AČIŲ už dėmesį

Esu jau išpeikus šitam bloge principą yra paklausa, yra ir pasiūla, ir pamenu, tąkart galvojau, kad čia sulig tuo savo įrašu ir baigsis mano isterijos prieš šitą požiūrį, bet oh well, here we go again – artėjant rinkimams, šitą požiūrį pademonstravo nebe televizninkai, bet jau politikai, ir aš dabar labai susinervinus (aš tokia, žinot, aistringa mergaitė, teks jau priprast), nes man nusišikt, kad, kaip rašoma Platono pirmojoje „Valstybės“ knygoje, į valdžią dori žmonės neina – jie turi elgtis garbingai, ir jei ginkdie kada nors koks politrūkas pasielgs negarbingai mano akyse, tai jis bus iškoneveiktas gal net ir keiksmažodžiais, nes man jie kaip krakadzylai genos pabėgę iš zoologijos sodo. Juos reiktų pastatyt į vietą, ir tą rėkauja kiekviena bobutė. Bet nei viena jų nesuvaro, nors ir verkia, kad jie laisvėj, nes… žvėreliai žino, kaip pažiūrėt, kad sulįstų į subinę.

Nu arba ką meiliai suriaumot, kad sulįstum į subinę:

screen-shot-2016-09-26-at-22-25-54

(Beje, jis tikėjos, kad mane sušvelnins čia. Na jau ne. Mokslininkai nustatė, kad mano širdis niekados iki galo nesulydoma. Nors kokia bobutė būtų OBOŽEMOI LIANDZBERGIS SU MANIM KALBA). Iš pradžių, beje, Landsbergis parašė komentarą su SAULĘ kreipiniu, ir tai buvo oh the irony, nes kažką pavadinęs beraščiu už rinkimo klaidą, pats ją padarė.

Dar esu, beje, šiame bloge sakius, kad vienas konservatorių Achilo kulnų yra turbolojalūs rinkėjai, kuriem besk pirštu ir jie visi iš paskos. Tpsme nei Darba Parcija, nei tie patys socdemai neturi tokių annoying rinkėjų kaip konservai. Rimtai. Kai pasisakai po kokios kitos partijos politiko postu ir jį apstumi – totenstille (kapų tyla, aš jus mokau vokiškai, pasakykit man AČIŲ). Pasisakai po konservo, belenkur apie belenką – visa armija užsipuola ir aš pasijaučiu kaip kokia Marytė Melnikaitė stojus prieš buržujus. Tauta mane padaro revoliucioniere ir anarchiste, kurią reik nutįst pas egzorcistą, nes ji kažkodėl nepritaria konservatoriui.

Bet vnž, užsiplepėjau, prie reikalo esmės.

Pitrėnienė yra nekompetencijos dugnas, kuris turi rankas iš apačios ir pastoviai pasibeldžia į save patį. Pitrėnienė mane šiurpina ir aš užuodžiu jos kvepalus Chanel USSR kiekvienąkart, kai ji sako savo kalbą. Ji nekompetetinga, ir tai yra siaubinga kliurka mūsų valstybei, kad ji tapo ministre. Ir aš labai sutinku su kabinėjimusi prie jos klaidų. Aš labai sutinku, kad jos nesąmonės turi būti viešinamos ir jos turi sulaukti liaudies dėmesio. Šaunu, kad jo ir sulaukia.

BET.

Ffs, gerbiami piliečiai, būkite budrūs, nes aš žinau tą hype, kai Pitrėnienė iššauna dar vieną savo error’ą, ir visi pasinešam ant tos bangos. Čia kaip būna svaigalas ant svaigalo, kad tas hype padidėtų, tai čia same shit atsitinka su Pitrėniene: yra krūvelė politikų, kurie pasiūlys dar šnapso ant viršaus. Jie jums šypsosi, jie jūsų draugai. Bet jie siūlo išgert lemiamą kiekį, kad jum pareitų siaubinga koma. Kadangi abstinencija šiais laikais nėra populiarus žingsnis, pasakysiu žiauriau – jie jums pasiūlo užgert/užvartot gerą dozę viešumoj, prie kitų žmonių, kur nors, kur tai gali lemti tarkime jūsų karjerą. Va taip va.

Ką jūs renkatės – didesnį hype ir viešą išdurninimą ar gerą vardą?

Tuo atveju renkatės ne viešą išdurninimą.

Bet garsiosios AČIŲ klaidos, kuri yra garantuotai neapdairumo ir rinkimo klaida, o gal net ir spaustuvės trololo, atveju xebricė pasirenka viešą savęs išdurninimą ir didesnį hype – durnas rinkėjas, kurio intelektas kaip vokiečių aviganio, bet ne daugiau – jam parodai pirštu į kažką, ir jis žiūri, ir supranta tai kaip komandą.

Ir štai turim rezultatą – minia liaudzies žiūri į 99 proc. rinkimo klaidą ir supranta, kad čia beraštystė. Kodėl? Nes taip Landsbergis pasakė ir parodė, be to čia gi visas hype ką tik vyko dėl to, kad Pitrėnienė beraštė (old news). Taip, šita klaida (AČIŲ klaida) yra žioplumas, kuris yra baisi kliūrka būsimam/esamam Seimo nariui. Bet jokiais būdais ne beraštystė. Bet kadangi kažkokia iškili figūra pasakė, kad tai beraštystė, vadinas, beraštystė. Nes liaudzis pati neformuos savo nuomonės ir žodžių nesvers. Liaudziai reik paduot ant lėkštutės, nors didžiuma liaudzies baigė univerus, kur lyg ir turėjo išmokt pati naudotis svarstyklėm (bet neišmoko, oh well. bendrai, ką gali išmokyt riomeriai)

Ir žinot ką?

Aš nepykstu ant liaudies dėl to. Nes jos nieks neugdo. Nei telikas, nei gerb. politikai, kurie juos žvejoja pigiais triukais. Kaip antai užsihaipinusiam žmogui paduoda dar hype priežastis, kad jis patirtų tą euforiją, kai iš kažko lazdavojamasi ar kažkuo baisimasi (baisėjimasis duoda juk daugiau hype negu tas pats grožėjimas, ane). Man tai yra šlykštu, ir aš žinau, kad politika yra šlykštus reikalas, ir aš esu gerokai per daug emocinga jai daugeliu atveju. Bet kita vertus – politikus galima išauklėt, jeigu jau jie rinkėjų neauklėja padoriai parengtom rinkimų programom (perskaičiau rinkimų kvietimo lankstinuką – neradau NIEKO jaunam žmogui. Ok, manęs nėra, supratau). Ir tam yra žmonės su kritiniu mąstymu.

Bet ffs kur jie dabar?

Anywayz, dar vienas dalykiukaz ir aš maunu ilsėtis:

screen-shot-2016-09-26-at-23-03-31

Man nusispjaut, kad čia Darbo Partija. Man nusispjaut, kad absoliuti dauguma tos partijos kriminaliniai. Jeigu aš matau, kad prieš ką nors užmetamas kaltinimas nors ir tik konkrečiu atveju neteisingai (šiuo atveju, prikimbama prie rinkimo klaidos kaip prie bazinės beraštystės), ir jeigu žmonės dėl to šaršaluoja prieš DP narį – man nusispjaut, aš jį tuo klausimu apginsiu. TUO KLAUSIMU. Man tas žmogus gali būt atgrasus. Bet jei tuokart visgi su juo pasielgta neteisingai – I notice and point it.

Pabaigai: šiandien, sukaupus visą vidinę stiprybę, paprašiau Andriaus Kubiliaus autografo ir jis man palinkėjo geros kloties ne tik studijose, bet ir tikroje politikoje. Nežinau, ką jis turėjo omenyje, bet jeigu turėjo omeny, kad man reiktų į politiką – nesitikėkit, kad aš atsirasiu ten. Neklauskit kodėl. Tiesiog. Man rods, JUMS geriau, jeigu ne.

 

Pakomentuokite

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.