Šiuo metu dauguma sulaikę orą laukia rinkimų. Socialiniai tinklai lūžta nuo agitacijų. Kartais pasiklausius debatų nebežinia, kur prasideda komedija ir kur baigiasi tragedija. Neviltingas klausimas – kur prapuola kai kurių iškeltųjų kandidatų elementarus gėdos jausmas? Argi taip sunku sieti ne tik žodžius tarpusavy, bet ir sudėtinius sakinius, neprasilenkiančius su logika? Jei „nesiriša“ sakiniai, tai kaip „rišis“ valstybės valdymas?

DISPERSIJA
Ką kišenėj tu turi?
Desperatiškai juodas naktis,
Sutrupintas šaltas akis.
Teliuskuoja žemėje kvartalas –
Pasimetė visų vilties kristalas.

Isteriškas absurdo matas,
Beribystėn nuplukdytas veša.
Žvengia ilgakasė mergina,
Mat tai – jos protinė riba.

Ne sarkastiška esmė ten buvo,
O par excellence riba pražuvo.
Džiūsta, traukias racio spalva,
Ir spiečiasi delčia.
Žvaigždės kraipo kaklą, –
Absurdiškas saulėlydis ryte.

2016