Latvijos Nepriklausomybės atkūrimui 29: dalykai, kuriuos Twitterio latviai norėtų, kad lietuviai žinotų apie 🇱🇻

Iki šiol labiausiai skaitytas šio blogo įrašas buvo mano rimtasis enciklopedinis interviu apie Latviją (kuris išėjo beprotiškai ilgas, nes nenorėjau, kad sužinotumėte nors truputį mažiau negu aš). Pamenu, laukiau Naujų metų ir galvojau, kad viskas, jau šiais metais reik pramokti bent truputį estų kalbos ar kažkaip pradėti gretintis prie estų, bet kur tau… Lyg niekur nieko Naujųjų naktį mane atranda pulkelis latvių ir dabar taip jau yra, kad galiu nuvažiuoti į Rygą ir nebijoti, jog liksiu viena: patweetinsiu ir kažkas iš tūkstančio tikrai atbėgs palaikyti man kompanijos. Latviams patinka, kad yra kažkokia lietuvaitė, kurią galima pamokyti savo gimtosios kalbos.

Latviai kur kas daugiau naudojasi Twitteriu negu lietuviai. Todėl nusprendžiau tai išnaudoti ir paklausti: ką jie savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną norėtų Jums, broliai ir seserys lietuviai, perduoti. Tad pristatau tweetus ir jų vertimus, kurių sulaukiau (pastebėjimas: asmenybių nuotraukos eilės seka atitinka, apie ką pasakojama prisegtame tweet’e):

Apie tai, kad mes juos vadiname žirgo galvomis (ir šiaip apie pravardes)

Screenshot 2019-05-03 at 20.03.33

Latviai nėra žirgo galvos. Turbūt.

Screenshot 2019-05-03 at 20.04.52

Gali būti, kad pravardę „zirga galva“ latviai gavo tarpukariu, kada Latvijos pietuose iš Lietuvos atvykę darbininkai pastebėjo, kad latviai miestuose būriuojasi prie kioskių, kad nusipirktų laikraščių. („avize“ latviškai yra laikraštis, „auza“ – aviža)

Screenshot 2019-05-03 at 20.08.35

Latviai nesupranta, dėl ko juos vadina „zirga galvom“, bet dėl to nė neįsižeidžia. Tik gūžtelna pečiais. Ir ne, „leitis“ nėra keiksmažodis. Šnekamojoje kalboje šį žodį vartojame tik todėl, kad taip trumpiau.

Screenshot 2019-05-03 at 20.10.28.png

Screenshot 2019-05-03 at 21.29.06

– Mes turime 5 (!) kojų pirštus (latviai neapsisprendžia, ar lietuviai, ar vis dėlto estai turi šešis kojų pirštus.)

– Tai reikėjo sakyti estams.

Screenshot 2019-05-03 at 20.13.12.png

Rygos įlanka truputį primena žirgo galvą. Galbūt todėl [jie mus taip vadina]. Estai turi žirgo ausytes.

Asmenybės ir istorija

aspazija_16_03_2015

Screenshot 2019-05-03 at 21.37.11

– Galbūt kažką apie Aspaziją. [Apie tai], kad ji buvo viena pirmųjų „prominent“ Latvijos feminisčių ir kad Rainis už savo šlovę didele dalimi turėtų būti dėkingas [būtent] jai.

– Pradėkime nuo to, kad lietuviai ir apie tokį Rainį nežino! (na, kai kurie gal esate girdėję… bet tikrai ne visi.)

Tad kas ta Aspazija?

Screenshot 2019-05-03 at 21.39.36

Įžymiausia latvių poetė Aspazija (Rainio sutuoktinė) yra parašiusi dramą „Vaidelote“ (liet. Vaidilutė). Joje vaizduojama lietuvių praietis. 1894 metais! Dramos įvykių epicentre – moteris, kuri pati kovoja už savo teises!

Screenshot 2019-05-03 at 21.39.17

Ji vis dėlto ir politikė. Į Latvijos Steigiamajamą Seimą net buvo išrinkta (1920 metais). Latvijos teritorijoje moterys galėjo balsuoti ir būti išrinktos jau nuo 1905 m., tačiau Latvijos Steigiamasis Seimas buvo pirmasis visos [Latvijos kaip] valstybės parlamentas. Latvijos Steigiamojo Seimo sušaukimui paminėti mes turime ir laisvadienį – gegužės 1 d. 

O kas tas Rainis?

Screenshot 2019-05-03 at 21.45.51.png

(atsakymas į mano pasakymą, kad lietuviai net tokio Rainio nežino)

– *visos latvių kalbos ir literatūros mokytojos, kurios fangirl’ina Rainį ir galvoja, kad šis yra pasaulinio masto įžymybė, kolektyviai apalpsta*

– Tai turbūt apskritai yra visų latvių kalbos mokytojų liga

(Apie Rainį latviai tiek daug nepapasakojo. Bet duosiu žinoti, kur yra paminėtas jo kūrinys. Tada ir suprasite, kuom jis tiek svarbus.)

caps 6

220px-Friedrich_Zander_2.jpg

1200px-Catherine_I_of_Russia_by_Nattier.jpg

Screenshot 2019-05-03 at 21.50.58

Valters Caps išrado Minox fotoaparatą, kuris tapo populiarus tarp šnipų. Frīdrihs Canders – raketų mokslo pionierius. Manoma, kad Petro I žmona Katerina I (gimusi Marta Skavronska) buvo gimusi Jekabpilyje bei užaugo Biblijos vertėjo Ernsto Gliko šeimoje Alūksnėje.

Man, kaip alūksnietei, faktas apie Kateriną I niekada nepateikiamas kaip spėjimas, bet kaip  savaime suprantamas dalykas.

Su gimimo vieta taip yra – neaišku. Pas mane Jekabpilyje jau irgi sako, kad čia gimusi.

Philippe_Halsman_self.jpg

24jump2-popup.jpg

Screenshot 2019-05-03 at 21.58.32.png

Rygoje yra gimęs garsus fotografas Phillipe Halsman. Tikrai atpažinsi jo darbus. Gaila, kad Latvijoje jis niekaip ypatingai nepaminimas. Aš tai didžiuojuosi.

(antrojoje nuotraukoje fotografas su Monroe. Viena garsiausių jo fotografijų – šuolis. Šios motyvais ši fotografija ir atlikta).

mark-rothko-9465194-1-402

No_61_Mark_Rothko.jpg

Wilhelm_Ostwald.jpg

Vera_Muhina.JPG

8164575407_95c1f9bda2_b.jpg

Screenshot 2019-05-03 at 22.31.15Screenshot 2019-05-03 at 22.31.33

Markas Rotko yra rusų/žydų kilmės Daugavpilyje gimęs tapytojas abstrakcionistas. Vilhelmas Ostvaldas gavo Chemijos Nobelio premiją už katalizės ir cheminių reakcijų greičio tyrimus. Vera Muhina buvo tarybų skulptorė, „Darbininko ir kolūkietės“ autorė. Jos dėka nebuvo nugriauta Laisvės skulptūra. Todėl Sovietijoje skulptūrai buvo pritaikyta tokia istorija, kad esą tai yra Motina Rusija, kuri savo rankose laiko 3 Baltijos valstybes. XVII a. Ryga buvo didžiausias miestas Švedijos karalystėje. Ķ raidė ir fonema (šitą reik gūglint, man nepavyko išsiaiškinti, kas tai) egzistuoja tik latvių kalboje. 1/3 Rygos centro pastatų priskirtini Moderno stiliui.

Screenshot 2019-05-03 at 22.05.55.png

Rygos  Petro bažnyčios bokštas iš pradžių buvo ~140 metrų aukščio. Porą šimtų metų tai buvo aukščiausias pastatas Europoje (!). Kadangi taip buvo Viduramžiais, greičiausiai ir visame pasaulyje (?)

Latvijoje yra atrasti deimantų šaltiniai. Deja, pastarosieji yra per giliai, kad apsimokėtų bandyti juos iškasti.

Screenshot 2019-05-03 at 22.10.19.png

– Ką aš visiems pasakoju: Cesių pilyje Ivano Rūsčiojo laikais įvyko didžiausia masinė savižudybė Europoje: visi pilies gyventojai kartu su savimi susprogdino savo pilį.

– 300? Meh, amateurs (mėgėjai). Pilėnų lietuviai: 4000 😀 bet įdomu, ačiū!

– O ne! Vėl leišiai aplenkė!

– Savižudybės ir krepšinis yra tos dvi sritys, kur latviai kartais pasistengia, bet tada pasirodo leišiai

Screenshot 2019-05-03 at 22.16.03.png

Laisvosios Latvijos laikais (tarpukariu) latviai gamino lengvuosius automobilius „Ford-Vairogs“.

Jaqkob_Kettler_k.jpg

Screenshot 2019-05-03 at 22.17.35.png

Švedų laikais (akmenų grindinys ir vartai Rygoje, tautinės mokyklos visoje Latvijoje, išversta Biblija yra švedų nuopelnas) Ryga buvo didžiausias ir gražiausias Švedijos miestas. Lietuviams dar bus įdomu sužinoti, kad Kuržemės kunigaikštį Jēkabu Ketleru latviai laiko savu ir dar truputį didžiuojasi Tobagu ir Gambija.

(taip sakau todėl, kad tik prieš penkioliką metų netyčiomis sužinojau, kad lietuviai Jēkaba mėgsta „prisirašyti“ sau, taip pat ir senąsias kolonijas)

 

Screenshot 2019-05-03 at 22.50.34.png

Atrodo, Latvija bus tarp tų retesnių valstybių, kas Nepriklausomybės kovų metu paskelbbė karą Vokietijai ir nepralaimėjo. Pasaulyje žinomas Crocodile Dundee yra latvis – iš Dundagos (netoli Kolkos). (čia bajeriux) Latviai nesugeba pripažinti, kad estai yra dainingesni už mus…

Screenshot 2019-05-03 at 23.07.42.png

[Papasakok] legendą, kad Ryga prasmegs, jeigu Naujųjų metų vidurnaktį žuviai atsakys, kad Ryga yra baigta? Ir [dar papasakok] legendą apie Rygos raganų ir šarkas, kurios todėl negyvena Rygoje? (laukia, kada Ryga nugrims)

Faktai bendrai:

Screenshot 2019-05-03 at 22.22.41.png

Latvija dabar

Screenshot 2019-05-03 at 22.22.18.png

Jei leišiai turi dvi vėliavas, tai latviai kartais prabyla apie himno keitimą iš „pirmosios latviškai parašytos giesmės“ į „Saule Pērkons Daugava“ (Rainio žodžiai). Ji apie Latviją ir latvius pasako daug daugiau.

Screenshot 2019-05-03 at 22.22.47.png

Pas mus yra Maxima, bet nėra Norfos.

Screenshot 2019-05-03 at 22.26.34.png

Papasakok apie Latgalę ir [jų] kitokią kalbą. Apie tai, kaip švenčiame Jonines – kasmet yra 2 privalomi „žiūralai“ – teatro spektaklis „Skroderdienas Slimačos“ (Siuvėjų dienos Slimačiuose) ir filmas „Limuzīns Jāņunakts krāsā“ (Joninių nakties spalvos limuzinas). Apie Dainų šventes. (apie Dainų šventes ir Latgalę kalbėjome jau minėtajame interviu interviu)

Screenshot 2019-05-03 at 22.31.24.png

Rygos Grebenščikovo sentikių parapija yra didžiausia sentikių parapija pasaulyje. Ją sudaro 25 tūkst. tikinčiųjų.

Screenshot 2019-05-03 at 22.39.59.png

Nespėjau parašyti (aš, ragana, jiem buvau davusi deadline, iki kada surašyt faktus), bet prašau, įrašyk, kad mes leitį (lietuvį) atpažintume bet kuriame pasaulio krašte. Nežinau kaip, bet tai yra faktas. DNR turbūt jaučia ir atpažįsta brolius. Man atrodo, ka tai yra miela ir tik truputį sarkastiška. 

Screenshot 2019-05-03 at 22.22.09.png

Vienas iš fainiausių dalykų, kas buvo padaryta LV100 paminėjimui, buvo Food Union Ekselence vėliavos spalvos ledai. Natūralios sudėties. Tikrai skanūs. Buvo ir Lietuvos bei Estijos vėliavų spalvų.

Screenshot 2019-05-03 at 22.53.53.png

Kitos šalys (Ispanija, Portugalija etc.) didžiuojasi savo tvirtovėmis. Mes turime daug sakmių apie ežerus ir juose nugrimzdusias pilis, kurios apšviestos Saulės kada nors prisikels. Regis, poetas Jānis Peters bus tai gražiai apibūdinęs: MŪSŲ EŽERAI YRA NUGRIMZDUSIOS PILYS. 

Screenshot 2019-05-03 at 22.10.03.png

Holivude mėgstama panaudoti Latvijos vardą ir latvių kalbą gangsterių scenoms serialuose. Pavyzdžiui – 

Screenshot 2019-05-03 at 23.08.29.png

Pirmasis europietis, kuris sugebėjo nusigauti prie aukščiausio krioklio (Anhelo) pasaulyje, buvo Aleksandras Laime. Latvis. Upę, kuri tuo kriokliu leidžiasi žemyn, jis pavadino Latvijos upės vardu – Gauja. 

 

Ką reiškia būti rimtu ekstravertu XXI a.

– Tu nuo vaikystės tiek daug kalbi ar čia su amžium išsivystė?

Šiaip pati esu ambivertė greičiausiai. Pavargstu nuo žmonių, bet ir apsiimt veiklos mėgstu. Toks šiaip labai įdomus variantas, labai visaip ten atsitinka su manim. Tai va, pernai, kai turėjau vasarą, kada norėjau būti intravertė, aš parašiau tokį blogpostą apie tai, ką reiškia būti rimtu intravertu XXI a., nes mane nervino anšlagas norinčiųjų susitikt, kai aš norėjau būti vienumoje kažkodėl.

Šiemet jaučiuos visiškai kitaip, todėl sugalvojau Jums papasakoti, koks jausmas, kai esi ekstravertas arba toks pats bipolinis ambivertas, ir tavo ekstravertiškoji pusė atsisuka ir pradeda šaudyt fejeverkais lyg niekur nieko, nors ką tik čia sėdėjai savo intraverto svajonių disneilande – karcery, kurio neįmanoma atkast, bet saulės šviesytė eina, kad oda neperblykštų ir liktum gražus ir panašus į žmogų.

Šiaip net ir kiečiausiam ekstravertui taip būna, kad noris pabūt tokiam karcery, bet kai žmogui pasisakai, jog manais esąs ekstravertas, tai jie tada mestelna tokį žvilgsnį į tolį ir tu jau matai jame krūvą klubo šviesų, galybę žmonių ir gausybę vienos nakties nuotykių (arba ultranelaimingų meilės istorijų, kurios veja viena kitą), ir ten visam tam galui nesimato taip, kaip ir mano mėgstamiausioj Žemaitės pasakaitėj apie kažkokį kvailą anūką, kur vis ne tą padaro. Arba jei tu toks, matos, nerdy intravertas, tai –ištisiniai renginiai, nuolat iš niekur plūstančios pažintys, nuolatinė žmonių apsuptis, projektai ir t.t. Darboholikėlis toks, vienu žodžiu. Kurio visur visur pilna.

O esmė tame, kad tu tiesiog galbūt kitaip įsitrauki į įvairiausias veiklas negu intravertai ir esi lengviau pastebimas. Kai tu įsitrauki, tave visi girdi. Todėl tu visada atrodai pilnas gyvybės ir nesvarbu, kad kartais tu irgi pavargsti – labiau negu moterys Rusijoje diskriminuojamos yra ekstraverto teisės pabūti vienam, pavargusiam ir melancholiškai paspoksoti į lietuvių rašytojo aprašytas laukymes (žinoma, šias greičiausiai komentuojant), o neduokdie pasijausti droviam prieš naujus žmones.

Todėl kai tu nenori eit su kuo nors kada nors kur nors eiti galų gale – tai priimama kaip konkrečiai tos žmogystės kompanijos atmetimas (šiaip, tarp mūsų ekstravertų kalbant, dažniausiai taip ir būna).

Bet kadangi tu esi stereo žmogaus rūšis, tai visi galvoja, kad tu negali nujausti, jog kažkokia žmogystė tau nepatinka. Kodėl? Nes jei tu esi ekstravertas, tai tu neturi tokių jausmų ar paslapčių, kurių niekam nesakai. Tu viską išplepi. Kaip tai neišplepi. Viską tu išplepi!

Kažkodėl, kai esi ekstravertas, pagal įvaizdį labiau esi artimas prie tų žmonių, kur moralinis kompasas yra jau sulūžęs panašiai kaip sovietinės skulptūros ant Žaliojo Tilto, kai jos dar buvo. Kai kažkas tau pasakys, kad yra intravertas, atrodys kaip patikimesnis kadras, nes, na, pagal klišė jis gi nebendrauja su niekuo ir viską nutyli. O realybėj tai visi žinom tuos intravertus didelėm akim, kur slidūs kaip žuvys.

Ir jeigu egzistuotų žmogus-palapinė, tai žinai, kad tai būtum tu, tu visada tylesniųjų apsuptyje, kuriem tiesiog saugu pabuvoti tavo šešėlyje.

Ir šiaip, dėl to, kad esi pripratinęs visus iškart tave pastebėti ir esi ryškus žmogus, esi iškart užslut-shame’inamas, kai netyčia nesulaikai energijos pliūpsnio, kilusio iš gerai pafingerinto entuziazmo, ir tada tavo entuziazmas iš magmos virsta į lavą, ir tu kaip Vezuvijukas išsitaškai ne laiku ir ne vietoj ir aptaškai visus pseudointravertus, kurie, jei būtų ekstravertai, iš skausmo surėktų, bet kadangi yra intravertai, tai tik burbėt pradeda, kas yra žyymiai šlykščiau. Bandydamas išvengti tokio košmaro kaip gnydų burbėjimas, su laiku išmoksti savo entuziazmą valdyti, kad negąsdintum vargšų pseudo ir nepseudointravertų.

Būdamas ekstravertas, esi priverstas nuolatos matyti visuotinai pasklidusį supermitą apie tai, jog gyvename ekstravertų visuomenėje. Nes mat visokie projektai etc. reikalauja ekstravertiško įsitraukimo. Bet va kažkaip nesutinki tu žmonių niekad, kur tvirtai pasakytų, kad yra ekstravertai taip tvirtai, kaip žmonės save pristato intravertais. Visur aplink vien intravertai. Net ekstravertų konkurso nuolatiniai čempionai, kur rimtai amžinai kompanijose dominuoja, sako uoj nia aš intraviertas. Nes madingiau būti intravertu ir lengviau – mažesni socialiniai reikalavimai. Taigi gyvename intravertų visuomenėje.

Kartais tu pats abejoji, ar tu tikrai ekstravertas, ypač kai ateina tie pavargimo momentai. Pasisakai tada, kad manai galbūt esąs intravertas. Taip esi įregistruojamas į brutalųjį intravertizmo konkursą ir esi nulinčiuojamas, nes per daug šneki, ir amžiną tau atilsį.

Ir čia vienintelis būdas tave užčiaupti, kai tema tau įdomi. Taip, teisingai – amžiną atilsį – tik tai yra vienntelis būdas tave užčiaupti. Bent taip galvoja intravertai, kol tu nepradedi jų namuose vaidentis ir pasakoti apie tą bičą, kurį pati užkalbinai viename renginyje, o tada apie tą kitą, o tada apie literatūrą ir panašiai…

O jei dar taip nepasisekė, kad gimei ekstravertas Lietuvoje, tai siaubas, ko tu tiek draskais, ko tavo siela nerimsta, ko tu taip garsiai ir daug kalbi, netrukdyk tylumoje pagalvoti apie liūdniausias matytas lietuviško filmo scenas, tyliai panosėje paniurzgant apie tai, kaip su mumis elgiasi neteisingai, bet ai, ką ten žmogus draskysiesi……