Autorius: skubidubi13

Didžiai lauktos Saulyros Kubelertienės prognozės 2018 m.

| skubidubi13

Mieli Zodiako ženklai,

Tikiu, kad 2017 m. Jums buvo ir užknisantys ir ne. Taip greičiausiai buvo todėl, kad aš buvau tinginė ir parašiau Jums ten dainos žodžius po eilutę kiekvienam. Nu šiaip gal ir ne dėl to, bet kas ten žino.

Šįkart, išvarginta Saulės nuprocrastinate’intų dedlainų, parašysiu Jums visą, padorų horoskopą, ko tikėtis šiais metais. Apie darbą, meilę gal neišskirsiu, nes nu… vis tiek viskas tik spektaklis? Nu ok, padoraus horoskopo gal ir neišeis, bet… nu tokį žinot… savo sukurtą.

Lezgo:

avinas

Šiemet avinas bus kaip ant ugnies. Daug žiburių žiburėlių akyse, varysit kaip ant bangos, bus labai geri metai. Įkvėpimas įkvėpimas įkvėpimas etc. Daug švelnumo iš aplinkinių ir iš pačių savęs. Visi norės Jus paglostyti, patikėkite. Nes Jūs tiesiog spinduliuosite gerumą ir fainą nuotaiką, o žmonės šitam jau neatsispiria…

jautis

nusimato daug šampės, man atrodo. Škias džiaugsmo. Šypsenos. Pala, ko jūs ten dar norit įprastai? Nu ir meilės. Visokios. Hihi. Šiaip Jaučiai šiemet bus labai tvirti su apsisprendimais savo, jau ką nusprendė, tai kiaurai, ir tai, aišku, gali (bet nebūtinai tikrai atneš) atnešti vaisių kokių nors, pvz. vieną mangą.

dvyniai

bus daug fejeverkųųųų, daug aistrųųų, daug jausmųųųų, daug laimėsss iiiiiiiiiiiiiiiiirrrr… sveikatos, nepriklausomai nuo to, ar Jums 70-imt ar 15-ka. Dvyniai šiemet bus Budos ir visi pas juos norės ateit pasikonsultuot dėl visko, nes jie tiesiog labai išmintingi ir protingi atrodys. Bet nesunerimkite, kad apvilsit ką nors ar maža ką – jų problemos, nes rimtai, nu kaip sako, pasitikėk, bet ir patikrink.

vėžys

vėžiai pakels taurę linksmybių tokią, kad ji užkris ant jų arba jie joje paskęs! Jie atras dalykų, kur žmonės įprastai neranda, nes nemato – deguonį ten, kur jį rasti sunkiau aka šampėje! Vėžiams šiemet nereiks nieko ieškot, pas juos ateis viskas. Tiesiog vat taip. Tai chamaką pasikabinkit ir laukit tiesiog.

liūtas

liūtus išgirsim riaumojant… ok, šitas iš katy perry, sakiau, būsiu originali… bet šiaip liūtų laukia irgi labai geri metai. daug daug daaaug skanaus maisto, o ar ne tai svarbiausia? Sveikata paskui skanų maistą iiiiir daug draugų, bet šitie bus kitokie, nes jie neprašys užkast iš Jūsų… brudai (čia tie, kur prašo)

mergelė

mergelės mergeliškai galimai įsimylės kažką iš lempos. nu taip netikėtai visiškai. Bet bus smagu, aš Jums pažadu! Nusimato tam tikri gyvenimo labirintai – bet nesijaudinkit, Jūs patys būsit užsizanūdinę po šitų metų ir norėsit į viską pažiūrėt kaip į smagų safarį.

svarstyklės

nu Svarstyklės tai laimės kūdikis – įsivaizduojat, jie NUSTOS ATIDĖLIOT DARBUS. Nebepanikuos/mažiau panikuos… truputį. Bet šiaip kažkas tiesiog vat taip, cakt ir susitvarkys viskas. Į vietas tiesiog. Seni klausimai bus atsakyti… naujais, bet įdomiais, įkvėpiančiais klausimais.

skorpionas

Skorpionams išsipildys senos, jau aprūdijusios svajonės, pačiais gražiausiais ir prašmatniausiais savo pavidalais, tai jie manro nebematys prasmės gąsdint astrologų savo charakterių. (Beje, čia ne reklama, bet S. Kubelertienė vienintelė iškėlė konkurencingą teoriją, kad Skorpionai nėra sudėtingiausio charakterio Zodiako ženklas, net priešingai teigia, va)

šaulys

Šauliai šiemet primins safarius, aka bus stalkeriai ir sėkmingi medžiotojai, tad laikykitės Jūs visi ten (bet ne Tapino laidos filmavime). Šauliai šiemet sėkmingai ieškos ir ras, svarbiausia nepagalvoti, kad 2017 sukūrė kažkokį žemėlapį – patikėti, kad turi daugiau nei manai, pasimokė Šauliai, yra baisi klaida nuotykiaujant.

ožiaragis

šiemet ožiaragis supras, kad turi ragą. Bet nepagaukite kampo skritulyje – čia ne tai, kad kažkas neišitkimas bus, nes šiemet nebus prasmės neišitkimauti žmogui, kuris supras, kad rimtai turi ragą galvoj ir gali būti grėsmė savo laime. Tai va, Ožiaragiai bus labai laimingi!

vandenis

nu vandenis šiemet kaip žuvis vandeny bus. Jam tiesiog paaiškėję bus tiek dalykų, kad beliks gyvent sau ir mėgautis. Bus daug skanių dalykų, pyragaičių, tarkim. Išnirsite iš vandens ir pažvelgę dangun pamatysite saulę, tik per ilgai neužsižiūrėkite, nes galite apakti, bet šiemet nusimato ir antgamtiškų galių, tai dievai supaisys ten Jus… 

žuvys

Ties Žuvim sunku rašyt visad, nes jos paskutinės ir aš aptingusi… bet šiais metais jos bus PIRMOS visur ir viskame. Tiksliau, jom pasidarys nusispjauti, kad jos kažkur gali būt ne pirmos ir tai jas padarys pirmom… na, supratot. Šiemet Triumfas ir nuolaidos Triumph salone priklauso Žuvims!

 

O šiaip…

Jei ir užplauks Juodas Mėnulis…

spirkit jam į subinę (jis šiaip tokios neturi, tai galit belekur) ir tegu išskirs anas n* 

Su daug meilės ir erotikos –

Jūsų Saulyra 

(tekstas geltonai, kad metai būtų geri – išdegs akys, tai žinot, paskui nieks nebebaisu, jei ten ir pasitaikys kažkas ne taip)

 

Saulyra Kubelertienė pataria, kaip atmušti berną pagal jo Zodiako ženklą

| skubidubi13

Saulyra Kubelertienė does some guuuuurl talk.

avinas

Jei patikai, tai neatstos taip lengvai. Tačiau žvaigždės šnibžda, kad originalioji kibinų versija yra su aviena, šašlai irgi… Ir nuo ligų gerai. Ypač galvos ir širdies skausmų. Tai, deja, Aviną atmušti gali kainuoti fizinę ir juridinę laisvę. Bet verta, nes Avinas kai prikibs, tai tik avinu jam būt.

jautis

Paprasta. Prieikite su raudona skiaute arba nosine ir mojuokite jam tiesiai priešais nosį tol, kol jis penkiasdešimt kartų paklausęs, ką jūs čia darote ir kas su jumis negerai, pasišalins. Jaučiai ištvermingi ir linkę atleisti, todėl porąkart ritualą pakartokite tiesiog prisistatydami prie jų namų durų ir vis mojuokite ta pačia prakeikta raudona skiaute. Jei sergate sloga, nesijaudinkite – išsišnypškite ir vykdykite teisingumą.

dvyniai

Leiskit pletkus, kad turi dvynį, kurio jie neturi. Jei turi dvynį, nuolat painiokit ir apsimeskit, kad egzistuoja tik jo brolis dvynys. Visad pirkit dovanų batus po dvejas poras. Apsimeskite, kad jis Jums labai rūpi. Susigalvokite papildomą vardą, su kuriuo galėtumėte nuolatos maišyti. Pasakokite apie išsigalvotąjį, kuris turėtų Jūsų idealaus jaunikio savybes. Kai jis sprogdins akis, paprasčiausiai pasakykite jam, kad Jūs kaip dvynukai. Geriausi mano draugai.

vėžys

Chemoterapija?

liūtas

Anot žvaigždžių, Liūtai mėgsta, kad jų Ego būtų pamaitintas. Tad nupirkite papūgos narvelį, apibarstykite aplinkui kurmių nuodais ir padėkite jo kambaryje arba iš jo lovos pusės. Pasakykite, kad pamiršote nupirkti gyvūną, o apibėrėte, nes čia specialūs milteliai drėgmei sugerti, mat gyvūnėliui ji tikrai nepatiks. Savaitę kiekvieną dieną įberkite ėdalo papūgai ir triušių kraiko. Šeštąją dieną supurtykite. Tądien parsivežkite iš kaimo kiaulių jovalo ir vištų mėšlo – pasakykite, kad čia, kad gyvūnėliui laimę atneštų jo guolis. Gyvūnėlio pirkti nebeteks.

mergelė

Nuolatos būkite seksistas ir klausinėkite, ar jam mėnesinės, kad toks niūrzga. Nors ir neniurzgės. Nes šitie tai visad gnydelės truputį. Išprovokuokite jį bent užuominomis prisipažinti jausmuose ir po to pasakykite, kad bet tu kaip pana. Gimtadienio proga atsiųskite gražiame įpakavime įpakuotą savo baltą suknelę su rūtų vainikėlių ant viršaus ir prisekite atvirutę, sakančią tu padovanojai man savo rūtų vainikėlį, aš tau padovanosiu savo.

svarstyklės

Nusiveskite į kokį turgų, sustojinėkite prie kiekvienų svarstyklių ir priminkite, koks jo Zodiako ženklas. Primindinėkite būtinai garsiai. Po turgaus būtinai, jei Svarstyklė vilnietis, nusiveskite parodyti elektrikų rūmų stogo kampe stovinčią Temidę ir vėl priminkite, kad čia zodiako ženklas. Kilnokite svarmenis tiek, kad raumenys taptų didesni už jo. Kai jis paklaus, iš kur obsesija sportui, pasakykite, kad jums tiesiog patinka svarmenys, nes šaknis kaip svarstyklės, na supranti.

skorpionas

Jei jaunesnio amžiaus, vis juokaukite, kad jūs jo Klivečka, nes jis nežinos tos laidos. Nesakykite kas per laida. Susinervins vieną dieną. Taip pat nepamirškite kartoti, kad Skorpionas yra labai lengvo charakterio žmogus. Ir pabrėžkite Zodiaką ir kad lengvas ženklas, nes Skorpionai pratę būt įvardijami kaip šlykščiausios būtybės Zodiake. Sugundykite iki skausmų ir nustumkite nuo savęs, nes pasakykite, kad vis dėlto netikite horoskopais ir netiki, kad Skorpionai geri lovoje. Papasakokite apie išgalvotą exą Skorpioną ir koks jis buvo nusivylimas lovoje.

šaulys

Rimtu veidu laiks nuo laiko paklauskite, koks jausmas buvo pasirašyti 1918 m. Nepriklausomybės aktą, klausimą palydėdamos isterišku mergaitišku juokučiu. Įkyriai klausinėkite, ar ne iš Šiaulių. Pasakykite, kad Adventas yra šlykščiausias metų laikas.

ožiaragis

Paprašykite nupirkti sūrio ir vis kelkite isteriją, kad ne ožkos pieno sūrį nupirko. Kai nupirks ožkos pieno sūrį, paklauskite, ar jis bent įvertina šeimos biudžetą, kad pradėjo visokias prabangas pirkt. Tada vėl iš naujo. Kai pasakys, kad Jūs kažkokia lunatikė, pasakykite, kad žmonės, kurių Mėnulis yra Ožiaragyje, turi labai itin jautrų vidinį pasaulį, o jo Saulė yra Ožiaragyje, o Saulė ir Mėnulis niekad nebūna kartu, todėl judviem – nepakeliui…

vandenis

Pasakykite, kad norėtumėte išbandyti rimtą BDSM. Suriškite grandinėmis, užriškite akis, įsidėkite į bagažinę, nuvežkite prie Tauragno arba legendinio apylinkių gilaus ežero ir įmeskite.

žuvys

Su šitais lengva. Nusiperkate ten tą žuvį iš maximos kokios akvariumo ir atidaužot gerai. Tik ne per stipriai, kitaip Juodasis Saturnas pames vieną žiedą ir tada, deja, likimas nulems metų cypėje…

 

O šiaip 99 proc. bernų, nepriklausomai nuo jų Zodiako ženklo, geriausia atmušt vienu būdu – sugriaut iliuzijas ir pabūt 100 proc. savimi – visokia, ne tik reprezentacine, kai kultūringoj būsenoj. 🙂

Saulyros Kubelertienės lapkričio mėnesio horoskopas 2017 m.

| skubidubi13

avinas

Džiugi naujiena Avino ženklo atstovų artimiesiems ir juos supantiems žmonėms – lapkritį Avinams subinės spardyt, kad padarytų užvilkintus darbus, nereikės, nes Avinus be Juodojo Mėnulio Mergelės ženkle pasivys deadline’ai. Avinai bus ramūs kaip avelės ir nieko nenervins, bus apsiraminę, todėl gali būti, kad netyčia pagalvosite, kad jie neužknisantis Zodiako ženklas. Patiems Avinams nebus tiek smagu, bet vėliau laukia fainas gruodžio mėnuo, kai jų panikavimas peržengs į tokią fazę, kur jau neberūpi. Bet tada aplinkiniai pastebės, kad Avinas iš tikrųjų daugiau panikavo visgi negu veikė.

jautis

Jaučiai jausis lyg gyventų pomirtinį gyvenimą, nes Avinų dabar patiriamos panikų atakos po Vėlinių nusipurtė į Avinus. Tačiau šį mėnesį Jaučiai dėl Baltojo Saturno Mergelės ženkle šūdmaliaus kaip niekada ir aplinkiniai jiem aiškins, kad reik būt kaip jų Avino ženklo draugai ir dar geriau – priešai, nes nu negalima šitaip elgtis. Jaučiai į tai vargu ar nekreips dėmesio, nes tai šiaip jau labai smulkmeniškas ir jautrus Zodiako ženklas, todėl jie visgi kreips dėmesį ir, norėdami pagerinti situaciją, šią tik blogins iki tol, kol Lapkritį užknis stebėt šitą benefisą ir jis prisikvies Gruodį su šventėm, nes naujas mėnuo – naujas aš.

dvyniai

Juodasis Mėnulis Svarstyklių ženkle sugadins visą reikalą Dvyniams santykių srityje – jei kažkoks žmogus neužsičiaups kalbėt, tai greičiausiai bus arba Avinas (iš panikos), arba Dvyniai (iš norėjimo būt kažkam įdomiems). Dvyniai patirs daug šalto dušo šį mėnesį – artimiausieji, kurie, atrodė, kad gali juos pakęsti visokius, irgi nenorės nieko girdėt. Taip atrodys Dvyniams – iš tiesų tai jie daug kalba ir laikas apsiramint, o ne artimuosiuose pokyčiai. Dvynių pezėjimo neapsikentusios žvaigždės paleis lapkričio gale sniegučio ir tai bus tas minėtasis šaltas dušas.

vėžys

Vėžiai lapkritį pamirš, kad apie Skorpionus sakoma, kad jie labai emocingi ir karštakošiai, tai aptaškys savo nesąmoningom emocijom mus visus, net ir šio horoskopo autorę – Saulyrą Kubelertienę. Juodasis Mėnulis Vėžio ženklui apskries net tris ženklus – Ožiaragį, Mergelę ir Svarstykles. Kas reiškia, kad turėsim šio mėnesio rėksnį (ne plepį, bet rėksnį), šio mėnesio darboholiką, kuris persistengia visur ir šio mėnesio nemokantį bendraut žmogų. Bus nelinksma, bet laikykimės. Šiaip nėra ko nusiminti – Vėžių darboholizmas nervins kitus, bet šiaip labiausiai tai dėl to, kad patys lodoriai nesugebės tiek padaryt.

liūtas

Liūtai šį mėnesį kaip niekad visiems įtiks ir patiks – kadangi Baltasis Mėnulis Svarstyklių ir Šaulio ženkle, tai Liūtai bus estetiški juokdariai, o kai Dvyniai, Avinas ir Vėžys visus nervins, tai nieks net nepastebės, kad Liūtų šiaip jau nelabai kas mėgsta šitame pasaulyje. Bet šį mėnesį mėgs, tačiau nereiktų Liūtams užmigti ant lauro lapų, nes gruodis bus karminis mėnuo, taigi reikėtų pasistengti užsitarnauti gerą vardą, o tai lauro vainikus gali labai laisvai pakeisti erškėčiai…

mergelė

Šį mėnesį atrodys, kad Mergelė kažkur dingo. Apie Mergeles nieks nebus girdėję nieko, gali būti, kad net nelabai prisimins, kad Mergelės egzistuoja jų gyvenimuose. Todėl pats laikas daryti įvairiausius nusikaltimus. Maža tikimybė, kad būsite pagauti – tiesiog visiems bus vienodai ir nieks nieko nepastebės. Galite prasiženginėti, galite nekreipti dėmesio į kitus – galima sakyt rojus. Gale mėnesio užsinorės dėmesio, bet tai nieko tokio – gruodžio mėnesį dėmesys turėtų pareiti iš visur ir už nieką.

svarstyklės

Svarstyklės bus šio mėnesio užforsuoti čiurlioniai. Vidinės vėtros, kurias sukels iš pamiršau kurio ženklo atskubėjęs Juodasis Ožiaragis (ai, iš Vėžio) sukels didžiules jausmų bangas viduje, kurios beveik sugriaus mūsų Zodiako ženklo a la taikiuosius (kurgi ne). Svarstyklėms kris aplinkybės atsakyti už visų Zodiako ženklų nesąmones ir kadangi tai bus dvasiškai stipriausias Zodiako ženklas šį mėnesį, Svarstyklės nekęs visų, gers valerijonus, nes nemėgsta nekęsti ir vis tiek visi besins, nes nu ar negalit patys susitvarkyt savo problemų? Bet gruodį ši situacija pasitaisys, žvaigždės nemėgsta užsisėdėt prie vienos aukos per ilgai…

skorpionas

Šį mėnesį Skorpionų žvilgsnis įtikins, kad jiems nereikia duot darbo, todėl Skorpionai galės poilsiaut. Tiesa, jie gaus darbų, tačiau aplinkiniai galvos, kad Skorpionai yra Vėžiai, todėl su Skorpionais bandys elgtis gražiuoju. Tai Skorpionus gelbės nuo visų kitų patiriamo darbo krūvio. Skorpionams užteks užtikrintai pažiūrėt į akis kito Zodiako ženklo atstovui, kad šitas būtų išmuštas iš klumpių ir norėtų nueit velniop su savo darbais. Tiesa, lai nesidžiaugia šitie slaptieji sėkmingieji – gruodžio mėnesį Jūsų laukia visi darbo likučiai nuo absoliučiai visų Zodiako ženklų, taigi šį mėnesį reikėtų pasirūpinti sveikata, nes… pareis.

šaulys

Šauliai jaus, kad jiems reikia su kažkuo patirti simbiotinius santykius kaip reikalas stipriai, todėl visą mėnesį bandys gaudyt bent jau Advento pojūtį, nes bandys įsivaizduot, kad šventiška, pakyli nuotaika primena meilę. Šauliai gadins visiems nervus savo nesusipratimu, ko jie nori iš gyvenimo (kaip visada, realiai) – tai jie kalbės, kad yra karjeros žmonės, tai jie pezės, kad šeimos žmonės, sakys, kad nori meilės, bet, klausykit, atsiras gerbėjai – šituos atstums. Tai palaukit, dar būtų gerai, kad niekam nesinorėtų pildyti šitų nevėkšlų užgaidų – NORĖSIS ir kaip niekada. Daug žmonių nukentės nuo Šaulių šitokio neapsisprendimo šį mėnesį ir, tiesą sakant, Dvyniai ir Vėžys bent nepiktybiniai – šitie jau rimtai blogadariai bus. Dar pažymėtina – dėl Baltojo Mėnulio Liūte Šauliai, tikėtina, bus trupučiuką juokingesni negu įprasta sveikiems žmonėms, taigi jei kažkas jums atsiųs šūduką į pm – žinokit, kad jo Zodiako ženklas yra Šaulys.

ožiaragis

Ožiaragius labai trauks prie Šaulių, todėl šį mėnesį Ožiaragiams priderėtų nusipirkti naro kostiumą, antraip paskęs iš nežinojimo ko nori prisikaupusiose Šaulių ašarų upėse. Šiaip Ožiaragiams nusimato nuobodus mėnuo. Jiems nei seksis, nei nesiseks, jie tiesiog ramiai gyvens savo gyvenimą ir bus nuobodūs (nu kaip ir dažniausiai). Dėl Juodojo Mėnulio Avine – nemoralizuokite, mes visi žinome, kad Ožiaragiai yra moralizuotojai numeris vienas, atsibodot, tiesą sakant, ir šituo va Juoduoju Mėnuliu prisidengdami mes apsimesim, kad kažkas pasaulyje sugedę ir elgsimės kolektyviai, draugiškai priešingai negu Jūs mum moralizuojate. Galimai šį mėnesį norėsis atrodyti kuo elegantiškiau, tarytum būtumėte kokie nors rašytojai – šito visiškai nesupras visi likę Zodiako ženklai, tad būkite pasirengę jausmui, kad jūsų nieks nesugeba suprasti.

vandenis

Ant Vandenio vis užsikirtinėjo rutulys, tad šį mėnesį Vandeniams viskas bus taip pat, kaip visada

žuvys

Žuvims atrodys, kad jos turi be galo daug svajonių ir tikslų, kurios ranka pasiekiamos, bet deja, jos bus pasiekiamos koja ir dėl šito nesusipratimo galimai iškils labai daug nesusipratimų, o svajonių ir tikslų siekimas kainuos daug nervų. Tačiau viskas gerai, nes Žuvims užtai labai seksis meilėje, kadangi praeitą mėnesį joms nelabai kažką pribūrėm. Žuvys galimai galimai sutiks dar vieną nelaimingą meilę, bet tai vis geriau nei nieko. Gali būti, kad pagaliau meilėje pasiseks. Žvaigždės to nenumato. Tačiau kadangi Žuvys žinos, ko norės, jos taip visų nenervins, kaip nervins Šauliai. Dėl Baltojo Mėnulio Šaulio ženkle, Žuvys bus labai kūrybingos ir charizmatiškos, taigi pritrauks daug naujų, įdomių žmonių  – tikėtina, kad sugebės juos protingai ir atsirinkti.

13 kaliocianidinių exų rūšių

| skubidubi13

Pastaba: postas nėra skirtas skatinti rasinės neapykantos prieš buvusius mylimuosius. Proto akvarelių redakcija praneša, kad mes skatiname meilę, supratingumą ir brandumą, tad exai yra rūgščiai mieli ir visai juokingi padarėliai, ir mes neskatiname saviizoliacinės politikos, nes mes ne Donaldas Trumpas ir ne KKK.

Dėkojame už supratingumą.

PROTO AKVARELIŲ REDAKCIJA

  1. Sapnų šaudyklė. Prabėgus tūkstantmečiams, tu sapnuoji sapną ir iš niekur pasirodo tavo bittersweet gyvenimo klaidelė. Prabudęs galvoji, ko jie apsireiškė ir jauties sumišęs, o gal net pasidedi šautuvą po lova.
  2. Soušalmidija karaliai. Išsiskyri ir po kelių dienų jų soušal midija per visur demonstruoja, kaip jie apspisti priešingos arba tos pačios lyties gerbėjų, nes jie žino, kad jei santykiuose nebuvo įdomūs, tai dabar bus įdomūs, nes tu iš trūkumo vis tiek nesusilaikęs/nesusilaikiusi paspoksosi, ką jie veikia. Šiaip tom akimirkom, kai paspoksai, jauties nevykėlis, nes tave pagauna iliuzija, kad jiem niekada nepareina flašbekai ir panašūs reikalai. Bet jie pareina, trust me, daddy. Dėl to ir reik tos soušal midijos karūnos.
  3. Jausmų valdomi manipuliatoriai. Kai šita rūšis exų tau rašteli po ilgos pertraukos, tu žinai, kad juos turbūt paliko, jie išsiskyrė, nepavyko reboundas ir tu buvai pirmas žmogus, apie kurį jie pagalvojo kaip apie tos prakiūrusios skylės sercoj kamštuką, nes greičiausiai buvai priešpaskutinis jų istorijoje. Oh well, broz. Jūsų laikas pokalbiams baigėsi. Kartais manipuliatoriams nepasiseka ir ypač tada, kai pasirodo, kai exas nebereiškia net jokio sentimento. Kita vertus, kartais jiem tiesiog reik pasikalbėti su savo praeitimi, smalsu, tad ne visi priskirtini šiai rūšiai, reik turėt aštrią uoslę.
  4. Štampukai. Praėjo nedaug laiko po skyrybų, jie jau iki kaulų smegenų įsimylėję kitą žmogų. Nah, tai nereiškia, kad tu jiems nerūpėjai. Ir net nereiškia, kad neberūpi. Ir jokiais būdais nereikia heitint to kito žmogaus. Kažkam tenka kentėt visus užsilikusius senų santykių algoritmus, nes kai kas nesugeba būt vienas, be dėmesio, su savim. Tad stiprybės tam naujam žmogui, ypač jei jis/ji kažką jaučia iš tikrųjų, nes šitas tauzytojas tai negali nieko normaliai jaust.
  5. Priekinis bažnyčios suolelis. Pripeza beleko ir belekam apie tave. Kartais papeza dalinai teisingų faktų, bet iš negebėjimo sulaikyt savo heito pakalba labai tendencingai, iškraipo. Specifiškai šitai rūšiai būdingas negebėjimas suprasti, kad tam tikri dalykai ir momentai yra asmeniški, todėl žmogus pasimokai atsargiau prisileidinėt žmones. Kita vertus, bažnyčios suolelis žino, kad yra bažnyčios suolelis ir galų gale susidūrus į akis, bažnyčios suolelis tiesiog spokso į altorių išpūstom akim, nes nu o ką daryt, kai dieviškoji šviesa tavo nuodėmingąsias balso stygas apšviečia, išrauna von ir išmeta visiems padimanstroci.
  6. Legendiniai. Jūsų postskyrybinė būsena yra absoliučiai nauji santykiai ir tokie netgi goals. Šitą exą galima įsijungt per soušal midijas ir nuoširdžiai pažvengt. 0 pykčio. 0 nuoskaudų. Nors tarytum ir turėtų būti už ką. Bet. Nu nėra. Toks utiutiu exelis.
  7. Kurmiai. Žinot tą žaidimą, kur kurmius su plaktuku reik sukišinėt atgal į žaidimų mašiną? Tai čia šitas atvejis. Idealiu atveju po skyrybų netenka susidurti. Bet su kurmiais yra kitaip. Kurmius ištrenki iš gyvenimo arba išsinešdina patys. Tada jie prisikelia ir lenda iš visų skylių. Su laiku irgi išmoksti pažvengt ir pasidaro linksma.
  8. Krizentojai. Mėgėjai paerzint. Išlenda iš niekur ir tyliai palaikina ar uždeda žvengą ant kažko, kur kažką pakomentavai ir pan. Shady draugiški piktučiai ne visai brendylos, kurie galvoja, kad kažkam įdomu. Bet nu jiems smagu taip, jie nepiktai. Šiaip cekavos, jiems iš tiesų įdomu, kaip kitam sekasi. Nepiktybiniai.
  9. Pagirių siaubai. Visi žino šitą jausmą, kai įsijungi kokią fotkę ir taip, pala, čia šitą padarą aš buvau įsimylėjus/įsimylėjęs iki kaulų smegenų ir ko tik nori? Po skyrybų išbaisėja taip, kad šakės. Baisiai apsikerpa ar dar kažkas tokio. Kuris laikas tenka psichologiškai susitvarkyti su faktu, kad tai tavo exas, nes nu. Gėda visai jau. Dažniau atsitinka bernams.
  10. Uždraustasis vaisius. Kai draugavai jau buvo šiokiam tokiam pakilime, bet kai išsiskyrėt, tai pavarė ir galutinai susitaisė buggus, ir dabar sunku pasveikt nuo tos keistos, rūgščios simpatijos. Norėtųs padaryt kaip reikalas, bet tada prisimeni, ką jie padarė ir kokie jie turn off žmonės;
  11. Liuciferiukai. Labai nori likti draugais, nenorėdami pageidautinos bent pusmečio no contact taisyklės, ir tiek bando užrushint draugystę, kad užknisa. A la geranoriški angeliukai, nors tu jau kartą pamatęs ar pamačius jų ragučius ir uodegytę, sparnelius imtum nebent gerai pakeptus Maximoj kur būna, ir tai dar pagalvojęs.
  12. Duobkasiai/per aspera ad astra. Po to, kai išsiskyrėt, jų gyvenimas nuėjo arba visiškon šiknon, arba susitvarkė taip, kad net smagu ir gera už juos. Pirmuoju atveju pasidaro net gaila.
  13. Istorijos baltosios dėmės. Kas kas? Nebuvo jų. Niekada. Ne, ne, supainiojot, ten panašus/panaši su manim buvo. 🙂 Arbaaa… mes tik draugai buvom, nieko ten nebuvo.

Įsižeisti ar neįsižeisti. Štai kur XXI a. klausimas. Kaip KR ir J. Kr. išsprogdino man smegenus

| skubidubi13

Įsižeidimas man yra toks įdomus reikalas šiaip, kad jei tik būčiau mokslininkė ir gaučiau parašyti apie patį įsižeidimo aktą, tai laisvai knyga išeitų, ir dar turbūt paskui kaip Rawlsas pridurinėčiau naujus atradimus prie tos knygos.

Kažkoks begalinis reikalas atrodo.

Esu parašius kūrinį, kuris liko dalies suprastas labai gerai, kitos dalies visiškai ne ir toji dalis baisingai įsižeidė; tiek įsižeidė, kad ten paskui prasidėjo ištisa marazmų grandinė ir galų gale aš kamputyje pasislėpus verkiau, kol draugai bandė raminti, kad viskas ten buvo gerai, o vienas žmogus pasakė, kad vietomis buvo rude. Atrodytų, visada stengiuosi pasakyti kuo maloniau ir vis tiek visada kažką įžeidžiu ir vieno pažįstamo buvau pavadinta panelė 0 politkorektiškumo. Atrodytų, esu išauklėta, na, galbūt tik aistringa diskutuotoja, ir tai žmonėms dažnai susimaišo su mano negebėjimu priimti kitų nuomonės, bet apskritai – nu o ką aš padarau, kad žmonės įsižeidžia? Asmeninė patirtis labai suveikia apsisprendime, kurioje pusėje visgi aš matau daugiau teisybės nei marazmo.

Ir va štai superstilizuotas Jėzus reklamoje. Karikatūra. Dievaži, dar viena karikatūra karikatūrų amžiuje. Tik šiandien, kai tema tapo labiau paeskaluota, supratau, kad čia visgi yra big deal – manęs tai nepalietė niekaip, nors pati remiuosi krikščioniškom nuostatom ir nepasakyčiau, kad esu arši ateistė/antikrikščionė. Priešingai – aš nemėgstu, kai religija labai stipriai ir skaudžiai užgauliojama. Tai yra jautrus dalykas žmonėms, ir ant to važiuoti yra tikrai rude. Bet įsižeisti? Tiesiog net nepastebėjau tos reklamos ir štai įsijungiu feisbuką, ir čia tuntai žmonių jaučiasi nepatogiai, įžeisti. Ir ne, aš neasiumuoju, kad kažkieno tikėjimas silpnas – aš neįlįsiu į žmogaus sielą ir nepajausiu, kiek jam reiškia tikėjimas ir tai yra per intymus dalykas, kad aš galėčiau apie tai spręsti.

Ta prasme, kaip tai įvyksta? Tas įžeidimo aktas. Kas jį įžiebia?

Kažkada skaičiau Užkalnio straipsnį, kuriame jis skersai ir išilgai važiavo ant mano lyties, teigdamas, kad moteriška kūryba yra tauzijimai, dainos, kuriose atsiskleidžia moteriški jų postskyrybiniai jausmai, tos dainos yra nesąmonė ir pan. Tarytum moteriškumas padaro jausmą nesąmone automatiškai. Ar aš įsižeidžiau perskaičiusi tai? Ne. Aš perskaičiau ir pagalvojau, kad dėdė neišauklėtas ir nekultūringas ir tauzija. Mano draugai laikosi kitos nuomonės, mano terpė kitokia ir manęs asmeniškai tai niekaip nepalietė. Tada skaičiau kažką kitko.

O dabar reklama ir mano smegenys išsprogsta.

Reklama, man peršasi mintis, yra taip pat meno sritis. O juk mažiausiai ko nori demokratinė visuomenė, tai varžyti meną? Bet reklama padeda uždirbti pinigą, įtaką ir naudą, tiesa? Tokiu atveju čia įsiterpia dar vienas sluoksnis poelgio vertinimui ir, lyg negana viso šito sluoksniavimo, užsisluoksniuoja ir trečiasis – jei reklama yra menas, bet menas, kuris daro pinigus – ar gali valstybė kištis į meną, kišti moralę į ekonominius dalykus? Ir daaar vienas sluoksnis, kad per mažai nebūtų – jei valstybė iš esmės linkusi nesikišti į moralinius reikalus ir yra atsiskyrusi nuo Bažnyčios: kaip mes visi sutarsime, kas yra bendros moralinės normos ir kokių negalima pažeidinėti?

Sakysite, pasižiūrėsime į statistiką, kiek praktikuojančių krikščionių? Bet o jei ne visi krikščionys įsižeidė pamatę šią reklamą? Jei jie kelia savo tikėjimą iš skirtingų prielaidų?

Viena pusė rėkauna, kad pažeidžiama žodžio laisvė. Ir aš su jais negaliu nesutikti. Tarytum turėtum turėti teisę daryti reklamą, kokią tik užsigeidi. Čia dar ir gali pagirti, kad va, dabar kai tiek diskusijų, čia tikrai kažkas meniška ir verta dėmesio, nes visi kalba ir visi sužino. Bet tada kita pusė atsišaukia – o tai pala, bet jeigu tai kiršina visuomenę ir priverčia dalį visuomenės jaustis kažkaip diskriminuojamiem, įžeistiem? Irgi negali nesutikti. Viešoji erdvė neturėtų būti šiukšlynas, kur koks plūgas tik užsigeidžia, tai ir užvemia. Bet kaip žinoti, kad čia jau skaitosi užvėmimas? Būtų paprasta, jei kultūra būtų vien fiziniame lygmenyje ir būtų akivaizdu.

Sakysim, jei remtumėmės krikščioniška logika, tai turėtume vertinti intencijas. Nors ir ydinga būtų galvoti visada vien apie intencijas, nes jas galima sumeluoti, labai laisvai, vis dėlto, toks išeities taškas atrodo visai protingas – kartais gali pridaryti durniausių dalykų norėdamas vien gero. Taigi intencijos nebuvo gražios – siekta išprovokuoti panašią reakciją, kokia ji išėjo. Priešingai nei tai yra atsitikę man – aš nenorėjau nieko įžeisti, bet įsižeidė.

Tačiau vėlgi argumentas atgal – o tai ar čia blogai, jei kažkas išdirgina ir visuomenę išberia diskusijomis? Kaip ir liberalios visuomenės vertybė. Galų gale, kadaise žmonės purtėsi ir bandė iš paskutiniųjų užtildyti Dekameroną – tai, ką mes vadiname literatūros klasika? Reklama nėra literatūra ir vis dėlto – tai yra tam tikra meno rūšis, kaip ir minėjau.

Matot, čia dar ir ta bėda, man regis, kad įsiterpia pinigai. Absoliučiai bet kurioje meno srityje stiprų vaidmenį vaidina pinigai. Tada atsiranda klausimas, kiek tai stebėti ir kontroliuoti turi valstybė, nes tarytum nuo XIX a. valstybės yra prisiekusios sužiūrėti, kad nieks neliktų nuskriaustas kažkieno juodo noro pasipelnyti.

Ir vat rask teisybę šitoj košėj malošėj mano smegenyse. Nuoširdžiai pavyduliauju šiandien žmonėms, kurie turi nuomonę apie tą reklamą ir ją postina feisbukuose. Aš linkstu prie atsakymo, kad vis dėlto nėra ko drausti, bet tada pagalvoju apie tabako reklamas ant formulių, ar alkoholio, ar dar kažko, kas gali būti žalinga, pagalvoju, ar norėčiau, kad tokios reklamos būtų visur, tokios, kur kirstų per visuomenės rūšį – man tas vėlgi nepatinka. Bet jei imtumėmės drausti, kas daliai visuomenės nepatinka – ar nepripieštume netyčia ribų menui, reklamai ten, kur jų nereikia? Kartais tavo fantazija netyčia išeina už suvokimo ribų. Ir kartais tai šedevras, ir kartais mes tą suprantam tik po daugybės laiko. Bet vėlgi – ar aš norėčiau piktų emocijų viešojoje erdvėje? Bet ar aš norėčiau, kad mes veidmainiautume ir apsimestume, kad mes neturime keistų jausmų, susijusių su religija ir panašiais dalykais? Ar mes nepasiilgstam tikrumo?

Klausimai klausimai klausimai.

Galėčiau, žinoma, rinktis bandos principu. Sužiūrėti, kokios pagrindinės dvi stovyklos. Bet ir ten persidengia reikalai. Tarp žmonių, kuriems galėčiau pasakyti, kad va, kai iš musulmonų lazdavojasi, tai viskas jums okay (nors musulmonus lazdavoja ne reklamose, o filmuose, serialuose, kur ir kaip gali pasirinkt (nors gali netyčia įsijungęs pataikyt ir vėlgi, galų gale, kitiems kuria stereotipus apie tave), o kai iš pačių, tai blogai, dabar yra ir žmonės, kurie nepritarė ir Charlie Hebdo karikatūroms. Vėlgi griūva juodai baltas Malevičiaus kvadratas.

Ir taip sunku nuspręsti, o dabar per lietų turiu eiti į susirinkimą ir papasakoti, ką su kursioku esame apgalvoję dėl komunikacinių sprendimų, taigi su Jumis kalbėtis nebeišeis, teks atsisveikint.

Bet įsižeidimo aktas – eikit švilpt su lytiniais ir panašiai aktais.

Man tai yra ir bus mįslė, ir šitas reikalas, jei tik kas jį normaliai išspręs ir įtalpins į jo reikšmę šiems laikams, literatūros ar net taikos Nobelio premijos nusipelnys.

Saulyros Kubelertienės horoskopas 2017 m. spalio mėnesiui

| skubidubi13

avinas

Spalio mėnesį Avino zodiako ženklo žmonių gyvenimas primins filmą – tikėtina, kad nuo Juodojo Mėnulio ir Neptūno daužymosi pavargusios žvaigždės pasuks Jūsų gyvenimą taip, kad nepatikėsit, jog tapote žmogus, realybėje paslydęs ant banano gatvėje. Jupiteris aktyvuosis Ožiaragio žvaigždyne, kas reiškia, kad Jūsų boso nuotaika labai priklausys nuo to, kaip elgsitės Jūs. Būkite atsargūs. Apie meilę net nesvajokit – dėl elektros taupymo sumetimų, Veneros žvaigždynas išjungtas iki lapkričio 31 d., tad dar porą mėnesių Avinams teks pramiklinti rankutes…

jautis

Visą šį mėnesį Jaučiams atrodys, kad jau lapkritis, mat iš Skorpiono žvaigždyno nuoširdžiausius fuck’us jiems siųs Juodasis Mėnulis. Dėl to galimai pažeidžiama taps Jaučių ir jų artimųjų santykių sfera – artimieji niekaip nesupras Jaučių desperacijos ieškoti kalėdinės eglutės gruodžio mėnesiui. Žvaigždės pataria Jaučiams patylėti ir būti budresniems, nes Juodasis Mėnulis Skorpione gali reikšti ir likimą be namų, kai artimieji neapsikęs Jaučių psichozės dėl ateinančių Kalėdų, kai dar spalis. Meilės srityje Jaučiams taip pat nėra ko sektis – nesusivokimas laike ir erdvėje trukdys pasirodyti patraukliems sveikos psichikos priešingos ar tos pačios lyties hormonų audrų kankinamiems padarams.

dvyniai

Spalį Dvynius pasieks neįtikėtinos naujienos – galimai jie iš tikrųjų sužinos, turintys dvynius. Tame galima įžvelgti ir didžiulę tikimybę išgarsėti – jums taip seksis, kad žmogus, nenorintis prisišylint, atrodys kaip didžiausia svajonė. Taip pat nusimato artimųjų desperacija būti kartu, mat Dvyniams savotiškai nepasisekė – priešingai nei Jaučiams, Baltasis Mėnulis atsidurs Dvyniuose, kas reikš visų norą būti tikraisiais dvyniais su Dvyniais. Meilės srityje seksis smarkiai per daug, kas gali priversti prie visiško aseksualumo. Dėl Baltojo Mėnulio ženkle, galimai atsiras poreikis apie tai pranešti jutūbėje. Tačiau neigiamos reakcijos tikėtis nereikėtų – iki lapkričio reikalai turėtų susitvarkyti ir žmonės paliks Dvynius ramybėje, persimesdami ant Vėžių. Dėl nežmoniško kiekio dėmesio, galimai užknisančiai gera bus sveikata.

vėžys

Tyla prieš audrą – štai toks bus spalis po Vėžio ženklu gimusiems. Prieš katastrofišką lapkritį, kada Baltasis Mėnulis draugystės ryšiuose atsibalados iš Dvynių ženklo, Vėžiai išgyvens neįtikėtinai ramų bei tvarkingai darbingą mėnesį. Kartais Vėžiams darysis nuobodu, nes mėnuo tikrai bus ramus, ir taip atsitiks, nes Juodasis Mėnulis, įsitaisęs Mergelės ženkle, tiesiog reikalaute reikalaus klastoti dokumentus ir tapti Dvyniais. Didžiulė suėmimo ir neplanuoto nėštumo ar neplanuotos tėvystės tikimybė, todėl pasninką iš gruodžio derėtų atkelti į spalį. Tačiau Vėžių nuobodžiai svajokliškas charakteris šių problemų nesureikšmins – šį mėnesį Vėžių ramybė ir pozityvas taps tikru onkologų galvos skausmu.

liūtas

Jei kas ir užknis visus Katy Perry daina, tai Liūtai šį mėnesį. Saviraiška veršis per kraštus taip nesveikai, kad sėdėjimas tualete gali atrodyti nuostabiausiu performansu. Bėda bus tik vienintelė – iš Svarstyklių ženklo mojuos Juodasis Mėnulis, nusiteikęs sutrukdyti Liūtams atsidurti dėmesio centre, kur kauks ir verks aplinkinių užknisti Dvyniai. Liūtai svajos apie tokią padėtį, tačiau realybė bus kur kas blankesnė. Visi ženklai tarpusavyje pletkins, kad taip tiems Liūtams ir reikia. Tačiau nėra ko liūdėti – Liūtai ir patys save pralinksmint gali, kam ta publika, kai ji nieko nesupranta, ar ne

mergelė

Po gimtadienio mėnesio, kai nuolaidų kortelių centrai apdovanojo, Jums atsitiks tai, kas yra kažkas panašaus į vadinamąjį borrowed happiness from tomorrow. PMS’inis mėnuo. Mergelės zys tiek, kad gaus kvietimą iš bitininkų asociacijos tapti avilių dalimi. Besins Svarstyklės, nes Svarstykles visi sveikins su gimtadieniu, o Mergelių nebe. Jei šį mėnesį išvysite žmogų kamputyje – tai bus Mergelės.  Na, nebent kamputis bus sofos ir ten jie bus patogiai įsitaisę – tada ne Mergelės. Mergelėms atrodys, kad pasaulis griūva, nors iš tiesų čia tiesiog Baltasis Mėnulis sutrūkęs bus Mergelės žvaigždyne ir jam reiks remonto. Jei kostttmoso stroikės neprocrastinate’ins, po katastrofiško spalio ir dar katastrofiškesnio lapkričio, o paskui atsitiesimo gruodžio ir sausio Mergelės sulauks labai faino kovo mėnesio, kada juos paliks visi draugai ir jos galės susimąsčiusios pradėt gyvenimą iš naujo. Deja, tik šitaip numato žvaigždės.

svarstyklės

Iš dalies tai svajonių mėnuo, nes bus labai daug ką svarstyt ir Svastyklės pasijaus savo likimo šeimininkėmis. Baltasis Mėnulis, skrisdamas pro Svarstyklių ženklą, įkvėps daug Oro, ir tai šiam Oro stichijos ženklui duos gaivos pojūtį. Ar tai bus iliuzija, ar ne, žvaigždės nesako, nes ant Svarstyklių joms labiausiai nusispjaut iš visų ženklų – pačios tegu susisvarsto. Kadangi gimtadienio mėnuo, praktiškesnėm ir labiau clingy svarstyklėm, imančiom nuolaidų korteles iš visur, galimai sumažės išlaidų. Galima galvoti, kad taip atsitiks dėl charakterio savybės, bet tai iš tiesų lems Baltasis Mėnulis, kuriam atsibos zyziančios Mergelės ir todėl jis ateis padėti Svarstyklėms. Galimas rinkimasis meilės fronte, tačiau oro ženklas negali paleist visko į orą, taigi vienišos Svarstyklės greičiausiai vienišaus ir tyliai svarstys apie hot būtybes ir toliau. Santykiuose Svarstyklės svarstys tol, kol jas apšiks antra pusė ir paliks arba atvirkščiai. Nebent kita pusė irgi išskridus, pvz. jie Vandeniai.

SU GIMTADIENIU, ŽIVIILEEEEEEE ;*

skorpionas

Pasakiškai geras mėnuo. Visi, kurie kūrė mitus apie tai, kokie toxic yra skorpionai, ir šiaip nemėgsta skorpų, gaus pylos iš Juodojo Mėnulio. Skorpionai bus tokie fab, kad visiem pavydu bus. Ir sakytum, mėnuo be problemų, tačiau palaukit, nenorėkit per daug gerai. Visi mes turim problemų, ir šį mėnesį skorpionai turės tik vieną problemą, bet ji labai juos užknis – kažkaip trūks problemų. Skorpionai bandys surasti problemų, mėgins susipykti su artimaisiais, su meilėm, bandys įžvelgti nelaimes, kur jų nėr – vis tiek viskas bus nu kažkaip per daug gerai. Vieniši skorpionai gaus nepageidaujamai daug dėmesio.

šaulys

Šauliams viskas bus taip pat, kaip visada.

ožiaragis

Panašiai kaip šauliams, tik Ožiaragiams atrodys, kad kažkas pasikeitė, nors iš tikro aplinkiniai pradės net pletkint, kaip ten viskas taip pat ir neįdomu pas ožius. Bet kam rūpi, haters gonna hate hate hate, Ožiaragiai kaifuos ir mėgausis gyvenimu, ir bala nematė, ką ten kiti sako. Vienintelis negėris: pavydės Vandeniams, čia kad žvaigždėms nebūtų nuobodu ir būtų dramos bent kiek.

vandenis

Vandeniui bus net keista, kaip viskas seksis. Baltasis Mėnulis užjudės į Vandenį kaip reikiant, ir Ožiaragiams beliks tik apsišikt iš pavydo, ir smarvė nuo jų bus vienintelė Vandenio problema. Vandeniai išplauks į plačiuosius vandenis galingiausiai nuo savo gimimo metų.

žuvys

Kadangi Žuvys paskutinis ženklas, ir Saulyra Kubelertienė gerokai aptingus jau rašyt, tai žvaigždės sako, kad Žuvims atsivers Baltasis Mėnulis visur visur, ir viskas eis tiesiog kaip per žuvies odą jiems, nuostabus mėnuo, nuostabūs patyrimai, nes Visata žino, kad turi kažką kompensuoti, tai ir kompesnuos.

Saulės nuotykiai Tinderyje. Trečia dalis + patarimai

| skubidubi13

„I hope I don’t end up on your blog”

Antrą dalį, kur dominuoja iš esmės sekstintojai ir įdomesnės rūšies fakbojai, galite perskaityti čia.

Vaikščiodama parduotuvėje ir dairydamasi grietinėlės, kuri greit pažymės mano trumpos manijos dėl keksų pradžią, pradedu suprasti, kad tinderis turi žalingą poveikį man, kaip panelei – aš pajutau, jog pradedu paikti nuo šitiekos vyriško dėmesio (šiaip ir taip jo gaunu iš niekur ir už nieką, kaip nebūtų kartais tai man keista, tai čia dar patrigubino). Kaip minėjau, tai buvo vienas mano tinderio šiaip jau tikslų, apart to, kad sugalvojau apie tai pablogginti; aš norėjau pamėginti, ar toks variantas, kai jaučiu, kiek vaikinų esu įdomi, sugebėtų mane apsaugoti nuo lengvo įsimylėjimo.

Lengvi mano įsimylėjimai buvo pradėję erzinti ir atrodė per daug pavojingi ir šiaip… pradėjau jaustis nebrendyla. Tinderis ties tuom padėjo, tačiau galop ir išsuko mane į tokią kryptį, kur aš visai nenorėjau atsidurti – kai gavau šitiek dėmesio, bet koks vaikino įdomumas išsijungė kaip elektra Kryme, oligarchams panorėjus ir mostelėjus, ir aš tiesiog net flirtuot ir žaist nebenorėjau. Tai yra, manęs emocionaliai nei kiek sudirgint pasidarė neįmanoma.

,,Pradedu jausti, kad darausi emociškai neprieinama, ir man tai nepatinka”, – paatvirauju vokiškai vienam vokiecui (kuris, beje, vienas ilgiausiai išlikusių gyvųjų šiose Saulės tinderio bado žaidynėse). ,,Inwiefern?”, – supratingai, kad išsiaiškintų geriau padėtį, paklausia jis. Šitas klausimas reškia kaip, suprantat, čia vokiškas išsidirbinėjimas, panašus į mūsiškius autis, užsimauti, apsimauti, apsivilkti, užsivilkti, kad jis nesako tiesiog wie. Vokiškai paaiškinu, kad nuojauta sako, kad net ir žaviausias, mieliausias ir tikrai nusipelnęs princas pas mane atjotų – aš būčiau aikštinga princesė, kuri parodytų duris, net jei jai pasiūlytų lygiai to, ko ji dabar norėtų. Nenoriu būti nesaugiai lengvai įsimylinti, kokia ne tiek ir seniai buvau, bet nenoriu ir būti visiškai šalta, neprieinama absoliučiai bejausmė karalienė, kokia irgi esu buvusi. Ir jūs, hey, tik nepagalvokit, kad aš ten kažko rimto atėjau ieškot – visiškai ne. Aš ten išvis blogui dalykų ieškot atėjau ir pakamikadzint truputį. Bet, suprantat, mane apskritai atmušė nuo bet kokio jausmo. Net ir to, kuris tėra žaidimas (o ir žaisti ten su jais, jūs nepatikėsit, sunku buvo – jie visi linkę griebt jautį už ragų, kai toj jūroj neįdomių pokalbių atranda gilesnį pokalbį. Ten gausyyybė desperatiškų žmonių, ko jie beieškotų. Tu nesupranti, kiek žmonėse gali tilpti desperacijos, kol nepabuvoji tokiame reikale kaip tinderis).

Vokietis paklausia, kaip tinderis su mano šitokiu visišku šaltumu. Ogi taip, kad kai pamatai, kiek lengvų gerbėjų turi, įsismagini į juos žiūrėti kaip į keksus didesnėje parduotuvėje – jų daug ir todėl vien rinkdamasi vieną dalyką kažkam, galiu prie jo praleisti visiškai tuščiai daug laiko, sverdama pliusus ir minusus ir galop viską mėgindama bergždžiai sukalkuliuoti (o kai kurie dalykai, dejanedeja, nėra kalkuliuotini išvis). Aikštingumas pasiekia tokius levelius, kad tu išvis nesiteiki į vaikinus kaip į kolegas žmones žiūrėti (ko aš ir šiaip savyje net labai turiu).

Vokiecas lyg ir lieka mane supratęs (jis šiaip toks tuštokas, mėgstantis apsimest empatišku buvo, nors daugiausiai had no idea, kas jam buvo papasakota).

Šiaip kuo aš visai patenkinta – aš sugebėjau sukurti savo šiokį tokį tinderio haremą ir mes su jais visais buvom labai atviri tarpusavyje. Sužinojau šūsnelę meilės istorijų, meilės paradoksų, meilės nutikimų, kaip šiaip meilės nuotykiai gali paveikti žmones. Tai mane dalinai įkvėpė kaip rašytoją; bėda, kad kai kurie kolegos labai tikėjo, kad išeis mane prirašyti bent vasaros romanėliui. Bet man tiesiog atėjūnai iš internetų yra toks pats turn off, kaip uodas, nutūpęs ant mygtuko, kur šviesą išjungt, ir tu netyčia jį pritrėkšdamas išjungi lempą. Tai vat reziumė taip ir pradėjo jaustis man ten tinderis. Tiesiog kažkoks anšlagas bernų, kurie nuolatos su manimi geriečiai, kai aš žinau, kokie negeriečiai jie kartais būna, ir aš dar tų bernų gyvai nepažįstu, ir net mačius nesu, tai kažkaip, žinot… Man taip nepatinka.

Galėtum pamanyti, jog esu per daug kategoriška, tačiau vėliau vardą ir pavardę atsisakiusios atskleisti savo draugės paraginta visgi nuėjau į vieną tinder date, ir tai buvo, žinoma, nuotykis, bet nekažką ir galop man būtų visiškai 2/10 palikę, jei ne skanus kokteilis (už kurį feministė sumokėjo pati ir pirmąkart gyvenime pagalvojo, jog faina užleist vaikiną sumokėt už save. Vokiecas to nesiūlė, nes buvo prigąsdintas, tad jo čia už nedžentelmeniškumą nekaltinkit), mat laipsniai nebūtų laipsniais, jei negelbėtų tokiose situacijose (jei šiaip įstringat nevykusiam pasimatyme, visada pasiteisina). Galbūt netinkamas žmogus? Galimas dalykas, bet… aš net nesišopinu online. Man reik daiktą gyvai pamatyti, pajausti bent kiek, kad jis turėtų šansų nors kažkiek į mane pretenduoti, ko iš manęs bepageidautų. Aš labai romantikė ir dar su perfekcionizmo priepuoliais, man reikalinga ir žavinga ir seksi istorija. Tad GRAMMY apdovanojimų ir Katunskytės dermė matomai visai galioja ir šitam reikale. Kita vertus, kai Užupio kavinukėje kalbėjausi su draugu, kuris susipažino su išvis antra puse tinderyje, jis pripažino, kad jei ir pavyksta nudžiaut kažką rimtesnio – vis tiek pagalvoji, o kas būtų buvę, jei istorija būtų prasidėjusi kitaip, nes nu… meh.

Dar pabendrauju su vos angliškai kalbančiu olandu, šiek tiek su broken english kalbančiu švedu (taip, pasirodo, tokie net labai egzistuoja), keliais lietuviais, galop susierzinu, kai ir dar vienas iš senesnių parašo komplimentą ir tinderio pažįstamas lietuvis man pasako: ,,Joa. Tave jau užkniso.”. Kažkiek įsibendrauju ir su norvegu, kuris sugriauna net du mano tinderio istorijų stereotipus: šelmių norvegų, kurie tik klausia, ką veiksiu šiąnakt (paklausė, ką veiksiu dieną, bet irgi tūsovčikas, tik paaiškino, kad čia labai pigiai išgerti ir šopintis, ir dėl to jis taip daro; šiaip nenustebčiau, kad jam irgi patiko mano šikniukas fotkėj) ir draugės pasakyto, susijusio su kolumbiečio vardu.

Prieš tai dar pažiūrinėju, ką gero siūlo merginų ratas. Turiu pastebėti, kad panelės labiau stengiasi kurdamos profilius. Žyyyymiai labiau. Screenshotinau ir rodžiau draugei, sakydama, kad tąkart vasarį, kai pagalvojau, kad tai, jog vyrai mane traukia, yra didžiausias mano prakeiksmas, gali visgi būti teisybė.

O šiaip va ir viskas, taip baigiasi Saulės tinderinimai, be pernelyg didelio noro sugrįžti. Pajutau, kad vėl pradedu kvėpuoti ir atsitraukiu nuo keistos priklausomybės braukioti per telefono ekraną ir daugiausiai tuščiai chatinti, o žmonių kasdieniniai antplūdžiai į mano gyvenimą nebevilioja.

Susipažinau su įdomiais žmonėmis, atradau/išklausiau/pasidalinau istorijų. Per dvi su puse savaičių tinderinimo – 198 matchai, su bent puse jų aš susirašinėjau, gal koks septintadalis persikėlė į kitus socialinius tinklus, iš kur vėliau 99 proc. jų iškeliavo į Saliamutės minėtąsias dausas. Nuėjau į porą pasimatymų iš jų tik su vienu (antrasis buvo labiau geranoriškai suteiktas antrasis šansas), po ko ir tas keliavo į dausas ir galiausiai likau chatų bičiuliais su vienu lietuviu. Vienintelis toks olandas, snapinęs man savo kelionę po Europą mašina ir padorus norvegas liko snapchato draugais, tačiau mes nebebendraujame. Tad kaip ir viena padori pažintis iš beveik dviejų šimtų. Ir va. Ir viskas. Tiek mano tinderinimo.

Tačiau blogpostas nesibaigia, nes su keliais pažįstamais ir drauge aptarėm, kad būtų nieko įdėti patarimų, nes visgi yra žmonių, kurie visai rimtai nusiteikę pažaisti tinderiu.

Taigi va, pasitarus su chebryte, skelbiu dešimt tinderio sėkmės pusiau įsakymų:

1) UŽSIDĖKIT APRAŠYMĄ. Ir nebūtinai savo ūgį… Tiesiog, sugalvokit kažką įdomesnio. Su drauge pakalbėjom, kad kartais ir įdomūs pažįstami, kuriuos ten atrandam; turėtų kažką sudominančio apie save pasakyti tikrai, bet aprašymo nėra ir panos/bernai nežino, ką praranda, svaiptelėdami kairėn. O ir šiaip – labai smagu, kai žmogus parašęs pagiria būtent tavo aprašymą, patikėkit.

2) NEDĖKIT FOTKIŲ SU VIENA MIMIKA. Atrodytų, elementaru Vatsonai, ir net labai juokinga, bet yra tokių. Ir daug. Ypač panelių tarpe.

3) LABAS EINAM SUSITIKT. Gal kažkam patinka, bet nepamirškit, kad nieks nėra toks šūdniekis, kad nereikėtų įvertint jo laiko ir pabandyti sudominti savimi iš pradžių. Nebūtina paskęsti chatuose, bet galima ir pasistengti prieš tai.

4) Ilgos žinutės yra gėris. Labas, ką veiki išdega su tokiom geranoriškom čiauškom kaip aš, bet ir tokiom čiauškom greit pasidarys nuobodu. Kai vaikinas parašo ilgesnėm žinutėm, labiau pasistengia ir atsipalaiduoja, yra žymiai lengviau bendrauti (beje, šitas ir realybėj galioja)

5) Jei mergina atrodo meniška, yra didžiulė tikimybė, kad užsirausit savo filosofiniais klausimais arba Nietzschem. Vienas uždavė klausimą, kur kažkas buvo apie likimą. Paskui atsitraukė, kai aš ten pradėjau kelt problemą ir atsakinėt. Kitas gi – Foucault fanas, o absoliuti klasika yra Nietzshes fanai. Čia skaičiau, kad VU TSPMI žmonės labai arogantiški, tai va, žinokit, sudirginat šitą mano arogantiškąją dalį taip, matyt. Kai tavęs klausia apie Kantą, nes galvoja, kad žaismingai, labai flirty flirty tave pagaus kaip pseudointelektualią merginą, o tu gali atsakyt į klausimą išsamiai; arba pasako, kad mėgstamiausias filosofas Nietszche ir paklausi, kas konkrečiai jo filosofijoje patinka ir supranti, kad jojo mylista Nietzsche išmano dar prasčiau negu tu; arba giriasi, kad va aš filosofijos ekspertas ir iš nežinojimo susigūžia, kai pasakai, kad tau labiausiai patiko Baudrillard – na, vyrukai, tokiu atveju tiesiog momentaliai išjungiat visą įdomumą apie save. Bet kokį. Nepykit. Ne dėl to, kad neišmanot. O dėl to, kad įsivaizduojat ir apsimetat, kad išmanot. Nėra nieko nepatrauklesnio už vaikiną ar merginą, kurie nori kažkuom būti ir apsimeta. Ne Monicos Bellucci ir ne Alain Delonai, mielieji.

6) Jei kažkas pataiso Jūsų klaidą, kultūringai padėkokit. Nesat nei dievai, nei deivės, ir grubios gramatinės klaidos visgi daro Jus atgrasiu kažkuom. Kalbėjimas pusiau angliškai į tai irgi įeina. Aš anksčiau galvojau, ko panelėms taip stringa, čia gi saviraiška, kol vienas vaikinas tikrai sugebėjo išerzinti mano vidinį Budą savo negeriu, geriu tik milk ir panašiais. Jei Jums padaro pastabą, bet ji Jums nepatinka – geriausia tiesiog padėkoti. Nebūtina, aišku, paisyti. Bet nereikia įsižeisti, nes čia tinderis, čia reik bendraut, ir visai čia ne daina apie primadonas.

7) Žmonės žiūri ne tik pirmąją Jūsų profilio nuotrauką. Čia panašiai kaip būsimi pirmakursiai, kur euforijoj, kad įstojo ir va gyvenimo nelaimės baigėsi, nes nebe šūlė. Tai jie dabar žiūri pirmąją fotkę. Paskui atslūgs per pirmąją sesiją. Labai smarkiai atslūgs. 🙂 🙂 🙂

8) Nevirkaukit. Kažkokiam vaikinui neatrašiau tame laikotarpyje, kai galvojau, kad tinderį išsitryniau, paskui neturėdama ką veikt atsisiunčiau ir pamačiau, kad tinderis kaip oniukas – taip lengvai neištrinsi. Tai va, grįžus radau aš tau per prastas. Dievaži, jeigu jau atėjote į partnerių (sekso, gyvenimo ar ko tik nori) internetinę parduotuvę, tai, deja, bet turit atsukt savo labiau prekinę pusę, jeigu jau esat toks verksnys.

9) Per daug rimtai nežiūrėkit. Mane vis dar ir net dar labiau stulbina, kad žmonės ten kažką rimto randa. Kaip ten bebūtų – sėkmės reikalas. Bet prašau, nebūkit desperatiški. Tai labai jaučiasi. O desperatiški žmonės net ir realybėje labai atmuša. Rimti dalykai dažniausiai prasideda nerimtai (pasakė KonfuSaulcijus – pati laužau liežuvį, kokią čia nesąmonę prigalvojau)

10) Žinokit, čia kas antras sako, kad nežino, ką čia veikia. O visi tokie yra būtent tie, kurie paslapčia kažko tikrai ieško. Tik gėda prisipažinti. Ir tai labaiii matosi. 🙂 🙂

Tai tiek patarimų būtų nuo manęs.

Kaip ir pabaiga, bet…

Praėjo koks prakeiktas mėnuo po to, kai nebesinaudojau tinderiu. Sėdžiu vieną vakarą. Įsijungiu facebook appsą. Žiūriu gi, pakvietimas į draugus. Žinot, buvau užmačius tokį labai gražų bičą, ir mano svajonės greit pasileido svajoti apie tai, kad jisai čia. Bet kur tau, svajok toliau.

Iš to, kas tą pakvietimą atsiuntė, juokiaus kokią valandą.

Kažkoks vaikinas. Nematytas negirdėtas. Įsijungiu pastalkint, kaip sakoma. Ogi vienas bičas iš tinderio, kur mes gal porą dienų pakalbėjom ir viskas. Tai su juo kaip ir du mėnesius nebendravau.

KAIP jis mane rado yra įdomesnis klausimas, į kurį greičiausiai nei aš, nei Jūs atsakymo niekada ir nesužinosime, o ir joks Nietszche nebeatsakys, nes senokai numirė ir išėjo paskui Dievą, tadgi tebūnie tai pabaiga šios mano sugrįžimo trilogijos…

 

Bet nepatikėsit, ir vėl man reikia naujinti šitą įrašą, nors jau maniau, kad ramekas, tinderio trilogija suruošta Jūsų malonumui.

Kur tau!

Su vienu tokiu gan mėmišku kanadiečiu f-1 gerbėju buvom susikeitę instragramrais. Šiaip, žinot, nepasirodė jis man fakbojus, kai chatinom. Galvojau, vaikinas turėtų pats susiprast, kad jeigu jis niekur soušal mydijoj neturi savo fotkės, tai nelabai jam priderėtų būt fakbojum, bet aš klystu apie šitus reikalus labai dažnai (newbie late bloomer, matot).

Vieną vakarą instragramre gaunu jo žinutę. Can I tell you something? Sakau, sure. Skelia komplimentą, kad labai beautiful and sexy. Tada prisipažįsta, kad yra visiškai girtas po sesės veselės ir iš anksto persiprašo už galimus nesusipratimus. Ir va, aš buvau įsikėlus tokią MyDay instragramre su fleita, kur labai juokinga buvo, kiek bernų man parašė po tos, pasirodo, skandalingos MyDay, kur aš žaismingai lyžteliu fleitą su fancy prierašu w mah dildo. Tai va kraujyje alkoholio, matyt, plukdantis panašiai kiek hemaglobino kanadietis pradeda klausinėt, ar rimtai fleita yra mano dildo. Pradeda klausinėt, ar mes, panos, irgi masturbuojamės kaip bernai (čia paskutinis buvo, po kurio parašiau go home, bruh, you’re drunk).

Tada skėlė klausimą, ar jis turėjo šansų do what adults do su manim, kai buvo Vilniuj (šiaip per kelionę po Europą buvo net trys panos, pasirodo, kur fotkės nemačiusios pasirašė su gan nevėkšliškai bendraujančiu bernu). Sakau ne.

Ir, mesdames et messieurs, čia įvyko stebuklas, prilygstantis tam, kai Jėzus pavertė vandenį vynu bėdžiams, nes aš pasakiau, kad aš tiesiog researchinu blogui iiir… sumeluoju (kas man yra beveik misija neįmanoma), kad turiu vaikiną, kai esu dabar vienišesnė už babūšką, kurią pridavė į senelių namus dėl neįtikėtinai šūdino charakterio (nors oficialiai visiem sako, kad nes spec. priežiūros reik). Sako jis man tada, o tai ką tu tada tindery veiki, jei turi vaikiną. Sakau, blogas.

Oh. I hope I don’t end up on your blog.

Ir žinot. Formulėj 1 būna atvejų, kai čempionas pagal taškus tiek pirmauja sezone, kad gali dešimtas atvažiuot, vis tiek antrasis sezoninėj lentelėj, finišuodamas pirmas, jo  bendrojoje įskaitoje nebeaplenks ir tas dešimteliauskas taps čempionu.

Taip ir čia. Kanadietiška fake bagetė (čia vokietis, pagailėdamas tų trijų panelių,  kurios norėjo tikros prancūziškos bagetės, bet nuleido standartus iki fake kanadietiškos (matgi mūsų herojus iš Quebec’o ir, beje, netikėjau, kai jis sakė, kad Montrealis yra Vilniaus brolis dvynys, kol jis man neatsiuntė fotkės, kaip atrodo vaizdas pro jo langą) šitą terminą sugalvojo), atrodė, nepateiks nieko ypatingo, betgi iš galiorkos atskriejo visu pagreičiu ir tapo vienu įsimintiniausių šios trilogijos veikėju, nusipelnydamas būti grande finale.

O šiaip va, dabar kaip ir viskas jau čia su tais tinderiais.

 

…tikiuosi.

Ir tikiuosi, kad Jums ši trilogija patiko 🙂

A la sekmadienio homilija. Esu daug kuom nesąmonė, bet ai, o gal ir nieko

| skubidubi13

Jau geras keturiasdešimt minučių sėdžiu poliklinikoje, jaučiu, kad galimai kyla temperatūra, bet neturiu kitos išeities, kaip nepasiduoti ir laukti savo eilės pas gydytoją toliau. ,,Šitoj poliklinikoj visad gi taip„, – atrašo draugė, kuriai tiesiogiai transliuoju savo bambesius. Kažkoks tėvelis su dukra išsprogdinę akis klauso nurodymų, kaip matuoti temperatūrą dukrai, mat mama eina atlikti kvėpavimo procedūrą kitame aukšte. Seselė beprotišku greičiu laksto ir rėkauja žmonių pavardes. Vaikai, jau kartais užsilūkuriavę, suraukia kumštį, pasako YES ir išdidžiai žingsniuoja pas gydytoją. Kažkokia jauna šeima nesusitvarko su savo dviem atžalėlėm. Viena mergaitė kaukia per visą koridorių, nes mama neleidžia sėdėti ant grindų. ,,Kad man jos problemas„, – pagalvoju sau. Mama bando mažylei išaiškinti, kad čia žmonės vaikšto su batais ir na, nešvaru čia sėdėti. Pasijuntu pranašesnė, nes mat suaugusi.

Tai va taip sau ir sėdžiu.

Ir taip staiga, besiklausant gausybę energijos savyje talpinančių riksmų, žaidimų, dar galingesnių bambesių už mano (jaunystė suteikia daugiau energijos bambėjimui, suprantat), man šauna į galvą klaiki mintis – o kas, jei laukiu ne čia. Rašteliu mamai. Nueinu pasižiūrėti ant durų – ne ta pavardė. Šakės, o jei mane jau pakvietė kitur, o aš čia sėdžiu ilgiausiai! Šakės! Šakės! Girdėjot?! ŠAKĖS! Mama pasiūlo nueiti pasižiūrėti kitą kabinetą. Tai, pasirodo, šitai baimei gali būti pagrindo! Nueinu – irgi ne tas. Mama sako, o tu paklausk seselės, ar čia.

ODIEVE. PAKLAUST. Ta seselė viena nelabai draugiška, kai nenuotaikoj, aš jos bijau! Ką daryt? Seselės man yra baisiausia dalis gydytojų kabinetuose. Kartais fainos, bet jei nefainos, tai ginkdie. Nagi, Kubiliūte, paklausk, gi suaugęs žmogus esi! Bet naujai suaugęs. Baigi save teisint! Ką daryt. Staigiai reik eit. Ką daryt. Maaaama… prieš porą dienų sakiau, kad man jau visi dvidešimt, ko tu taip nepasitiki mano išmintingumu ir nuostabiu apsukrumu tvarkant mano supersudėtingą dvidešimtmetės gyvenimą… Baisu. (ir kuo aš pranašesnė dabar už tą mergaitę, kur ant grindų norėjo sėdėt ir dėl to baisiausią isteriją iškėlė?)

Taip aš vėl atsidūriu akistatoje su savimi.

Prisipažinsiu, šį rugsėjį  išgyvenau ir išgyvenu gan emociškai sudėtingą laikotarpį.

Nežinau kodėl, tiesiog užplaukė laikas, kai pradėjau labai save barti už absoliučiai viską, net ir pasirinkimus, nors pristatyme pirmakursiams būtent palinkėjau, kad visada šiais dalykais , t.y. padarytais sprendimais, pasitikėtų, nes iš to išplaukia apskritai pasitikėjimas savimi – tu turi žinoti ir prisiminti, kad taip, kaip pasielgei, buvo protingas veiksmas – tu juk svėrei argumentus, nesi idiotas. Jei taip pasirinkai, vadinasi, taip turėjai, ir nėra čia ką galvoti. Galop žmonės kartais save peikia už dalykus, kuriuos padarė vien iš poreikio save apginti. Visgi sąžinė yra gėris, bet sąžinė gali būti ir neapsakomas blogis. Draugė neseniai pastebėjo, kad kartais iš didelės empatijos pradedu rūpintis žmonėmis, kuriems pati tiek nerūpiu. Ir vat aš palinkėjau žmonėms pati tuo netikėdama. Preach what you say, Kubiliūte. Dabar pradedu galvoti, kad kai palinki kitiems, tai pats to visai nori. Čia kaip su dovanų rinkimu, žinot.

Aš jiems palinkėjau pasitikėti savo sprendimu. Tadgi ir pasitikėjimo savimi. Kai pačiai to trūksta.

Gi yra buvę, kad aš pasirinkau paskubėdama.

O yra buvę, kad tiesiog susimoviau. Ėmiau ir susimoviau.

Ir labai graužiaus paskui.

Bet žinot ką? Kažkada, kai išgyvenau savo edge of seventeen, aš gi save smerkiau už tai, kad mane atstūmė. Sakiau, kad aš per daug greit užsišokau. Ir žmonės guodė, kad jei taip atsitiko, vadinasi, ne tavo žmogus, netikras vyras ir panašiai, bet aš nelabai tikiu tokiais dalykais, tiesą sakant. Tačiau esmė tame – aš kažkada smerkiau save už tai, ką kitas su manim padarė. Kad man skaudėjo. Aš dėl to save kaltinau. Galų gale, dabar, tiesą sakant, aš labai laiminga, kad dalykai atsitiko taip, kaip atsitiko – man to žmogaus vis tiek ne tiek ten ir reikėjo. Trumpalaikė jaunatviškai marazmatinė ambicija, atsiradusi Egoizmo drakoniukui meiliai porąsyk paspygavus. Ir čia, nepatikėsit, mano sąžinė tik ką buvo įsibėgėjus tauzyt – jei būtų buvę kitaip, tu būtum nustūmus nuo savęs žmogų ir būtum likusi begėdė.

Ogi ne. Jo gyvenimo pamokos, jo reikalai. Nebe mano. Mano pareiga neapsimetinėti ir neapgaudinėti, o ne maloniai meluoti, kad jis kažkam čia rūpi.

Kad įveikčiau savo sukeiktą perfekcionizmą ir amžiną siekį pralenkti kuo daugiau, pradedu mokytis mėgautis postais, kurių beveik nieks nelaikins, ir taip aš tikiuos įveikt savo amžiną kompleksą (visada norėjau būti kaip visi ir kuo mažiau išsiskirti iš minios, bet mane vis kažkas pavadina keista, ir mane tai dažniausiai išgąsdina) likti nesuprasta. Aišku, stengiuos jausti saiką: pradėjau patirti pavyzdžių, kai baisiai gėda už kitą, o aš nemėgstu gėdos jausmo ir nenoriu jo sukelt kitiems. O dar neseniai supratau, kad esu pakankamai priklausoma nuo social media ir tai man nepatinka – juolab, atrodo, pristačiau savo įvaizdį ne visai tokį, kokį norėčiau turėti. Nemėgstu suklaidint žmonių.

Ir vat bandau priimt savo vidinį marazmatiką, savo vidinį nesusipratimą, ir va pabuvau truputį blogiete, vien pasakydama ne, kai norėjau jį pasakyti, paskui tuo didžiavaus, ir aš supratau – gal reiktų sau kartais ir atleisti ir tiesiog būt ta vaikštančia nesąmone ir kartais baisia lūzere, kuri labai pavydi, kuri užsisėda, kuri kartais sunkiai paleidžia nuoskaudas, kuri kartais tauzija tik sau pačiai įdomiai, kuri kartais pasielgia apgailėtinai, kuri kartais visu kuom tėra nusivylimas. Kuri turi silpnybę TedX kalboms, ir va vieną labai gerą apie susidraugavimą su vidiniais demonais pažiūrėjo (šitas blogpostas buvo jau pradėtas rašyti, kai jį pažiūrėjau, jei ką). Kuri pradėjo daugiau skaityti šešiolikos, o dabar vėl nustojo, nes kažkur padėjo savo kantrybę ir neberanda (gal kišenėj). Kuri nemoka mylėti ir leistis būti mylima, kuri nesukontroliuoja situacijų, kuri juodai apsirinka patikėdama, kad kai kurie žmonės gali ir geriau (kartais ir atvirkščiai, dažniau visgi pirminis variantas). Kuri kartais skelia nejuokingus bajerius, o paskui labai gėdinasi. Kurios gyvenime atsitiko begalės gėdingų atvejų, nors jai dar tik dvidešimt, ir kartais baisu pagalvoti, kas bus toliau. Kuriai labai patinka popsas ir punk cabaret. Kuri kartais mėgsta paspoksot Valanda su Rūta, nes ją veža stebėti, kaip liaudis gyvena, ir dėl to absoliučią preferenciją teikia viešajam transportui, ne mašinai (nors mašina, aišku, turi savų privalumų). Kuri padaro garbės ratą, kai žino, kad reiks su pardavėju (ypač technikos reikalais) pasikalbėti. Kuri be proto daug bamba ir zyzia dėl dalykų, amžinai viskuom nepatenkinta, ir kartais labai graužiasi, kai pamato, kad kitam pradeda atsibosti visas šitas negatyvas. Kuri visada užsibrėžia tikėti blogiausiu scenarijum, kad labiau džiaugtųsi, kai išsipildys geriausias, ir dėl to žmonės sykis nuo sykio pasipiktina jos skepticizmu. Kuriai žiauriai patinka Taylor Swift ir Katy Perry, ir laisvalaikiu ji dažnai spokso interviu su įžymybėm. Kuri kartais yra tarsi paauglė, kuri pavėlavo ateit į SK gyvenimą. Bet aš visada vėluoju, ko tikėtis. Bent išmokau nuprognozuot žmonėms, kiek vėluosiu ir kokiu laiku vėluoju labiau. Tobulėju bent, nėra taip, kad visai dykinėtoja. Galų gale – kuri daug kam atrodo stipri linksmuolė, bet kai žmonės prisileidžia ją arčiau, tai pasirodo kaip didžiausia verksnė ir zyzla, kuri ne kiekvienam apsikęsti. Kita vertus, bent žmonės tada pamato, kad nėra ištižėliai, ne taip, kaip aš. Kuri kartais baisiai tingi išlįsti iš urvo, nors gal ir nieko būtų. Jaučia permainų poreikį, bet buksuoja jas daryt, nes baisu imtis kažko visiškai naujo, pradeda overthinkint, susigadina nuotaiką… Ir taip toliau, ir taip toliau.

Ir aš dar vis jaučiu poreikį už visa tai visų atsiprašinėti. Bet mokausi to nebedaryti. Tiek daug atsiprašinėti, turiu omenyje. Nes nelabai verta. Atsiprašau yra dar svarbesnis žodis nei myliu.

Bet šiaip man atrodo, kad visas nykumas dabar eina iš to, kad man patinka daryti klaidas, man velniškai patinka daryti klaidas – jos ne visada (na, gerai, beveik niekad) nėra malonios iš pirmo, tačiau galop tai tampa kažkas, ką man smagiausia ir maloniausia, o gal net juokingiausia prisiminti. Aš nemėgstu keliauti prisiminimais, praeitis nėra mėgstamas mano asmenybės klodas, man patinka veiksmas. Žinoma, klaidos be galo skauda ir tada aš labai įkyriu ir būnu klaikiai nefaina, kai jos taip negražiai elgiasi su manim, bet galų gale viskas tik pagerėja, kai mano tikri draugai priima mane ir tokią, o gal net pasidalina savo situacijomis; jei nesugeba pabūti mano situacijoje joje niekada nebuvę, vis tiek supranta ir parodo, kas yra empatiškumo viršūnė. Taip aš pajuntu, kaip prisipildau meilės ir entuziazmo šiam pasauliui, ir judu į priekį daug didesniu pagreičiu negu jei būčiau sėdėjus ir užsiblokavus nuo visos tos košės, kurią eilinįkart prisiviriau (kita vertus, bent turiu savo firminį virtą patiekalą, kur moku nepriekaištingai išvirt!). Galų gale, nepažįstu žmogaus, kuris nebūtų taip beprotiškai subtiliai gražus, kai jis panikuoja. Ir šiaip tada jaučiu tylų, smalsų mano gyvenimo stebėjimą iš šalies, ir tai kartais būna visai miela. Taip net pasijuntu pranašesnė (joa, aš ne visada labai geras žmogus).

Ir tik dėl klaidų aš paskui pasijuntu ne nesąmonių rinkinys, o funckionuojantis padaras.

Koks pasakiškas jausmas būna, kai supranti, kad nepakartojai net ne vienos savo klaidos, o viso rinkinio jų? Ar aš būčiau supratusi, kad nesuklydau, kur galėjau, jei būčiau tų visų klaidų tiesiog išvengusi?

Man trūksta klaidų šiame savo gyvenimo momente. Arba tiesiog – pagaliau padarytų teisingų sprendimų, kurie neužsibaigtų dar viena didele klaida?

Ne klaidų, o nuotykių. Veiksmo? Va. Skamba geriau.

Aš kartais savęs nesuprantu ir žmonės manęs nesupranta.

Mano kompas irgi ne visada mane supranta.

Bet jo būtis nuo to nenuvertėja. Kaip ir mano. Mes abu darboholikai, nes abu viens nuo kito neatskiriami.

Kita vertus, skirtumas tas, kad kompui vienodai, ką aš apie jį galvoju. O man nevienodai.

Ir dėl to aš kartais užverčiu žmones komplimentais, ir jie išsigąsta…

ir čia jų problemos, greičiausiai.

Atsistoju, nueinu į gydytojos kabinetą ir paklausiu, ar čia šitam kabinete dirba maniškė. Seselė pasižiūri į mane paniekinančiai, bet aš įveikiu save ir nebekreipiu į tai dėmesio – grįžtu pergalingai į vietą… oi, ją užėmė, atsisėdu šiaip jau geresnėj. Vėliau trumpam patiriu panikos ataką, o kas, jei seselės netyčia neatnešė mano kortelės… Parašau vėl mamai. Mama sako, viskas gerai, turėjo atnešti, ramiai ,,Viešpatie, jau penkias minutes laukiam, sakiau, kad trečiai registruot reik!” – zirzia kažkoks tėvelis. ,,Matyt, nedažnai lankosi poliklinikose arba naujakūrys”, – pamintiju. Tėveliai pradeda nesusitvarkyti su laukimo išvargintais vaikais. Vienas vaikis skelbia ultimatumus, kaip jis nori į lovą. Vėliau paprovokuoja tėtį psichologiniams sostų karams apie tai, kuris iš jųdviejų myli mamą.

– Aš myliu mamą.

– …ir aš myliu mamą…

– Ne, – Grinčo šypsniukas. – AŠ myliu mamą!

Bet mane greit pakviečia, o ir džiugu, kad lūkuriuojančiųjų nebedaug. Gera už kitus ir dar geriau, kai už kitus būna gera. Seselės atsipalaiduoja ir pralinksmėja – pacientų štampavimas eina į pabaigą, už pusvalandžio darbo pabaiga.

Gyvenimas prašviesėja meditaciniais motyvais, nes gydytoja uždraudžia kalbėti keletui dienų. Taip rašymas trumpam visiškai uzurpuoja mano gyvenimą ir įneša įdomiausių komunikavimo metodų. Vėliau užsimiršusi pradėsiu kalbėti, o ir kalbins mane kas netingi, man pakankamai pablogės, bet…

Matyt, tik dėl tokių absurdų per savo bambesius vėliau pamatau, kad la vita é bella.

Užsimąstau, ar mane tokią bambeklę kažkas kada nors mylės/kentės/toleruos.

*Vyksta intensyvus overthinkinimas*.

Na, svarbiausia, kad bent pati save mylėčiau. O ir tas ne visada lengva.

Bet vaistinėje vaistininkė nusisukusi į arbatų pusę suprato, ką aš jai ten sužiopčiojau, kad man reikia.

Vadinasi, visada yra vilties.

Ką reiškia būti rimtu ekstravertu XXI a.

| skubidubi13

– Tu nuo vaikystės tiek daug kalbi ar čia su amžium išsivystė?

Šiaip pati esu ambivertė greičiausiai. Pavargstu nuo žmonių, bet ir apsiimt veiklos mėgstu. Toks šiaip labai įdomus variantas, labai visaip ten atsitinka su manim. Tai va, pernai, kai turėjau vasarą, kada norėjau būti intravertė, aš parašiau tokį blogpostą apie tai, ką reiškia būti rimtu intravertu XXI a., nes mane nervino anšlagas norinčiųjų susitikt, kai aš norėjau būti vienumoje kažkodėl.

Šiemet jaučiuos visiškai kitaip, todėl sugalvojau Jums papasakoti, koks jausmas, kai esi ekstravertas arba toks pats bipolinis ambivertas, ir tavo ekstravertiškoji pusė atsisuka ir pradeda šaudyt fejeverkais lyg niekur nieko, nors ką tik čia sėdėjai savo intraverto svajonių disneilande – karcery, kurio neįmanoma atkast, bet saulės šviesytė eina, kad oda neperblykštų ir liktum gražus ir panašus į žmogų.

Šiaip net ir kiečiausiam ekstravertui taip būna, kad noris pabūt tokiam karcery, bet kai žmogui pasisakai, jog manais esąs ekstravertas, tai jie tada mestelna tokį žvilgsnį į tolį ir tu jau matai jame krūvą klubo šviesų, galybę žmonių ir gausybę vienos nakties nuotykių (arba ultranelaimingų meilės istorijų, kurios veja viena kitą), ir ten visam tam galui nesimato taip, kaip ir mano mėgstamiausioj Žemaitės pasakaitėj apie kažkokį kvailą anūką, kur vis ne tą padaro. Arba jei tu toks, matos, nerdy intravertas, tai –ištisiniai renginiai, nuolat iš niekur plūstančios pažintys, nuolatinė žmonių apsuptis, projektai ir t.t. Darboholikėlis toks, vienu žodžiu. Kurio visur visur pilna.

O esmė tame, kad tu tiesiog galbūt kitaip įsitrauki į įvairiausias veiklas negu intravertai ir esi lengviau pastebimas. Kai tu įsitrauki, tave visi girdi. Todėl tu visada atrodai pilnas gyvybės ir nesvarbu, kad kartais tu irgi pavargsti – labiau negu moterys Rusijoje diskriminuojamos yra ekstraverto teisės pabūti vienam, pavargusiam ir melancholiškai paspoksoti į lietuvių rašytojo aprašytas laukymes (žinoma, šias greičiausiai komentuojant), o neduokdie pasijausti droviam prieš naujus žmones.

Todėl kai tu nenori eit su kuo nors kada nors kur nors eiti galų gale – tai priimama kaip konkrečiai tos žmogystės kompanijos atmetimas (šiaip, tarp mūsų ekstravertų kalbant, dažniausiai taip ir būna).

Bet kadangi tu esi stereo žmogaus rūšis, tai visi galvoja, kad tu negali nujausti, jog kažkokia žmogystė tau nepatinka. Kodėl? Nes jei tu esi ekstravertas, tai tu neturi tokių jausmų ar paslapčių, kurių niekam nesakai. Tu viską išplepi. Kaip tai neišplepi. Viską tu išplepi!

Kažkodėl, kai esi ekstravertas, pagal įvaizdį labiau esi artimas prie tų žmonių, kur moralinis kompasas yra jau sulūžęs panašiai kaip sovietinės skulptūros ant Žaliojo Tilto, kai jos dar buvo. Kai kažkas tau pasakys, kad yra intravertas, atrodys kaip patikimesnis kadras, nes, na, pagal klišė jis gi nebendrauja su niekuo ir viską nutyli. O realybėj tai visi žinom tuos intravertus didelėm akim, kur slidūs kaip žuvys.

Ir jeigu egzistuotų žmogus-palapinė, tai žinai, kad tai būtum tu, tu visada tylesniųjų apsuptyje, kuriem tiesiog saugu pabuvoti tavo šešėlyje.

Ir šiaip, dėl to, kad esi pripratinęs visus iškart tave pastebėti ir esi ryškus žmogus, esi iškart užslut-shame’inamas, kai netyčia nesulaikai energijos pliūpsnio, kilusio iš gerai pafingerinto entuziazmo, ir tada tavo entuziazmas iš magmos virsta į lavą, ir tu kaip Vezuvijukas išsitaškai ne laiku ir ne vietoj ir aptaškai visus pseudointravertus, kurie, jei būtų ekstravertai, iš skausmo surėktų, bet kadangi yra intravertai, tai tik burbėt pradeda, kas yra žyymiai šlykščiau. Bandydamas išvengti tokio košmaro kaip gnydų burbėjimas, su laiku išmoksti savo entuziazmą valdyti, kad negąsdintum vargšų pseudo ir nepseudointravertų.

Būdamas ekstravertas, esi priverstas nuolatos matyti visuotinai pasklidusį supermitą apie tai, jog gyvename ekstravertų visuomenėje. Nes mat visokie projektai etc. reikalauja ekstravertiško įsitraukimo. Bet va kažkaip nesutinki tu žmonių niekad, kur tvirtai pasakytų, kad yra ekstravertai taip tvirtai, kaip žmonės save pristato intravertais. Visur aplink vien intravertai. Net ekstravertų konkurso nuolatiniai čempionai, kur rimtai amžinai kompanijose dominuoja, sako uoj nia aš intraviertas. Nes madingiau būti intravertu ir lengviau – mažesni socialiniai reikalavimai. Taigi gyvename intravertų visuomenėje.

Kartais tu pats abejoji, ar tu tikrai ekstravertas, ypač kai ateina tie pavargimo momentai. Pasisakai tada, kad manai galbūt esąs intravertas. Taip esi įregistruojamas į brutalųjį intravertizmo konkursą ir esi nulinčiuojamas, nes per daug šneki, ir amžiną tau atilsį.

Ir čia vienintelis būdas tave užčiaupti, kai tema tau įdomi. Taip, teisingai – amžiną atilsį – tik tai yra vienntelis būdas tave užčiaupti. Bent taip galvoja intravertai, kol tu nepradedi jų namuose vaidentis ir pasakoti apie tą bičą, kurį pati užkalbinai viename renginyje, o tada apie tą kitą, o tada apie literatūrą ir panašiai…

O jei dar taip nepasisekė, kad gimei ekstravertas Lietuvoje, tai siaubas, ko tu tiek draskais, ko tavo siela nerimsta, ko tu taip garsiai ir daug kalbi, netrukdyk tylumoje pagalvoti apie liūdniausias matytas lietuviško filmo scenas, tyliai panosėje paniurzgant apie tai, kaip su mumis elgiasi neteisingai, bet ai, ką ten žmogus draskysiesi……

 

Saulės nuotykiai Tinderyje. Antra dalis

| skubidubi13

And they lived happily ever after, because they never spoke again.

Pirmą dalį galite rasti čia.

…, kad aš šitoj keistoj, azartą skatinančioj programoj galiu taip… įdomiai pakibt. Laikas bėgo ir kartais mane jau supykindavo nuo tuštokiems pokalbiams (aš atrašydavau visiem iki vieno) iššvaistyto laiko, nors ir smagu naktį būdavo pakrizenti su drauge iš visokių keistuolių anketų. Vis dėlto kartais jau pagaudavau save galvojant, kad, matyt, įdomumas ties norvegu kaip ir išseko.

Nes nieko naujo, įdomesnio (net ir neigiama prasme) ten kaip ir nebevyko. Visiems naujai sutiktiesiems pasakodavau apie savo tinderio nuotykius, žinoma, pradedant mūsų garsiuoju vikingu iš Šiaurės Norvegijos (jis kilęs iš salos Šiaurės Norvegijoje, dar nepapasakojau jums to), susibendravau su vienu iš lietuvių… Dauguma pokalbių turėjo absoliučiai tą pačią struktūrą, ir kažkaip viskas tapo labai monotoniška ir labai… nyku? Atrodė, kad kaip ir tikrai viską išspaudžiau iš šitos programėlės, reikėtų ją ištrinti. Ir taip jaučiasi veikiausiai absoliuti dauguma žmonių, kurie ilgiau pasėdi tinderyje – ilgainiui labai lengva pasidaro atskirti žmones, kurie tinderiauja pirmąją ar antrąją dieną. Iš pradžių tas paprastumas ir genialumas sužavi, vėliau pasidaro tiesiog blanku (ar net apgailėtina) ir norisi šitą žaidimą užbaigti.

Taigi ir aš vieną dieną nusprendžiau, kad na, užteks jau gal. Nieko aš čia daugiau nebepribursiu iš šito.

Kiek protingiau pachatindavau su vienu tokiu švedu, kuris su šeima laiką leido Rygoje ir įdomavosi, kas Lietuvos tindery gero darosi, tad tądien, kai nusprendžiau, kad išsitrinsiu tinderį, aš jam parašiau, jog reikėtų susikeisti feisbukais, nes būna smagu kartais pabendrauti (bet ir tą po kokio mėnesio laikymo drauguose ištrenkiau velniop – čia turbūt firminė tinderio istorijų pabaiga).

Ir aš jam dar ilgai paskui nepaaiškinau, kodėl likau ir kodėl dar matchinau visokius NATO karius iš JAV (kuriem galėjau pasireikšti kaip vietinė būsimoji politologė ir paaiškinti, kodėl į juos šnairuoja Klaipėdoje).

O likau dėl to, nes ak, tas prakeiktas smalsavimas, kas bus toliau, kurį viens ryškiausių match’ų sukėlė…

Kiek bendravau su visų tautybių bernais šitu vardu… visi daužti. Blogąja prasme. (c) savo vardo ir pavardės nenorėjusi atskleisti Saulės draugė

Buvo vėlyvas vakaras, ir aš nieko nesitikėdama svaiptelėjau dešinėn tokį įdomesnį kolumbietį. Gal ir nebūčiau svaipinus dešinėn; greičiausiai nebūčiau, jei jis nebūtų turėjęs aprašymo vokiškai – ten jis buvo užsirašęs, jog yra biologas, studijuoja žmogiškųjų išteklių valdymą Miunchene (kurio vieno iš Burger King’ų neseniai labai ilgėjausi kažkodėl, nors man ten net nebuvo taip jau skanu), yra ekstravertas, kūl ir just message him. Kadangi pragystu, kai turiu galimybę pabendrauti su kažkuo vokiškai (šita kalba kliūva bendrauti rečiau, ir čia kažkada gal būtų buvusi visa mano svajonė, mat vokiečių kalbos išmanymas buvo kuriam laikui užėmęs visą mano identitetą, todėl labai kračiausi to, kad kalbu vokiškai), taigi pasvaipinau dešinėn.

Buvau beveik užtikrinta, kad bus matchas, ir kad parašys kokią nesąmonę, ir pokalbis išgyvens duokdie kokią dieną, ir tada we’ll never talk again and will live happily ever after, ir pirmąkart gyvenime mano nuojauta tylėjo. Žinoma, ji privalo nutilti prieš ko gero vieną įdomiausių istorijų, kokias buvau patyrus tinderyje, o gal net ir apskritai – atsisėdau tvarkingai į savo krėslą po to supratusi, kad aš nesu visgi ta beširdė, su kuria neįmanomi jokie twistai. Kažkada šitame bloge rekomendavau Jums knygas, tarp jų ir de Laclos Pavojingiuosius ryšius. Tame laiškais aprašytame romane gyveno tokia Prezidentė de Tiu… nebeprisimenu pavardės galo, su kuria aš tapatinuosi kartais. Neįtikėtino moralinio stuburo moteraitė, kuri savo nepasiekiamumu erzina lovelasą, nes lovelasas yra lovelasas ir tokį sodint į vietą tik.

Va tokia aš jausdavaus. Teisinguolių teisinguolė. Nepajudinamoji.

Ir tada man išmeta, kad it’s a match, ir aš dar vis neįtariu, kokia čia pusės savaitės trukmės istorija pareina…

„Supratau 80 proc. tavo aprašymo, likę 10 proc. gali reikšti, kad esi žudikė”, – vėlyvą vakarą parašė man naujasis match’as. „Teisingai supratai.”, – atrašiau, ir nusiunčiau screenshotą iš tinderio pažįstamam lietuviui kartu pasilazdavot (draugė užfiksavo mano tradiciją tinderio bernus apipletkint su likusiais tinderio bernais). Jis pastebėjo, kad bičiulis kolumbietis nemoka matkės.

Tad aš ir kirtau jam už tai.

Tada kalba kažkaip pasisuko apie giljotinas…

Apie Marques’o literatūrą…

Apie prostitutes jo kūryboje…

Apie tai, kokią aš knygą apie prostitutes galėčiau parašyti…

O tada prasidėjo labai skanus flirtas net trim kalbom: angliškai, vokiškai ir prancūziškai.

Nė nepastebėjau, kaip paskendo valanda laiko tame pokalbyje ir kone pirmąkart gyvenime pasijaučiau nevaldanti pokalbio – aš visuomet esu pokalbių diva, ar chatinčiau, ar kalbėčiaus gyvai – ir šįkart pokalbio vairas visiškai nebepriklausė man, ir tai jau sukėlė mano susidomėjimą. Kas šitas kadras, kad jis dominuoja pokalbį su manim? Tai man taip neįprasta…

Tačiau tai nėra dar smagiausia dalis ir dar turbūt visai nepaaiškina, kaip tas pokalbis sugebėjo užtrukti pusę savaitės… apart galbūt dar to, kad aš iš prigimties esu netyčinė flirtuotoja, man patinka flirtuoti, ir mūsų kolega kolumbietis pasitaikė kaip lygiavertis šiuo atžvilgiu, ką, beje, ir pats man sakė kelisskart – jam irgi darė įspūdį tai, kaip intelektualiai ir laisvai plaukė mūsų flirtas (aišku, fakbojai linkę taip makaronus kabint, mano pasitikėjimo kitais problemos primena man). Nepaminėjau, jog būta kadro nepėsčio – laisvai kalba šešiom kalbom.

Tačiau, ech, kas aš tokia esu, kad intergalaktinę klasiką, stereotipus apeičiau… Pietiečiai yra pietiečiai. Ir aštrus, bet labai skanus flirtas tiesiog negalėjo neišaugti į tai, jog mano pažįstamas tinderio lietuvaitis nebūtų man parašęs, kad, atrodo, jog aš tuoj ant kelių šliaušiu pas tą kolumbietį, kol jis vis dar Vilniuje (jis su šeima keliavo apie Baltijos jūrą).

Šitas kadras atrado būdą žaisti manimi ir atvirai išsikėlė tikslą – išlaisvinti mane kaip seksualinę būtybę ir patikrinti, kiek tokia miela mergaitė savyje nešvankumo turi. Kadangi nebuvo eilinis kolumbietis su banaliom frazelėm, tai ir užkabino, dargi vis patikindamas, jog tinderį laiko tik dėl to, kad galėtų panešvankauti su manimi ir išpildyti šį savo tikslą. Manęs tokie falšyvi makaronai (mat kolumbietiški) nežavėjo, bet jei reiktų apibendrinti šį bendravimą – negaliu sakyt, kad aš juo savotiškai nesimėgavau.

Aš buvau susikausčius, ir, beje, tokia apskritai buvau dėl kitų priežasčių. Ir negalėjau neignoruoti jo pastangų: jojo mylistai labai gerai sekėsi būti internetiniu prostitutu, besispecializuojančiu su bednomis studentėmis.

Kiekvieną vakarą žinodavau, kad apie 23 valandą ar kažkur likus pusvalandžiui iki vidunakčio, mano hipsai nemeluos ir jis apsireikš, rašteldamas kažkokią aliuziją į vakarykščio chato paskutinę mano žinutę. Žinodavau, kad prieš eidamas miegoti jis raštels kažką tokio kaip „my dearest jazzy lady„, skoningai perimdamas kreipinių stilių iš manęs, demonstruodamas savo atsidavėlišką dūšią ir didžiulį susidomėjimą (ne patį kilniausią, aišku) manim.

Tačiau, pamenat, kaip buvo su norvegu? Kur sakiau, kad būna tas akmenukas, už kur princesė užkliūva ir pasižiūri į princą ir pamato nebe tą, ką anksčiau matydavo? Yup, tas atsitiko ir čia. Tiesiog negalėjo neatsitikti, kai pagalvoji.

Šitas, kad ir kaip gerai gebėjo įaudrinti mano vidinę She Wolf, kad ir kokia aš viduj pasijaučiau Rabiosa ir Loca nuo viso to flirto, irgi prarūgo su dienom. Pietiečiai turi šitą savybę, kiek jų gyvenime teko sutikti – jie šiaip žaismingi, draugiški, bet ateina diena, kai kažkas trupučiuką nesiklosto taip, kaip jie nori, ir, žiūrėk – užuodi kažką prarūgus.

Jam pradėjo bosti tai, jog aš brėžiu aiškią liniją. Visgi dar nebuvau tiek durna, kad ir kažkiek pakibus, kad prisileisčiau random internetų vaikiną. Jis labai įsižeidė, kai pasidomėjau, kiek gyvenime meilužių yra turėjęs, jog yra toks užtikrintas galintis patenkinti merginą tam tikrais dalykais (žinokit, šitas klausimas yra mirtinas bet kuriam, net ir atkakliausiam fakbojui; mano patikrinta ir ištikrinta ir užtikrinta). Tačiau galop pasigyrė neblogu bagažu. Tą vakarą bandė mane įtikinti atsiverti dar labiau, tačiau aš viską stabdžiau – man tas kažkoks keistas internetinių riterių mūšis irgi pradėjo atsibosti. Visgi pokalbį pabaigėm kaip visada nešvankaudami.

Maniau, kad kitą dieną neapsireikš, nes atrašinėjau tikrai šaltai ir nedraugiškai.

Bet apsireiškė vidury žalios dienos. Paklausiau, kodėl šįkart toks ankstyvas. Pasakė, kad grįžo anksčiau į viešbutį, yra horny ir protingas, ir aš atitinku jo kriterijus.

Vėl labai užvedantis chatas, šįkart dar atviresnis. Viskas baigiasi be atsisveikinimo, pokalbis išsibaigia.

Paskui dienai stoja tyla.

Ir kitą dieną viskas baigiasi, nors mano bičiulis taip nepageidavo. Kažkas man užplaukė naktį (ginkdie, naktis veikia kaip alkoholis, blogiau net!) jam parašyti. Ir jis man atrašė, jog trinsis tinderį, nes kelionė baigės ir grįžo namo, pasako savo numerį ir pasiūlo susirašyti Whatsapp. Pasakau, jog neturiu Whatsapp, turiu tik Viber. Aš jau sakau, kad tai greičiausiai istorijos pabaiga. Jis paklausia, kaip aš tą pabaigą įsivaizduoju. „That you remove tinder, and then we never ever speak again and we live happily (n)ever after”. Jis pasako, kad taip per daug liūdna.

DĖL MANĘS SUSIKURIA PRAKEIKTĄ VIBERĮ.

Paprašo pridėti per ten ir parašyti. Tą ir padarau.

Ir tada finalas nuostabiausias.

Jis prisimena, kaip aš pasakojau apie tokį lotynamerikietį tinderyje, kuris įkėlė savo nudesą ir kaip mes paskui diskutavom, kokį jam reiktų užsidėt ant profilio. Sako, jog viską prisimena ir kad pasižadėdamas man atsiųsti savęs nuogo nuotrauką nemelavo – yra žodžio žmogus. Paprašo pasakyti, kaip jam papozuoti. Aš jį bandau atkalbėti taip pat įnirtingai kaip bandyčiau atkalbėtį savižudį, susiruošusį nušokti nuo Karaliaus Mindaugo tilto. Galop jis išpeša rekomendacijas, nes mane trumpam pagauna flirto banga.

Tada jis skelia, kad negali nieko daryti, nes norėtų, jog aš jam pademonstruočiau pozą ir kaip ką. Aš, aišku, nesutinku. Jis pasiūlo, kad abu galim tokias fotkes daryt taip, kad nesimatytų mūsų veidų, nes taip saugiau ir kad jam rūpi ypač mano saugumas (moka pūst arabus, ane?). Pasakau, kad nieko nebus. Jis ir toliau bando.

Tada aš prisimenu, ko fakbojai bijo kaip kryžiaus – tikros, smegenis raunančios romantikos. Aš gi aistringa romantikė! Aistringa, bet ir romantikė! Sakau, bet ar neskaudės, kai pamatysi viską, ko niekada negalėsi gauti. Jis sako, kad jis su tuo susitvarkys. Sakau, tai jei gali susitvarkyti, vadinasi, taip yra nuobodu. Jis man pažada, kad nebus nuobodu. Aš atsikertu, kad man sąlyginė aistra yra neįdomi, todėl, kad ji yra pernelyg dažna. Man reikia, kad dėl manęs kauktų (prisikentėjau, kai manęs nemyli ar negeidžia visą širdžia johanstrauss). Jis pasako, kad negali to pasiūlyti. Kad manęs neverčia ir jog tai mano valia.

Nusiunčiu jam smailą į tai.

Jis atgal.

Taip aš [kaip ir] laimiu šį greitų ir pasiutusių flirtuotojų mačą 3:2, kitądien savo draugelį atmatchinu. Praėjus kiek laiko tądien, pasižiūriu į Viberį, nes noriu nuscreenshotint ir parodyt draugei, kaip padėjau į vietą.

Daugmaž tuo metu, kai atmatchinau, bičiulis buvo prisijungęs.

Wondering if I dodged the bullet or just lost the love of my life

Kaip ten bebūtų, kai kurių savo matchų, su kuriais daugiau pabendravau, galėdavau save pagauti besiilgint. Bet šito kažkaip niekada. Na, t’sakant, išsitaškai ir eini toliau. Toks tadgi buvo tas mūsų bendravimas. Sha buvo, bet trūko kira.

Yra fakbojai, ir yra žmonės, kurie turi gyvenimo filosofiją

Ir žinote, jau galvojau, pasiutę tie užsieniečiai, tik apie juos ir rašysiu. Bet vieną visai fainą kadrą teko užblokinti dėl šito blogposto. Tingėjau, drovėjausi aiškintis po to, nenorėjau įskaudinti etc, nors ir tikrųjų tapatybių niekam neatskleidžiu, tai kaip ir jokio nusikaltimo nedarau bloggindama apie juos.

Jis buvo mielas, nuoširdus tipažas, ir vienas tų žmonių, kurie nesugeba išklibinti mano vidinės teisėjos Judith, kurią, kaip teko girdėti apie save iš kitų žmonių, gana lengva pažadinti. Ir šiaip tame yra tiesos. Bet ne apie tai.

Tebūnie jo vardas – Andrius – buvo nieko apie save nepasirašęs, jei teisingai prisimenu, bet iš nuotraukos galėjai pasakyti, kad yra meniškos dūšios žmogus, kuris, labai didelė tikimybė, mėgsta metalo muziką. Tai, beje, vėliau pasitvirtino.

Įprastai vaikinai bendrauja trumpomis žinutėmis, tačiau Andriaus žinutės buvo labai ilgos, entuziastingos ir gyvos. Mačiau, kad žmogus yra visiškai vežamas gyvenimo polėkio ir tai man pasirodė kaip labai žavinga savybė (nors jos išraiška ir atrodė kaip man ganėtinai svetima).

Tačiau čia Andrius pasiūlo susikeisti feisbukais, nes nori nusinešti valgyt prie kompo, o tinderis telefone. Ir aš sutinku tatai padaryti, nes jis a) ne norgas b) fakbojaus požymių nerasta.

Ir čia manęs laukė vėl labai įdomus, bet nelabai turiningas pokalbis.

Pereinam į feisbuką. Net nepamenu, kaip pokalbis pasisuko ties tuo, ką aš galvoju apie seksą be įsipareigojimų. Ir jūs čia jau turbūt galvojat, kad kažkur viskas pasisuko šitame pokalbyje, ar ne, ir aš beveik garantuota, kad galvojate klaidingai, nes iš tiesų Andrius pasipasakoja savo liūdną gyvenimo patirtį, kurią dar tindery man pristatė kaip per daug asmenišką pasakoti. Man labai patiko, kai Francesco nepasakojo savo buvusios, su kuria liko draugais, patyrimus, susijusius su jos depresija, todėl ir aš jums visko, bėdžiai, neišduosiu, bet esmė tame, kad Andrius pradėjo spręsti gyvenimo dilemą, ar merginos gali gyventi su jo filosofija. ,,Nepagalvok, kad aš kažkoks šūdžius, ar dar – aš rimtai susimąstęs, ką daryti, kad nepasikartotų taip. Nenoriu nieko skriausti”, – sakė man jis, ir tai privertė kilstelėti antakį šitame pigių tuštukų, kurie tiesiogine prasme joja, pasibalnoję kito jausmus, prisirišimą ir viltis, pasaulyje. Aš jam paaiškinu, kad bent aš taip negalėčiau turbūt, TURBŪT, gyventi, bet tikrai yra merginų, kurios palaikytų tokią filosofiją. Jis man tai irgi patvirtina. Bet, na, va buvo, kad išėjo ir kitaip…

Matot – Andrius palaiko tam tikrą savitą gyvenimo filosofiją – jis nenori įsipareigoti, net ne tai, kad vienam žmogui. Jis nenori įsipareigoti apskritai niekam. Andriaus manymu, sekso metu mes patiriame emocijas ir malonybę (jo žodis, kuris labai įstrigo), ir to visiškai pakanka. Jis sakė, jog jis įsipareigoti galima tik sau pačiam. Toks gyvenimo būdas atrodo sunkiai įmanomas man, o pažįstamas tinderio lietuvis jį įvardino netgi kaip vienišiaus, tačiau nedrįsiu pasakyti, kad nepasirodė žavinga, kai žmogus turi savitesnį požiūrį

Galop paklausiu Andriaus, ko gi sėdi tindery. Jis man tiesiai atrėžia – ieško lengvo sekso. Paklausiau, ar pasisekė gauti. Ir jūs vėl turbūt pagalvojat, koks galėtų būti atsakymas, ir vėl greičiausiai klystat. ,,Baik, aišku ne!”, – juoko emotikonai.

Prisipažinsiu, vėliau aš jį negražiai pavedžioju už nosies, pamėtydama užuominas, ir jis šiek tiek kibteli, bet greitai nuo temos kažkodėl ir atsitraukia.

Tada Andrius pradėjo jaudintis dėl savo reputacijos, kuo aš jį galėjau palaikyti dėl konfesijos. Bet aš jam pasakau, kad viskas gerai ir kad man patinka žmonės, kurie turi savitą filosofiją ir negyvena pagal vieną iš standartinių modelių. Tai yra drąsu ir nekasdieniška. Andrius prisipažįsta, kad niekada gyvenime negalėtų gyventi pagal lėkštą, liaudyje priimtą gyvenimo modelį (jo žodžiai, čia ne mano vidinė teisėja Judith, prisiekiu!).

Kitą dieną aš susikaupiu, giliai įkvėpiu ir užblokuoju Andrių, pagalvodama ir apie tai, kad labai labai tikiuosi, jog jis pamirš mano blogo pavadinimą. Kažkaip nesmagu, bet aš privalėjau apie jį parašyti, o ir tingėjau aiškintis, bet ir…

jau pajutau, kad per didelis anšlagas kadrų man meiliai rašinėja kiekvieną dieną. Ir šis jausmas ima persekioti. Pradedu jausti nuovargį.

 

Tęsinys čia