Zelda ir Scott Fitzgeraldai neabejotinai yra vieni iš roaring 20s ikonų. Nesibaigiantys ne mažiau nei alkoholiu snobizmu atsiduodantys vakarėliai, moterys, dar tiek neseniai savo išvaizdoje puoselėjusios tyrumą, dabar maištingai rėžiančios plaukus trumpai, besidominčios kylančiais mados namais bei spalvinančios veidą išraiškingais kontrastais. – tokios epochos dvasios pačiame epicentre sukosi ir Fitzgeraldai.
Epochai, kurioje gyvename mes yra būdingas siekis sugriauti visus mitus, kurie neteisingai susiklostė per dešimtmečius, daugiau dešimtmečių, šimtmetį ar net šimtmečius: mes visi turime troškimą sužinoti visus įmanomus praeities užslėptus tikrovės kampelius. Bent jau norime tikėti, kad pastarąją galime pažinti visą: iš tiesų šiais laikais informacijos yra tiek daug, kad belieka išsirinkti iš meniu tikrovės variantą, kuris yra artimiausias mūsų įsitikinimams. Tokio mūsų laikų siekio sugriauti mitus negalima nepastebėti žiūrint 2017 metais išėjusį, vieno sezono, 10 serijų serialą Z: The Beginning of Everything.
Į kokius mitus apie Fitzgeraldus buvo pasikėsinta ir kaip juos pavyko sugriauti šiuo serialu Jums papasakosiu šiame įraše. Jų būsią aštuoni. Ir vis dėlto – nepasakosiu, kaip tai daroma. Tai tebus pamąstymai ir užuomina į tai, ko galima tikėtis iš šio serialo.
1# Scott tapo alkoholiku, nes Zelda buvo alkoholikė
“I was drunk.” “You’re always drunk…”
2# Scott buvo talentingas rašytojas, o Zelda teturėjo vieną talentą – gerti ir uliavoti
“I thought I married a man. And here I am – standing in front of a… insecure little boy.”
“I saw you before anything else in that room”
Iš Alabamos kilusi rašytojo žmona buvo užgožta vyro sėkmės (tiesa, pomirtinės) ir, kaip nebūtų keista, net būdama emancipuota moteris savo gyvenimą ji buvo linkusi aukoti vyro ambicijoms. Iš pradžių duodama susipažinti su Zeldos asmenybe – jos polinkiu į meną, svajonėmis bei dienoraščiais, kurių citatos netikėtai atsidūrė Scotto romanuose. Scott’as, nors ir yra vienas pagrindinių veikėjų, seriale pasirodo, mano nuožiūra, netradiciškai vėlai, o jo gyvenimo drama perteikiama daugiau per Zeldos jausmų prizmę.
3# Toksiški santykiai = romantika
“No one has ever measured – not even the poets – how much a heart can hold…”
Seriale galima ne sykį pajausti Zeldos gėdą už Scott’o alkoholizmą. Toksiškų santykių tema, beje, atskleidžiama itin subtiliai – yra gana sudėtinga suprasti, kada Zeldos ir Scotto meilė tėra dviejų aistringų, kūrybingų žmonių meilė, o kada – savidestrukcija. Kartais galima įžvelgti Zeldą ne visai teisingai nusileidžiant, kas tarytum atskleidžia Zeldos žmogiškesniąją pusę – ji buvo moteris, kuri (per)stipriai mylėjo ir norėjo tikėti savo vyro gerąja puse. Sumaištis, kurią sukėlė dviejų žmonių santykių ekranizaciją, man patiko – pastaroji suteikė tikroviškumo.
4# Gyvenimas gali būti arba geras, arba blogas
“In the end we’re just humans drunk in idea that love can fix everything”
5# Sėkmė, kartą atėjusi, nuo tavęs niekados nebenusigręžia
“I’m a rare breed. Never found a man who could tolerate my hands so often being covered in clay.”
“I don’t know what I am doing here.” “No one does.”
“Mr Fitzgerald hired me. He said you need help.” “Well… who doesn’t?”
“I can hardly breathe with all the prestige in the air!”
Į šį mitą amerikiečių popkultūroje pasikėsinta ne sykį – sėkmingo gyvenimo tamsiosios pusės tema yra apdainuota tiek Britney Spears, tiek Taylor Swift, o nenustebčiau, kad ir knygų būtų galima atrasti. Seriale apie Fitzgeraldus yra dar kartą pasikėsinama į šį mitą. Tiek Fitzgeraldas, tiek kai kurie šalutiniai veikėjai, kurie yra žinomi ar tiesiog keliantys žavesį savo darbu, nesigiria tokia akinančia sėkme, kokios būtų galima tikėtis: į akis kartais krenta net labiau jų skausmas dėl atsitikusių nelaimių negu tai, kad jų istorijos – išsipildžiusios amerikietiškos svajonės. Fitzgeraldo istoriją, atpasakojamą seriale, netgi sunku būtų pavadinti išsipildžiusia amerikietiška svajone.
6# Problemų turintis žmogus visada yra manipuliatyvus ir keliantis tik skausmą artimiesiems
“You know what? I think those people who know you don’t know you at all”
“Anything?” “Anything that your wild mind can conceive of”
“Well you can understand everything, I think. I can smell it in your breath.”
“I saw you before anything else in that room”
7# Neištikimybė – raktas santuokos baigčiai arba riba, po kurios santykiuose niekada nebebūna šviesu
“People should really be taught about marriage. Which are their responsibilities they’ll be expected to carry.”
“You let her drive?” “Of course! She’s my queen!”
“It [marriage] is just another institution. But as I say – who wants to live in an institution?”
“But we were just talking! It didn’t mean anything.” “Exactly – it doesn’t mean anything.” “Do you want that kind of marriage?” “No, of course not! I just got drunk… and I lost myself.”
Zeldos ir Scotto santykiuose įvyksta neištikimybė, neapsieinama ir be kiek seriale nuvertintos temos šių literatų gyvenime – pavydo. Tačiau po neištikimybės, pora vienas kitą supranta, o apgautasis išteisina apgavusįjį. Poros susitaikymas atskleidžiamas labai širdingai, o vėliau žiūrovas pastarąjį epizodą gali ir pamiršti.
8# Istorijoje tebūna gerietis ir blogietis
“Try not to die a liar”
“You think you can do as you please. That’s just not the way life works. Trust me, I know.”
Kaip sekėsi šiuos mitus sugriauti? Serialo stiprybės ir silpnybės
IMDb Z: The Beginning of Everything įvertintas daugmaž 7. Tiesą sakant, panašiai vertinčiau ir aš. Serialas yra labai dailus akiai ir labai gražus ausims: tu iš tiesų gali įsijausti į gražiąją bohemos pusę. Kita vertus, nepaveikti neliks ir gilieji jausmų klodai: Zeldos ir Scotto išgyvenimai taip pat bent man sukėlė jausmus, kuriuos manau, kad režisieriai tikėjosi sukelti. Galiausiai tikslas – sugriauti mitus – taip pat atrodo pasiektas. Žiūrėdamas serialą nė nepagalvoji, kad istorija galėtų būti matoma ir kitaip. Įvertinus šiuos apsektus – serialas įtikinantis ir kokybiškas.
Ir visgi filmui pritrūksta įtaigumo dėl to, kad aš negalėdavau pasakyti, ar aš pati čia prigalvojau kai kurias paraleles, mintis, ar režisierius man paliko spąstus, kuriuose atsidūrusi, aš turėjau tuos visus pagalvotus dalykus imti ir pamąstyti. Serialui netrūksta gražių sentencijų, jausmingumo, tarytum akvarele lietų vaizdų, bet, man regis, pritrūksta siužeto kryptingumo ir… – gylio. Veikėjai turi aiškias savybes, nėra vienpusiški (kas yra labai gerai), tačiau jie taip pat atrodo neišbaigti. Ir neretai galėjau pasakyti, kad ne dėl aktorių kaltės.
Kita vertus, serialas yra vos vieno sezono. Galbūt veikėjų nespėta išpildyti? Kiek žinau, planuotas ir antras sezonas, tačiau dėl kažkokių priežasčių tokie planai buvo atšaukti. Būčiau linkusi manyti, kad jei serialas būtų buvęs vystomas toliau, siužeto prasme jis būtų liejęsis vis labiau ir labiau, kol galų gale būtų likęs visiškas gražių vaizdų chaosas.
Pabaigai, tenka pastebėti, kad kai kurie aktoriai parinkti labai taikliai. Zeldos mama iš tiesų yra ta mama, kurią norisi apkabinti, tėtis – racionalus garbingas žmogus, kurį norisi suprasti, kai šis šaltai išsako savo tiesas ir net per tvirtai jų laikosi. Kai kurie bohemos realūs veikėjai – tikrai sukelia tokį jausmą, kaip tu būtum pasijautęs šalia jų, jei su jais tektų bendrauti, o ne tik skaityti jų eilėraščius. Kita vertus, gan sudėtinga buvo matyti Christina Ricci, vaikystėje buvusią Trečiadienę, Zeldos vaidmenyje. Man ji neatrodė pakankamai panaši (priešingai negu Scott, kuris buvo panašiausias į Fitzgeraldą iš visų šiam vaidmeniui parinktų aktoriui). Galiausiai, kalbant apie aktorius, teko skaityti amerikiečių komentarų, jog ypač Christinos Ricci pietinei JAV daliai būdingas akcentas – stipriai perspaustas ir nenatūralus. Neišmanau tiek gerai akcentų, tačiau visai sutikčiau vien dėl to, kad kai kurios frazės skambėjo nepernelyg natūraliai, nors emocijomis Ricci pavyko įtikinti.
Ar ar verta pažiūrėti? Ir kada? Ir kam?
Nors tai nėra labai stipriai išpildytas serialas, bet manyčiau, kad visai nieko jį pasižiūrėti, nes:
✑ rekomenduočiau
✒︎ nerekomenduočiau
✑ Tai nėra apsunkinantis serialas, labai gražus akims, įtikinantis jausmais. Tinka žiūrovams, kurie mėgsta greitai keisti serialus, nemėgsta ar nenori šiuo metu prisirišti prie kažkokios kelis sezonus trunkančius naujos istorijos;
✑ Rekomenduočiau žmonėms, kurie turi savyje romantiko gyslelę;
✑ Man, kaip rašančiai, kai kurios scenos leido atpažinti save: manau, kad labai tinka žmonėms, kurie mėgsta kurti ir turi su tuo susijusių ambicijų (bet pastarosios niekaip nesipildo);
✑ Taip pat tinka žmonėms, kurių gyvenime pastaruoju metu daug duobių ir jas visas tenka sunkiai, bet išgyventi;
✑ Žmonėms, kuriems visai įdomūs Fitzgeraldai ir dar nieko apie šiuos nežino – rekomenduočiau, nes tai iš tiesų priverčia pasidomėti skandalingąja pora daugiau;
✑ Galiausiai – serialas tikrai turėtų patikti kostiumines dramas mėgstantiems ar didiems vaizdo, garso ir net frazių estetams.
✒︎ Ironiška, bet mitus griaunančio serialo nerekomenduočiau detalumą, tikrovę atitinkančius faktus mėgstantiems – seriale kai kurie tikri veikėjai ir jų rolė yra didesnė negu buvo iš tikrųjų;
✒︎Serialas taip pat pakankamai išplaukęs naratyvo prasme, todėl autentiškumo jame – atrasti galima, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Visgi tai nėra tikra istorinė drama.
Tad – tikriausiai – dabar vertėtų palinkėti gero žiūrėjimo arba susimatysime kito serialo/filmo apžvalgėlėje!