Nekantroliai

hondacivicNice

Sveiki, aš esu dūchas. Daugelis jūsų sakysite „Sveikas, dūche!“ ir net nesusimąstysite, kodėl save taip negražiai pavadinau, o būtent taip mane, su klevo lapu ir savo mamos Honda važinėjantį, įsivaizduoja daugelis „ilgametę“ patirtį turinčių Vilniaus (ir jo provincijos) vairuotojų. Kasdieną tenka susidurti su avarinėmis situacijomis, ir nepatikėsite, bet jos sukeltos ne mano, o pastarųjų, vis kažkur skubančių darboholikų ir dušmanų (taip vadinu taksi vairuotojus, nes pagarbos jiems turiu labai mažai ir nesuprantu, kaip žmogus gali turėti vairuotojo profesionalo licenziją ir kelyje elgtis kaip totalus dalbajobas). Išskirstyčiau vairuotojų-debilų tipus, bet jums akys išvarvėtų nuo šio straipsnio ilgumo, tad tiesiog aprašysiu savo per beveik pusę metų susidarytą aplinkinių vairuotojų psichoanalizę.

Prieš pradedant, pora greitų klausimų: Ar esate kada buvę pas urologą? Ar žinote koks yra jausmas, kai jums į išangę pirštą kiša pagyvenęs, vis dar save daktaru vadinantis dėdė? Na, aš už darbo partiją balsavęs nesu, tad negaliu apsakyti šio jausmo, bet susidaro toks įspūdis, jog būtent taip vairuodami jaučiasi ~40% (statistika ne ką tikslesnė nei Nerijaus Mačiulio) Vilniaus vairuotojų. Tai yra tie „šumacheriai“, Paul’ai Walker’iai ir „greitosios mamytės“ (ha, tikėjotės, kad sakysiu supermamytės, aš kitoks) kurie važiuoja tiesiog prilipę prie jūsų subinės, nesilaikydami saugaus atstumo ir vis besitaikydami jus aplenkti kokioje nors vietoje, kur tai daryti yra draužiama. Tai tie patys žmonės, kurie, jums 0,5 sekundės uždelsus pajudėti nuo šviesoforo, iškart naudoja savo ir taip jau pavargusį garsinį signalą, ir pravažiuodami pristabdę į jus pasižiūri, mat jūs jiems prailginote jų kelionę (pas urologą) net keliomis sekundėmis! Kai taip atsitinka, pagalvoju: na, ką padarysi… Jam juk hemarojus, tevažiuoja jis priešais mane, netrukdysiu jam… O jis, atsidėkodamas, kad jį praleidote, profilaktiškai patikrina jūsų stabdžius (tai daroma tokiu labai specifiniu manevru pavadinimu „dusk blt“, kuris iššukuoja dar nepatyrusius vairuotojus). Ha, manęs jie dar neprigavo, mat aš esu žaidimo „Grand Theft Auto“ veteranas.

Kartais pagalvoju, kaip būtų gerai, jei kartu su vaistų, greitųjų paskolų ir anti-drunk driving reklamomis kas nors įterptų paprastas KET pamokėles, tokio formato, kaip kad kažkada per LRT būdavo rodoma laida „Kalbos Pirtelė“. Tokiose laidose wannabe F1 „lenktynininkai“ iš provincijos (o kartu ir iš miesto) prisimintų, o gal net ir išmoktų tokius fundamentalius dalykus, kaip važiavimas žiede, dešinės rankos taisyklė (ne, čia ne ta kur paaiškina su kuria ranka reikia parodyti kitam vairuotojui fuck’ą) ir kaip negalima statyti automobilių. Taip pat gera idėja būtų dalinti privalomą naudojimo laikotarpį turinčius lipdukus, pažeidimus padariusiems, liūdnai pagarsėjusios „BMW“ markės vairuotojams. Šie lipdukai galėtų turėti užrašą „aš dūchas ir tuo didžiuojuosi“. Sakysite „nestumk gi, aš tai nieko neturiu prieš BMW“. Dėl to jus ir numuša bestovint stotelėje, o prieš BMW juk galėtumėte stovėti ne jūs, o tvirtas medis. Nieko, kada nors ateis diena, kai patapsime bent kiek panašesni į švedus, kurie kelyje pagarbą vienas kitam matuoja ne pagal automobilio prabangumą. Iki tol daugelis naujokų, įskaitant ir mane bus ir toliau engiami ir vis „testuojami“. Atsisveikindamas linkiu sėkmės kelyje ir stotelėje, mielieji.

 

Pakomentuokite

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.