Turbūt visi esat patyrę tą jausmą, kai tau nereik, kad žmogus nešiotųsi su savimi IQ testo rezultatus patvirtinantį lapą, jog tu PAJAUSTUM, kurioje IQ skalės dalyje jo protelis randasi. Užtenka tiesiog su tuo žmogum pabendraut, ir tu pajauti, ar jis išskirtinai protingas, ar protingas, ar vidutiniokas, bet tarp protingesnių, ar vidutioniokas, bet tarp durnesių, ar durnas, ar visgi išskirtinai durnas. Viskas pasijaučia pabendravus. Viskas. Ir pasijaučia dėl to, kad visi su amžium pridedam savo smegenų sistemoj po kažkokią komandą savo biologiškai natūraliems kompams – if kažką sako, tas ir tas tada. Juk turit tokią? Gi turit. Aš žinau, aš tikiu, kad turit.

Na, o jeigu neturit, tai jūs esat tarp išskirtinai durnų žmonių, kuriem vienintelis kriterijus kitame yra „kad turėtų bent pradinį padorumą“, kaip patarinėja Mergaitė Mašenka. Siūlau susirūpinti savo intelekto puoselėjimu tada. Nes tokiu atveju, deja, ne tik jūsų išorė baisi. Vidus dar baisesnis (bet neišsigąskit, tai kažkiek pakeičiama, jei įdėsit darbo).

Taigi, kaip jau apsireiškė, aš irgi turiu tokią žmonių vertinimo sistemą.

If likes Mergaitė Mašenka, tai durnas.

Bet kad man jau 19, tai čia jau nebevienintelis kriterijus. Yra daug dar jų. Manyje daug nustatymų (nustatymų, ne nusistatymų). Kartais dėl to perkaista mano kompas. Bet kadangi genda mylimiausi dalykai, tai kažkaip labai dėl to nepergyvenu. Sugedo = puoselėju savo protą.

Tai va, dabar mielai pasidalinsiu vienu iš kriterijų. Man labai gaila, bet net ir tarp visai fainų žmonių man jis išpuola.

Būna, bendrauju su žmogum, man su juo labai faina, viskas ok, kol mes dasibendraujam iki tos vietos, kai pradedam dalintis savo įsitikinimais ir subtiliais kasdienybės pastebėjimais. Ir vat tada ateina didžiojo teismo laikas, kai šunys, jau pakankamai apsiuostę, nusprendžia, ar jiems poruotis, ar suėst viens kitą. Ir jeigu man tas fainas žmogus pareiškia bet lietuviai tai visada susiraukę, tai aš tada jį suėdu ir sėdu kalėjiman už kanibalizmą.

Ir aš nesu tokia nedraugiška mergaitė, kad nenorėčiau paaiškinti, kas čia blogo tokiame pasisakyme. Kodėl aš taip nurašau žmogų iškart. Aš pasiaiškinsiu su mielu noru. Dėl to blogą atidariau: man patinka aiškinti.

Tiesiog, matot, yra toks dalykas.

Vaikystėje aš nemažai keliavau po Europą. Iškeliaudavau iš Lietuvos ilgesniam laiko tarpui, apsistodavau kelioms dienoms, kartais savaitėms, todėl nemažai sąlyčių su tų šalių žmonėmis apturėdavau. Ankstyvojoje paauglystėje aš kybodavau visokiuose internetiniuose forumuose ir pan., ir kadangi visados buvau net šiek tiek per daug draugiškas žmogus, tai chatindavau ir su kitų šalių savo bendraamžių liaudim. Dabar aš mėgstu skaitinėt komentarus po „The Telegraph“, „Zeit“ puslapiais ‘n shit.

Ždž, aš mėgstu stebėt žmones, todėl pastebėdavau ir pastebiu ir turbūt pastebėsiu dalykų.

Pvz. kai vaikystėje daug keliavau, man pasirodė, kad italai siaubingi zyzlos, kuriems jeigu vos kas nepaeina, jie tuoj susiraukia kaip subinės. O suomiai kaip tik labai paslaugūs ir draugiški. Austrai ir čekai labai isterikuoja keliuose, ir austrai labiau nei vokiečiai vertina mažą mergaitę, kuri jiems pasako „iki“ jų gimtąja kalba. Žodžiu, matydavau, kad ir tie „anapus Lietuvos sienos“ būna žiauriai pikti, ir nemalonūs, ir visokie kitokie. Kultūros kažkokiom savybėm apjungia žmones, bet tai neturi nieko bendra su nuotaikom, būsenom ir pan.

Ankstyvojoje paauglystėje, kai kybodavau forumuose, matydavau, kad ne tik lietuviai mažvaikiai susikuria heitinančias anketas prieš žmogų, kad ir bendraamžiai vokiečiai taip daro. Supratau, kad ankstyvoji paauglystė yra gan šūdinas žmogaus gyvenimo tarpsnis: per daug heito. Mėgstu heitint, bet ten jau per daug jo. Emo amžius toks.

Dabar matau, kad ir kai kurie britai galvoja, kad jie gyvena šūdinoj valstybėj, iš kurios verta bėgt, vokiečiai irgi savimi būna nusivylę, rusai irgi stumia ant savo šalies, nors nieko nenori keist, nes tingi, o dar jų šalies vatnikai aiškina, kaip Putiną gerbt ir mylėt reik, negalima nieko keist, нетнетнет. Ždž, ir ten gyvena nevykėlių.

Ir štai man, šitokiam kutlūriškai apsišvietusiam žmogui, staiga švysteli frazę visi lietuviai visada susiraukę. Aš tada susiraukiu, kad įrodyčiau, kad esu lietuvė. Ir man dar prideda: visi lietuviai visada nori kitam blogo. Ir tada aš linkiu jiems blogo, kad jie prasmegtų skradžiai žemėn, kad tėvynės nemyli. Kaip sakė mano mylimas poetas pan Adam Mickiewicz: Tėvyne Lietuva, mielesne už sveikatą,/ Kaip reik tave branginti, vien tik tas supranta,/ kuris jau tave prarado.

Ir ne tik dėl to aš jiems blogo linkiu.

Ir net ne tik dėl to, kad mano smegenų kompiuteris vos susidūrus su jais meta įspėjimus, jog kažkoks virusas kompan įsimest kesinas. Nein, ne dėl to.

Tiesiog tokie žmonės yra runkeliai, apgailėtini runkeliai, kurie kaip mano vaikystėje augintas triušiukas nesugeba patys apsikuopt savo narvo. Jie prisišika, ir jiems reik, kad kažkas už juos viską išvalytų. Ir nesvarbu, kur tą narvą tu perkelsi – į lauką, į kitą kambarį. Same shit. Jie prisišika ir tada patys dreba nuo savo smarvės.

Same story here, folks.

Jeigu jie neišvaro užsienin, tai bamba čia. Išvaro užsienin, tada pasidaro blogi norvegai, nes pas juos kraujomaiša ir jie lietuvių auksiniais genais (tai jau mes geri pasidarom tada) savo šeimas pildo, grobdami mūs vaikus. Išvaro į Didžiąją Britaniją lietuvės gražesnės, britės baisios, britai negražūs šiaip žmonės. Jie ant visų šika. Kur bebūtų. Pasaulis jiems yra jų nervas, kurį reikia kuopti kažkam kitam.
Ir jie visi tyliai tyliai pasvajoja, kad galėtų būt kažkieno triušiukai, pasvajoja, kaip tada gyventų jiems nupirktame narvelyje, kur gautų paėst, pagert iš gertuvėlės ir kažkas jų šūdus išvalytų. Nes patys nieko gyvenime susitvarkyt nesugeba.

Bet kadangi second conditional vartojamas, kai yra kažkas neįmanomo, tai jie tiesiog varo ant tautos, su kuria daugiausiai sąlyčio turi.
Ir kas mane visiškai nukillina, tai jie bamba absoliučiai belenką. Absoliučiai. Net neatsirinkę informacijos kokios, kur tu dar galėtum padiskutuot, arba linktelt galvą, arba trūktelti pečiais ir pasakyt: true, true. Ne, su jais net to nereikia. Jie kalba belenką. Jiem belenkas gali belenką pakalbėt: kaimynė šizofrenikė, bobutė su pažengusia senatvine demensija, durnas eilinis bedarbis iš Ispanijos/Graikijos/Italijos (šitas išvis zjbs jeigu kažką pasako, blem, gi USENETIS, usenečiai anot tokių viską žino apie Lietuvą geriau nei lietuviai, unless jie gyvena užsienyje, tada lietuviai jiem mielesni). Belenkas. Ir jie tai priima už gryną pinigą. Ir labai džiaugiasi, kad kažkas pasakė, nes dievaži, mano triušis irgi protestavęs būtų, jei būtume palaikę jo narvą neiškuoptą. Ir tu jiem numeti statistikos: jie tada arba negirdi, arba pasako, kad su tavim šita tema nekalbės (suprask: aš durnius ir nesiruošiu taisytis).

Aš nesakau, kad kritikuoti mūsuose esančių dalykų nereikia. Reikia. Bet reik ir iš savo kiemo išvažiuot pasivažinėt, idant išvystum, kad visur žmonės turi nuotaikas, emocijas ir visur gyvena tokie nevykėliai kaip tie, kuriem usenečiai ape Letuvą gereu žyno / kaiminė sakie nuorvegai lezbėm spec vaikus grobe.

Jei ir jūs taip manot, tai simply shut up, bent jau prie manęs. Mums veikiausiai nelabai pakeliui.

O šiaip jau jaučiuos išsibambėjus, tad ačiūx, kad skaitėte.