AČIŲ už dėmesį

Esu jau išpeikus šitam bloge principą yra paklausa, yra ir pasiūla, ir pamenu, tąkart galvojau, kad čia sulig tuo savo įrašu ir baigsis mano isterijos prieš šitą požiūrį, bet oh well, here we go again – artėjant rinkimams, šitą požiūrį pademonstravo nebe televizninkai, bet jau politikai, ir aš dabar labai susinervinus (aš tokia, žinot, aistringa mergaitė, teks jau priprast), nes man nusišikt, kad, kaip rašoma Platono pirmojoje „Valstybės“ knygoje, į valdžią dori žmonės neina – jie turi elgtis garbingai, ir jei ginkdie kada nors koks politrūkas pasielgs negarbingai mano akyse, tai jis bus iškoneveiktas gal net ir keiksmažodžiais, nes man jie kaip krakadzylai genos pabėgę iš zoologijos sodo. Juos reiktų pastatyt į vietą, ir tą rėkauja kiekviena bobutė. Bet nei viena jų nesuvaro, nors ir verkia, kad jie laisvėj, nes… žvėreliai žino, kaip pažiūrėt, kad sulįstų į subinę.

Nu arba ką meiliai suriaumot, kad sulįstum į subinę:

screen-shot-2016-09-26-at-22-25-54

(Beje, jis tikėjos, kad mane sušvelnins čia. Na jau ne. Mokslininkai nustatė, kad mano širdis niekados iki galo nesulydoma. Nors kokia bobutė būtų OBOŽEMOI LIANDZBERGIS SU MANIM KALBA). Iš pradžių, beje, Landsbergis parašė komentarą su SAULĘ kreipiniu, ir tai buvo oh the irony, nes kažką pavadinęs beraščiu už rinkimo klaidą, pats ją padarė.

Dar esu, beje, šiame bloge sakius, kad vienas konservatorių Achilo kulnų yra turbolojalūs rinkėjai, kuriem besk pirštu ir jie visi iš paskos. Tpsme nei Darba Parcija, nei tie patys socdemai neturi tokių annoying rinkėjų kaip konservai. Rimtai. Kai pasisakai po kokios kitos partijos politiko postu ir jį apstumi – totenstille (kapų tyla, aš jus mokau vokiškai, pasakykit man AČIŲ). Pasisakai po konservo, belenkur apie belenką – visa armija užsipuola ir aš pasijaučiu kaip kokia Marytė Melnikaitė stojus prieš buržujus. Tauta mane padaro revoliucioniere ir anarchiste, kurią reik nutįst pas egzorcistą, nes ji kažkodėl nepritaria konservatoriui.

Bet vnž, užsiplepėjau, prie reikalo esmės.

Pitrėnienė yra nekompetencijos dugnas, kuris turi rankas iš apačios ir pastoviai pasibeldžia į save patį. Pitrėnienė mane šiurpina ir aš užuodžiu jos kvepalus Chanel USSR kiekvienąkart, kai ji sako savo kalbą. Ji nekompetetinga, ir tai yra siaubinga kliurka mūsų valstybei, kad ji tapo ministre. Ir aš labai sutinku su kabinėjimusi prie jos klaidų. Aš labai sutinku, kad jos nesąmonės turi būti viešinamos ir jos turi sulaukti liaudies dėmesio. Šaunu, kad jo ir sulaukia.

BET.

Ffs, gerbiami piliečiai, būkite budrūs, nes aš žinau tą hype, kai Pitrėnienė iššauna dar vieną savo error’ą, ir visi pasinešam ant tos bangos. Čia kaip būna svaigalas ant svaigalo, kad tas hype padidėtų, tai čia same shit atsitinka su Pitrėniene: yra krūvelė politikų, kurie pasiūlys dar šnapso ant viršaus. Jie jums šypsosi, jie jūsų draugai. Bet jie siūlo išgert lemiamą kiekį, kad jum pareitų siaubinga koma. Kadangi abstinencija šiais laikais nėra populiarus žingsnis, pasakysiu žiauriau – jie jums pasiūlo užgert/užvartot gerą dozę viešumoj, prie kitų žmonių, kur nors, kur tai gali lemti tarkime jūsų karjerą. Va taip va.

Ką jūs renkatės – didesnį hype ir viešą išdurninimą ar gerą vardą?

Tuo atveju renkatės ne viešą išdurninimą.

Bet garsiosios AČIŲ klaidos, kuri yra garantuotai neapdairumo ir rinkimo klaida, o gal net ir spaustuvės trololo, atveju xebricė pasirenka viešą savęs išdurninimą ir didesnį hype – durnas rinkėjas, kurio intelektas kaip vokiečių aviganio, bet ne daugiau – jam parodai pirštu į kažką, ir jis žiūri, ir supranta tai kaip komandą.

Ir štai turim rezultatą – minia liaudzies žiūri į 99 proc. rinkimo klaidą ir supranta, kad čia beraštystė. Kodėl? Nes taip Landsbergis pasakė ir parodė, be to čia gi visas hype ką tik vyko dėl to, kad Pitrėnienė beraštė (old news). Taip, šita klaida (AČIŲ klaida) yra žioplumas, kuris yra baisi kliūrka būsimam/esamam Seimo nariui. Bet jokiais būdais ne beraštystė. Bet kadangi kažkokia iškili figūra pasakė, kad tai beraštystė, vadinas, beraštystė. Nes liaudzis pati neformuos savo nuomonės ir žodžių nesvers. Liaudziai reik paduot ant lėkštutės, nors didžiuma liaudzies baigė univerus, kur lyg ir turėjo išmokt pati naudotis svarstyklėm (bet neišmoko, oh well. bendrai, ką gali išmokyt riomeriai)

Ir žinot ką?

Aš nepykstu ant liaudies dėl to. Nes jos nieks neugdo. Nei telikas, nei gerb. politikai, kurie juos žvejoja pigiais triukais. Kaip antai užsihaipinusiam žmogui paduoda dar hype priežastis, kad jis patirtų tą euforiją, kai iš kažko lazdavojamasi ar kažkuo baisimasi (baisėjimasis duoda juk daugiau hype negu tas pats grožėjimas, ane). Man tai yra šlykštu, ir aš žinau, kad politika yra šlykštus reikalas, ir aš esu gerokai per daug emocinga jai daugeliu atveju. Bet kita vertus – politikus galima išauklėt, jeigu jau jie rinkėjų neauklėja padoriai parengtom rinkimų programom (perskaičiau rinkimų kvietimo lankstinuką – neradau NIEKO jaunam žmogui. Ok, manęs nėra, supratau). Ir tam yra žmonės su kritiniu mąstymu.

Bet ffs kur jie dabar?

Anywayz, dar vienas dalykiukaz ir aš maunu ilsėtis:

screen-shot-2016-09-26-at-23-03-31

Man nusispjaut, kad čia Darbo Partija. Man nusispjaut, kad absoliuti dauguma tos partijos kriminaliniai. Jeigu aš matau, kad prieš ką nors užmetamas kaltinimas nors ir tik konkrečiu atveju neteisingai (šiuo atveju, prikimbama prie rinkimo klaidos kaip prie bazinės beraštystės), ir jeigu žmonės dėl to šaršaluoja prieš DP narį – man nusispjaut, aš jį tuo klausimu apginsiu. TUO KLAUSIMU. Man tas žmogus gali būt atgrasus. Bet jei tuokart visgi su juo pasielgta neteisingai – I notice and point it.

Pabaigai: šiandien, sukaupus visą vidinę stiprybę, paprašiau Andriaus Kubiliaus autografo ir jis man palinkėjo geros kloties ne tik studijose, bet ir tikroje politikoje. Nežinau, ką jis turėjo omenyje, bet jeigu turėjo omeny, kad man reiktų į politiką – nesitikėkit, kad aš atsirasiu ten. Neklauskit kodėl. Tiesiog. Man rods, JUMS geriau, jeigu ne.

 

Lietuvos internetų kova prieš sveiką protą

Sveiki, čia vėl aš. Suirzęs, blogai nusiteikęs ir šiaip negatyvus – kaip visad.
Šiandien, virtualius pendelius gaus visokie Lietuvos šūdportaliai, apsimetantys žinių skleidėjais, ir ne už bet ką, o už kovą prieš sveiką protą (ką galima interpretuoti daugeliu skirtingų būdų, tačiau ne šį kart) – prieš adblock’ą (ir papildinius iš panašios serijos).

Kad visiems būtų aišku apie ką kalbama, tai paimsime portalą (haha, skamba lyg kokie vartai į kitą visatą… Am I right?) „15min“. Šis portalas yra puikus pavyzdys – etalonas, ką reiškia būti dalbajobu, ir tuo didžiuotis. Nežinau kaip ir kodėl, bet karts nuo karto, kažkaip vis atsirandu jų puslapyje, ir kai tai atsitinka, prisimenu kodėl aš jo taip nekenčiu.
Ramiai sau browse’indamas staiga būnu tiesiog sutraiškytas masyvaus, per visą ekraną atsidariusio cancer-ad’o (kitokio apibūdinimo tam nelabai ir sugalvoju) kurio išjungti niekaip neišeina, ir ten kažkuris random „15min“ darbuotojas (man kažkodėl dažniausiai meta Girtėną), kažkokiu tai semi-ironic, truputį net gal ir gailiu balseliu tau aiškina, kad jam pinigų ant kavos reikia, ir nu blemba, seni, susimokėk gi vieną jėvriką į mėnesiuką – ką? Nu negi tau gaila?

O man tikrai gaila, ne tik euro (kas yra 3.4528 Lt, blt. Ir jo, aš senamadiškas šiuo klausimu), bet ir savo laiko, kurį sugaišau spoksodamas į kažkurio iš tų random darbuotojų, prašančių išmaldos, snukį. Pradėkim nuo to, kad kažkas iš 15min marketingo departamento pagalvojo „hmmm, nu blet, žmonės nori gero content’o, bet mes tokio nelabai galim duoti, nu nes kartais tiesiog lėtai eina naujienos nu, ir kaip tu čia dabar atrūšiuosi… Bet va ir adblockus visi naudoja, svoločiai… Ėėė, chebra, davaj padarom prikolą, tipo išimam reklamas, ir imam į mėnesį vieną eurą? Bus prikolas gi xDDDDddDDD“
*visi susitikime esantys žmonės sėdi apstulbę, negalintys patikėti šiuo genialiu planu*.

Na ok, darykite jūs kaip norite, mane iš esmės net ne tai pykdo, geru content’u niekad ir taip nepasižymėjote (nu ok ok, Girtėnas gerai pavaro, kudos). O gi pykdo būdas KAIP jūs tai darote. O nesigaudantiems kodėl čia vyksta dabar toks vieno žmogaus sąmyšis, paaiškinu – kai jūs įeinate į portalą, pasijungia visokiausi scriptai, kurie nustato jūsų ekrano rezoliuciją, kompo detalių modelius, kokią naršyklę naudojate ir t.t, taip pat išlenda užrašas „mes naudojame slapukus, ar sutinkate“ (čia, kad vėliau žinotų, kad atgal grįžo tas pats user’is), žodžiu casual stuff. Tačiau tokiuose saituose kaip „15min“ dar pasijungia ir scriptas kuris tikrina ar jūs turite adblockerį, kas be jūsų sutikimo yra nelegalu, ir šiaip užpisa, bet Lietuvos mastu visiems yra pochui. Žodžiu čia panašiai kaip jums, dairantis batų parduotuvėj sako „ėė girdi, nusiauk batus, arba nepraleisim toliau“ (nu gal ir šūdina analogija, but you get the point).

O dabar galime prieiti ir prie problemos šaknų. Kodėl gi žmonės nemėgsta šūdinos reklamos jiems šokinėjančios tiesiai prieš snukį? Na iš tiesų, negi sunku paspausti tą mygtuką „disable on this page“ ir tada iš idėjos, kad „paremt kūrėjus“ spaudinėt „X“ ant visų pop-up šūdreklamių? Jo, sunku. Prie to pačio prisideda ir tai, jog jei žmogus nori daug šūdinos reklamos, daugeliu atvejų besitęsiančias non-stop net ir po ištisas 15min (hehe see what I did there?) jis tiesiog pasijungs neišrankiosios liaudies nuomonės formavimo mašiną – teliką.
Supraskit, jus skaito pagrinde statistinis ofiso lietuvis, ar tai koks nors valstybės tarnautojas, kuris dažnai nežino, kaip susiinstaliuoti adblocką. Iš kur aš tai žinau? Nes mano mama skaito, bet jau ir ji moka pastarąjį plugin’ą instaliuoti, nes net ir ją jau iki negalėjimo užpisa laginančių reklamų košė. Bet apie reklamas galim čia ir pabaigti, nes yra ir kita – vienodai svarbi šios situacijos pusė.

Dabar pakalbėsim (gal kiek pavėluotai) apie „Siųlyk antraštę“ plugin’o istoriją, kuri užsibaigė taip pat greitai kaip ir prasidėjo. O viskas ten buvo paprasta kaip dvi kapeikos (mano močiutė taip sakydavo, aš čia su Rusija nesusijęs jeigu ką): bičas sumąstė sukurt žmonėm papildinį, kuris leidžia jiems visuose lietuviškuose žiniasklaidos saituose keisti antraštę, kad paskiau visi kiti, kurie turi tą papildinį matytų, pagal žmones labiausiai tinkantį pavadinimą, kuris dažnai būna tiesiog vieno sakinio straipsnio santrauka, kas parodo ar tai buvo click-bait’as, ar tiesiog nevertas žmogaus laiko raidžių kratinys. Ir kaip pats įsitikinau, labai geras dalykas tai buvo, nes ir laiko daug sutaupydavo, ir prajuokindavo dažnai. Bet kaip ten fašistiniai vakarai sako: „All good things must come to an end“. Na tai taip staiga ir užsilenkė tas pluginas. O apie jo dingimą kalbų praktiškai nebuvo, nė vienas iš didžiųjų saitų apie tai nerašė ir apskritai tos temos vengė (išskyrus alfa.lt, kurie tą idėją tiesiog įdėjo pas save kaip defaultą, čia kaip suprantu, kad pasidarytų nors 1% labiau skaitomi. Na ką, nesisuksi – negyvensi).

Pasirodo „Siųlyk antraštę“ turėdamas keliasdešimt tūkstančių user’ių bazę, sugebėjo didiesiems saitams tiek numušti renevue gaunamą iš tų click baitinių teksto kratinių, jog jie susikooperavę pradėjo jo kūrėjui grasinti visokiais teisiniais procesais, ir kitais šūdais iš tos pačios serijos. Nenuostabu, kad vaikinas greit atsitraukė, ir tyliai plugin’ą ištrynė. Mane irgi užpistų pvz. delfi legal team’as skambinėdamas man kas porą valandų ir grasindamas užtampyt teismuose už visokį neegzistuojantį š. Dabar senų fb postų nebeatkasiu, ir tiksliai nepasakysių ką jie ten išsigalvojo, bet esmė buvo tame, kad jis jiems pelną mažino, ir tai atseit yra nusikaltimas. Labai gerai pamenu kaip vienas žmogelis po Užkalnio rage postu iš  serijos „visi runkeliai skūpūs naudoja adblocką, ir eikit nx išvis“ patį maestro suvartė jam tiesiog pacituodamas internet law. O ten gi buvo rašoma, kad užėjus į web saitą, visas automatiškai parsisiųstas turinys (tai čia straipsnis, paveikslėliai, žodžiu viskas ką jums užkrauna) yra jūsų privati nuosavybė, ir su ja jūs galite daryti ką tik norite. Keisti antraštes, pakeist visus „taip“ žodžius į „absolutely halal“, ar net penius ant žmonių veidų paišyt, taip juos padarant bybiaveidžiais (jei tik jau tokį fetišą turite). Maestro – MeisterBistro – Užkalnis užsiparinęs postą tiesiog ištrynė (jau ne pirmas kartas) ir taip tuo visa istorija ir užsibaigė. Tačiau iš jos vis tiek išmokome vertingą pamoką – jei jau jums skambinėja žiniasklaidos portalų teisininkai ir grasina visokiais tai suaugusiųjų terminais – tiesiog kreipkitės iškart į europos žmogaus teisių teismą, ir tampykit juos už kiaušų, iki kol turėsim normalų precedentą pasiųst juos visus nx. Ačiū už dėmesį, audra nurimo, vaizdas prašviesėjo, tikiuosi ir jums šis tas smegeninėj sudingsėjo. Iki kito karto 🙂

P.S Žinau, jog visad koks nors ultra-positive durnelis turi savo vieną visur paeinantį kontra-argumentą „Nepatinka, nesakityk, nežiūrėk“ ir t.t
Tai jum kaip atsaką kelis tokius trumpus gerus šausiu, nuo pačio Artūrkos:
1. NEPATINKA DARBAS? NEDIRBK  :DDDDDDD (PRIGAVAU ANE?)
2. NEPATINKA ŠŪDINAS 1.6TDI DYZELIS??? TAI NEVAŽINĖK :DDDDDDDD ŠITAS GERAS, BE MAŠINOS KAIP BE KOJŲ GI :DDDDD
3. NEPATINKA VAIKŲ ŽVIEGIMAS?? TAI NETURĖK VAIKŲ :DDDDDDDDDDDDDD BLEEET ČIA TAI PASIMOVĖT ATVIČIAJU :DDDDD
4. NEPATINKA MĖSA??? TAI NEVALGYK :DDD NU ČIA SUBTILESNIS TOX.

Paglostykime sūkurius

Ar tenka pagauti save, bemąstant apie tai, jog daugel gyvenimo žavumų nutinka netyčiom (arba lyg tyčia)? Aš tai vadinu iracionaliu-dinamiškuoju Visatos valsu. Gana sunku paaiškinti vyksmų sūkurius, kurie, apgaubę protą, nukreipia tokia vaga, kurios linkių žaismais nepatikėtum jokia kaina. Tuomet pradeda plaukti mintys apie tobulai sustyguotą judesių ir sprendimų dinamiką. Ir štai, mintyse jau pradeda suktis pirmieji valso žingsneliai.

TARP DINAMIKOS POTEKSČIŲ

Traiškos kaulai naktimis,
Sąmanos apaugo palubėm.
Statau aš Pizos bokštą –
Griūna, taškos asbestone.

Bandau graibyt nakty tą kelmą-
Pastebiu šaltus supuvusius veidus.
Ne samanos čia byra –
Parazitas grybas tvyro.

Kaulus garsiai veržlėm sieja
Kiek pavargęs, medikas, nakty.

Šąla veidas saulės nubučiuotas,
Krenta žemėn strazdanėlės.
Kol skaičiavom bokšto gylį,
Berniukas išverkė visas akis.

Byrėjo strazdanos žemyn,
O medikas nakty –
Paliko gražtą, nesterilų,
Paciento mirusioj širdy.

2016