi jei kažkas jums atsiųs šūduką į pm – žinokit, kad jo Zodiako ženklas yra Šaulys.

ožiaragis

Ožiaragius labai trauks prie Šaulių, todėl šį mėnesį Ožiaragiams priderėtų nusipirkti naro kostiumą, antraip paskęs iš nežinojimo ko nori prisikaupusiose Šaulių ašarų upėse. Šiaip Ožiaragiams nusimato nuobodus mėnuo. Jiems nei seksis, nei nesiseks, jie tiesiog ramiai gyvens savo gyvenimą ir bus nuobodūs (nu kaip ir dažniausiai). Dėl Juodojo Mėnulio Avine – nemoralizuokite, mes visi žinome, kad Ožiaragiai yra moralizuotojai numeris vienas, atsibodot, tiesą sakant, ir šituo va Juoduoju Mėnuliu prisidengdami mes apsimesim, kad kažkas pasaulyje sugedę ir elgsimės kolektyviai, draugiškai priešingai negu Jūs mum moralizuojate. Galimai šį mėnesį norėsis atrodyti kuo elegantiškiau, tarytum būtumėte kokie nors rašytojai – šito visiškai nesupras visi likę Zodiako ženklai, tad būkite pasirengę jausmui, kad jūsų nieks nesugeba suprasti.

vandenis

Ant Vandenio vis užsikirtinėjo rutulys, tad šį mėnesį Vandeniams viskas bus taip pat, kaip visada

žuvys

Žuvims atrodys, kad jos turi be galo daug svajonių ir tikslų, kurios ranka pasiekiamos, bet deja, jos bus pasiekiamos koja ir dėl šito nesusipratimo galimai iškils labai daug nesusipratimų, o svajonių ir tikslų siekimas kainuos daug nervų. Tačiau viskas gerai, nes Žuvims užtai labai seksis meilėje, kadangi praeitą mėnesį joms nelabai kažką pribūrėm. Žuvys galimai galimai sutiks dar vieną nelaimingą meilę, bet tai vis geriau nei nieko. Gali būti, kad pagaliau meilėje pasiseks. Žvaigždės to nenumato. Tačiau kadangi Žuvys žinos, ko norės, jos taip visų nenervins, kaip nervins Šauliai. Dėl Baltojo Mėnulio Šaulio ženkle, Žuvys bus labai kūrybingos ir charizmatiškos, taigi pritrauks daug naujų, įdomių žmonių  – tikėtina, kad sugebės juos protingai ir atsirinkti.