Sveiki, čia vėl aš. Suirzęs, blogai nusiteikęs ir šiaip negatyvus – kaip visad.
Šiandien, virtualius pendelius gaus visokie Lietuvos šūdportaliai, apsimetantys žinių skleidėjais, ir ne už bet ką, o už kovą prieš sveiką protą (ką galima interpretuoti daugeliu skirtingų būdų, tačiau ne šį kart) – prieš adblock’ą (ir papildinius iš panašios serijos).

Kad visiems būtų aišku apie ką kalbama, tai paimsime portalą (haha, skamba lyg kokie vartai į kitą visatą… Am I right?) „15min“. Šis portalas yra puikus pavyzdys – etalonas, ką reiškia būti dalbajobu, ir tuo didžiuotis. Nežinau kaip ir kodėl, bet karts nuo karto, kažkaip vis atsirandu jų puslapyje, ir kai tai atsitinka, prisimenu kodėl aš jo taip nekenčiu.
Ramiai sau browse’indamas staiga būnu tiesiog sutraiškytas masyvaus, per visą ekraną atsidariusio cancer-ad’o (kitokio apibūdinimo tam nelabai ir sugalvoju) kurio išjungti niekaip neišeina, ir ten kažkuris random „15min“ darbuotojas (man kažkodėl dažniausiai meta Girtėną), kažkokiu tai semi-ironic, truputį net gal ir gailiu balseliu tau aiškina, kad jam pinigų ant kavos reikia, ir nu blemba, seni, susimokėk gi vieną jėvriką į mėnesiuką – ką? Nu negi tau gaila?

O man tikrai gaila, ne tik euro (kas yra 3.4528 Lt, blt. Ir jo, aš senamadiškas šiuo klausimu), bet ir savo laiko, kurį sugaišau spoksodamas į kažkurio iš tų random darbuotojų, prašančių išmaldos, snukį. Pradėkim nuo to, kad kažkas iš 15min marketingo departamento pagalvojo „hmmm, nu blet, žmonės nori gero content’o, bet mes tokio nelabai galim duoti, nu nes kartais tiesiog lėtai eina naujienos nu, ir kaip tu čia dabar atrūšiuosi… Bet va ir adblockus visi naudoja, svoločiai… Ėėė, chebra, davaj padarom prikolą, tipo išimam reklamas, ir imam į mėnesį vieną eurą? Bus prikolas gi xDDDDddDDD“
*visi susitikime esantys žmonės sėdi apstulbę, negalintys patikėti šiuo genialiu planu*.

Na ok, darykite jūs kaip norite, mane iš esmės net ne tai pykdo, geru content’u niekad ir taip nepasižymėjote (nu ok ok, Girtėnas gerai pavaro, kudos). O gi pykdo būdas KAIP jūs tai darote. O nesigaudantiems kodėl čia vyksta dabar toks vieno žmogaus sąmyšis, paaiškinu – kai jūs įeinate į portalą, pasijungia visokiausi scriptai, kurie nustato jūsų ekrano rezoliuciją, kompo detalių modelius, kokią naršyklę naudojate ir t.t, taip pat išlenda užrašas „mes naudojame slapukus, ar sutinkate“ (čia, kad vėliau žinotų, kad atgal grįžo tas pats user’is), žodžiu casual stuff. Tačiau tokiuose saituose kaip „15min“ dar pasijungia ir scriptas kuris tikrina ar jūs turite adblockerį, kas be jūsų sutikimo yra nelegalu, ir šiaip užpisa, bet Lietuvos mastu visiems yra pochui. Žodžiu čia panašiai kaip jums, dairantis batų parduotuvėj sako „ėė girdi, nusiauk batus, arba nepraleisim toliau“ (nu gal ir šūdina analogija, but you get the point).

O dabar galime prieiti ir prie problemos šaknų. Kodėl gi žmonės nemėgsta šūdinos reklamos jiems šokinėjančios tiesiai prieš snukį? Na iš tiesų, negi sunku paspausti tą mygtuką „disable on this page“ ir tada iš idėjos, kad „paremt kūrėjus“ spaudinėt „X“ ant visų pop-up šūdreklamių? Jo, sunku. Prie to pačio prisideda ir tai, jog jei žmogus nori daug šūdinos reklamos, daugeliu atvejų besitęsiančias non-stop net ir po ištisas 15min (hehe see what I did there?) jis tiesiog pasijungs neišrankiosios liaudies nuomonės formavimo mašiną – teliką.
Supraskit, jus skaito pagrinde statistinis ofiso lietuvis, ar tai koks nors valstybės tarnautojas, kuris dažnai nežino, kaip susiinstaliuoti adblocką. Iš kur aš tai žinau? Nes mano mama skaito, bet jau ir ji moka pastarąjį plugin’ą instaliuoti, nes net ir ją jau iki negalėjimo užpisa laginančių reklamų košė. Bet apie reklamas galim čia ir pabaigti, nes yra ir kita – vienodai svarbi šios situacijos pusė.

Dabar pakalbėsim (gal kiek pavėluotai) apie „Siųlyk antraštę“ plugin’o istoriją, kuri užsibaigė taip pat greitai kaip ir prasidėjo. O viskas ten buvo paprasta kaip dvi kapeikos (mano močiutė taip sakydavo, aš čia su Rusija nesusijęs jeigu ką): bičas sumąstė sukurt žmonėm papildinį, kuris leidžia jiems visuose lietuviškuose žiniasklaidos saituose keisti antraštę, kad paskiau visi kiti, kurie turi tą papildinį matytų, pagal žmones labiausiai tinkantį pavadinimą, kuris dažnai būna tiesiog vieno sakinio straipsnio santrauka, kas parodo ar tai buvo click-bait’as, ar tiesiog nevertas žmogaus laiko raidžių kratinys. Ir kaip pats įsitikinau, labai geras dalykas tai buvo, nes ir laiko daug sutaupydavo, ir prajuokindavo dažnai. Bet kaip ten fašistiniai vakarai sako: „All good things must come to an end“. Na tai taip staiga ir užsilenkė tas pluginas. O apie jo dingimą kalbų praktiškai nebuvo, nė vienas iš didžiųjų saitų apie tai nerašė ir apskritai tos temos vengė (išskyrus alfa.lt, kurie tą idėją tiesiog įdėjo pas save kaip defaultą, čia kaip suprantu, kad pasidarytų nors 1% labiau skaitomi. Na ką, nesisuksi – negyvensi).

Pasirodo „Siųlyk antraštę“ turėdamas keliasdešimt tūkstančių user’ių bazę, sugebėjo didiesiems saitams tiek numušti renevue gaunamą iš tų click baitinių teksto kratinių, jog jie susikooperavę pradėjo jo kūrėjui grasinti visokiais teisiniais procesais, ir kitais šūdais iš tos pačios serijos. Nenuostabu, kad vaikinas greit atsitraukė, ir tyliai plugin’ą ištrynė. Mane irgi užpistų pvz. delfi legal team’as skambinėdamas man kas porą valandų ir grasindamas užtampyt teismuose už visokį neegzistuojantį š. Dabar senų fb postų nebeatkasiu, ir tiksliai nepasakysių ką jie ten išsigalvojo, bet esmė buvo tame, kad jis jiems pelną mažino, ir tai atseit yra nusikaltimas. Labai gerai pamenu kaip vienas žmogelis po Užkalnio rage postu iš  serijos „visi runkeliai skūpūs naudoja adblocką, ir eikit nx išvis“ patį maestro suvartė jam tiesiog pacituodamas internet law. O ten gi buvo rašoma, kad užėjus į web saitą, visas automatiškai parsisiųstas turinys (tai čia straipsnis, paveikslėliai, žodžiu viskas ką jums užkrauna) yra jūsų privati nuosavybė, ir su ja jūs galite daryti ką tik norite. Keisti antraštes, pakeist visus „taip“ žodžius į „absolutely halal“, ar net penius ant žmonių veidų paišyt, taip juos padarant bybiaveidžiais (jei tik jau tokį fetišą turite). Maestro – MeisterBistro – Užkalnis užsiparinęs postą tiesiog ištrynė (jau ne pirmas kartas) ir taip tuo visa istorija ir užsibaigė. Tačiau iš jos vis tiek išmokome vertingą pamoką – jei jau jums skambinėja žiniasklaidos portalų teisininkai ir grasina visokiais tai suaugusiųjų terminais – tiesiog kreipkitės iškart į europos žmogaus teisių teismą, ir tampykit juos už kiaušų, iki kol turėsim normalų precedentą pasiųst juos visus nx. Ačiū už dėmesį, audra nurimo, vaizdas prašviesėjo, tikiuosi ir jums šis tas smegeninėj sudingsėjo. Iki kito karto 🙂

P.S Žinau, jog visad koks nors ultra-positive durnelis turi savo vieną visur paeinantį kontra-argumentą „Nepatinka, nesakityk, nežiūrėk“ ir t.t
Tai jum kaip atsaką kelis tokius trumpus gerus šausiu, nuo pačio Artūrkos:
1. NEPATINKA DARBAS? NEDIRBK  :DDDDDDD (PRIGAVAU ANE?)
2. NEPATINKA ŠŪDINAS 1.6TDI DYZELIS??? TAI NEVAŽINĖK :DDDDDDDD ŠITAS GERAS, BE MAŠINOS KAIP BE KOJŲ GI :DDDDD
3. NEPATINKA VAIKŲ ŽVIEGIMAS?? TAI NETURĖK VAIKŲ :DDDDDDDDDDDDDD BLEEET ČIA TAI PASIMOVĖT ATVIČIAJU :DDDDD
4. NEPATINKA MĖSA??? TAI NEVALGYK :DDD NU ČIA SUBTILESNIS TOX.

Sveiki, aš esu dūchas. Daugelis jūsų sakysite „Sveikas, dūche!“ ir net nesusimąstysite, kodėl save taip negražiai pavadinau, o būtent taip mane, su klevo lapu ir savo mamos Honda važinėjantį, įsivaizduoja daugelis „ilgametę“ patirtį turinčių Vilniaus (ir jo provincijos) vairuotojų. Kasdieną tenka susidurti su avarinėmis situacijomis, ir nepatikėsite, bet jos sukeltos ne mano, o pastarųjų, vis kažkur skubančių darboholikų ir dušmanų (taip vadinu taksi vairuotojus, nes pagarbos jiems turiu labai mažai ir nesuprantu, kaip žmogus gali turėti vairuotojo profesionalo licenziją ir kelyje elgtis kaip totalus dalbajobas). Išskirstyčiau vairuotojų-debilų tipus, bet jums akys išvarvėtų nuo šio straipsnio ilgumo, tad tiesiog aprašysiu savo per beveik pusę metų susidarytą aplinkinių vairuotojų psichoanalizę.

Prieš pradedant, pora greitų klausimų: Ar esate kada buvę pas urologą? Ar žinote koks yra jausmas, kai jums į išangę pirštą kiša pagyvenęs, vis dar save daktaru vadinantis dėdė? Na, aš už darbo partiją balsavęs nesu, tad negaliu apsakyti šio jausmo, bet susidaro toks įspūdis, jog būtent taip vairuodami jaučiasi ~40% (statistika ne ką tikslesnė nei Nerijaus Mačiulio) Vilniaus vairuotojų. Tai yra tie „šumacheriai“, Paul’ai Walker’iai ir „greitosios mamytės“ (ha, tikėjotės, kad sakysiu supermamytės, aš kitoks) kurie važiuoja tiesiog prilipę prie jūsų subinės, nesilaikydami saugaus atstumo ir vis besitaikydami jus aplenkti kokioje nors vietoje, kur tai daryti yra draužiama. Tai tie patys žmonės, kurie, jums 0,5 sekundės uždelsus pajudėti nuo šviesoforo, iškart naudoja savo ir taip jau pavargusį garsinį signalą, ir pravažiuodami pristabdę į jus pasižiūri, mat jūs jiems prailginote jų kelionę (pas urologą) net keliomis sekundėmis! Kai taip atsitinka, pagalvoju: na, ką padarysi… Jam juk hemarojus, tevažiuoja jis priešais mane, netrukdysiu jam… O jis, atsidėkodamas, kad jį praleidote, profilaktiškai patikrina jūsų stabdžius (tai daroma tokiu labai specifiniu manevru pavadinimu „dusk blt“, kuris iššukuoja dar nepatyrusius vairuotojus). Ha, manęs jie dar neprigavo, mat aš esu žaidimo „Grand Theft Auto“ veteranas.

Kartais pagalvoju, kaip būtų gerai, jei kartu su vaistų, greitųjų paskolų ir anti-drunk driving reklamomis kas nors įterptų paprastas KET pamokėles, tokio formato, kaip kad kažkada per LRT būdavo rodoma laida „Kalbos Pirtelė“. Tokiose laidose wannabe F1 „lenktynininkai“ iš provincijos (o kartu ir iš miesto) prisimintų, o gal net ir išmoktų tokius fundamentalius dalykus, kaip važiavimas žiede, dešinės rankos taisyklė (ne, čia ne ta kur paaiškina su kuria ranka reikia parodyti kitam vairuotojui fuck’ą) ir kaip negalima statyti automobilių. Taip pat gera idėja būtų dalinti privalomą naudojimo laikotarpį turinčius lipdukus, pažeidimus padariusiems, liūdnai pagarsėjusios „BMW“ markės vairuotojams. Šie lipdukai galėtų turėti užrašą „aš dūchas ir tuo didžiuojuosi“. Sakysite „nestumk gi, aš tai nieko neturiu prieš BMW“. Dėl to jus ir numuša bestovint stotelėje, o prieš BMW juk galėtumėte stovėti ne jūs, o tvirtas medis. Nieko, kada nors ateis diena, kai patapsime bent kiek panašesni į švedus, kurie kelyje pagarbą vienas kitam matuoja ne pagal automobilio prabangumą. Iki tol daugelis naujokų, įskaitant ir mane bus ir toliau engiami ir vis „testuojami“. Atsisveikindamas linkiu sėkmės kelyje ir stotelėje, mielieji.