– Ne, aš tikrai neberašysiu apie tinderį. Supranti, būtų kaip žingsnis atgal. Reikia kažko naujo
III dalį perskaityti galite čia.
Matgi anądien tinderiuosna buvau apturėjus francūzą, kuris užsimanė tapt norvegu: iš pradžių parašė, kad jam labai hot mažos mergytės. Sako, norėčiau pamatyt tavęs daugiau. Mirksniukas. Sakau level locked. Jis man how do i unlock it? Sakau more communication might be a clue but i guess that’s a secret. Man patinka pažaist tokius žaidimus, labai atskleidžia vaikino charakterį: kiek jis greit pasiduoda ir kiek jis mėgsta išžaist sau maksimumą. Pvz. kolumbietis ėjo iki tiek, kad susikūrė viberį vien dėl to, kad gautų nudes. Mėgstu atkaklius maksimalistus greičiausiai. I’m staying only for one week, so you want some fun or not?, – klausia manęs franzūzas. Sakau no, I am a prude :). Have a nice week. Tėkštelna įsižeidusio fakbojaus K. Net nepadėkoja, suprantat. Išpindėję imperialistai. Tfjūūūū… Kita vertus, paskui aš suprasiu, kad labai protingas ir racionalus šis kadras yra ir būsiu jam dėkinga. Toks įdomus gan tik dalykas, kad tinderyje šįkart teko padirbėti logopede-psichologe. Kad ir mokant fakbojus parašyti žodį ,,seksas“, žinoma, kilmininko forma. Niekaip mums ten nesisekė…
Šiaip, chatindama, pasiilgdavau savo vasaros kai kurių matchų – pokalbių apie literatūrą pvz, nes su šitais šito nelabai buvo, apart diskusijų apie postmodernųjį meną ir muzikos kompozicijas su korėjiečiu (nu nestebina kaip ir turbūt, kas gali suteikti daugiausia žinių :))). Šiaip ano būta didžiausio lietuvaičių fetišisto (perskaitėte teisingai) ir jo protą daugiau perrikiuodavo šitas jo personos faktorius, tai taip ir neprasidėjo įdomūs ir turiningi pokalbiai. Kiek įdomesnis ir mielesnis pasitaikė čekas, kuriam visiškai bendravimo vamzdžius prakirto tai, kad žinojau Švejk. Buvo įdomu sužinoti apie alaus kultūrą jo šalyje, ką galima aplankyti be Prahos. Galų gale – jis buvo visiškai visiškai nedesperatiškas, viiisiškai, ir kai pasakiau, kad nenorėčiau keistis feisbukais taip iškart, buvo absoliučiai tolerantiškas tam ir, beje, jau paklausęs priminė, kad jeigu nenoriu, tai sakyčiau. Ta prasme, jei jums keista, kad vaikinas toks tolerantiškas, tai eikit skaityt atidžiai nuo pradžios šitus blogus, nes ten įprasta praktika po vieno ne pradėt verkt dėl friendzone, nors jūs net ne draugai visų pirma. Kad ir kaip ten būtų – berniuko būta religingo ir prapuolė ano malonumas bendrauti sužinojus, kad turiu artimą draugą gėjų.
Aną vasarą per dvi savaites buvo 200 matchų, dabar per kelias dienas 51 ir dauguma buvo nelabai šnekūs – matyt, nes pirštukai užšalo. Man irgi užšalę buvo tokią žiemą, o ir šiaip yra priežasčių, todėl papasakosiu apie šio karto tinderį… Šįkart už cukrų ir okcupid (ta prasme kaip cukrus sueis okcupid, o ne jūs turėsit man nupirkt cukrų ir tada aš jum papasakosiu) apžvelgsiu, kurį kažkada užpiarino man dating sites egzpertas Vitalijus.
Ai, pastebėjimas – kažkodėl žiemą daug būsimų gydytojų sėdi tindery. Norėčiau apie tai skelt bajerį, bet nesugalvoju kokį.
Kur tik aš – ten atsidaro psichologinis kabinetas
– Manęs niekad gyvo nepagaus
Tai pradėkim nuo OkCupid. Jau vos prisiregistravus sėdėt kažkaip buvo katorga, bet jiems trumpaplaukė mano versija labiau patiko matomai (esu ten bandžius pabūt ir vasarą, kol neparašė kažkoks Sneipas ilgais juodais plaukais, kur profily buvo prisirašęs visokio super seksualiai agresyvaus brudo). Šį kartą po penkių minučių sėdėjimo gavau pirmąją žinutę. Ir, tiesą sakant, džiaugiuos, kad nusprendžiau pabandyti, nes supratau dar vieną dalyką, kodėl man dating sites taip žiauriai nelimpa, nors vaikinams sunku mane ištempt laukan kažkur ir taip. Supratau ne iš idėjinės, o grynai iš praktinės pusės – TEN SISTERNOM PLŪDURIUOJA BIČAI ŠVIEŽIAI PO SKYRYBŲ. O aš nu niekaip nepajėgdavau suprasti žmonių, kurie iškart po skyrybų bėga pas kažką naujo arba mėgsta užkimšinėt skyles kitais žmonėm. Ok, suprantu, bet man tai atrodė, nepykit… nesveika ir gan silpna. Gal nes pačiai taip buvo ir paskui geras pusmetis buvau drakonas ir spjaudžiau visus ugnimis ir žmonės nespėdavo kartais net pabėgt, o jau sudegdavo. Paskui mano poziciją vienam žmogui pavyko susilpninti. Tai ne taip ir blogai gal sėdėt internetuose ir pletkint. Iš naujų kampų pasižiūri į dalykus. Kita vertus, prasmės tai nelabai keičia – ten sėdi dažnai žmogai, kuriem dar neišsvaikščioję galvoje jausmai. Škias – ne mano tipažas. Nelabai mano.
Nors pagal idėją okcupid turėtų tave suvesti su bendraminčiais ir žmonėm, kurie ten ieško to paties – ten tu pateiki labai išsamią informaciją apie save kaip žmogų – šis dating site irgi nesuveikia taip, kaip tarsi turėtų. Vaikinas, kuris buvo nusistatęs, kad ieško ilgalaikių, trumpalaikių santykių, draugų arba hookups ieškojo tik vieno – ieškau su kuo galėčiau užsimiršti. Pirma žinutė man – kad aš hot. Jis buvo išsiskyręs savaitę, abejojo, ar atsigaus (nors paskui psichoterapeutė Saulyra sugebėjo įtikinti lyg ir, kad atsigaus), taip pat visiškai naujai, kaip ir aš, sėdėjo okcupid tinkle.
Ir nu aš maniau, kad bičas greit nusivylė, nes aš jam pasakiau, ko ieškojau. T.y. pažvengt iš kažko. Ir šiaip tie 88 proc. išpranašauto suderinamumo, atrodė, visiškai subliūško – neturėjom nei apie ką kalbėt, o ir bendravimo stiliaus ypatumų skirtumai per greit ir per lengvai atsivėrė.
Tačiau vakare jis man vėl išsiliejo – jam mat trūksta šilumos. Parašiau ir paguodžiau, kad viskas bus gerai, reikia laiko, tegu pasibūna su savim nu. Atrašė trū ir pasigyrė, kad pasiėmė naują telefoną iš salono ir todėl jaučiasi gerai. Nors matės, kad negerai. Kas jausdamasis gerai vos ne verkia visiškai nepažįstamai panai per internetus?
Šitą istoriją išliejau pirmąją į savo juodraštį. Ir aš galvojau, kad šitas bičas daug išsipasakojo, bet deja, grįžus į tinderį, viskas pasisuko liūdesnėn pusėn. Kur kas liūdesnėn.
Buvo vėli naktis, kokia antra nakties, kai gavau žinutę su mįsle. ,,Jeigu atspėsi iš pirmo karto, gausi knygą arba kokio šokolado. Kol kas tik vienas žmogus atspėjo“. Nu aš ten pasimaiviau, kaip nemėgstu spėliot, žinoma, ir neatspėjau. Lygiagrečiai chatinau su žmogum, su kuriuo, žinoma, viską apipletkinom ir jis šovė ,,Konclagerio darbuotojas“. Šitam tą ir atrašiau: ,,Per giliai mąstai“. Jis nesuprato bajerio. Nu K, kaip sakė vienas francūzas.
Atsakymas į mįslę buvo: psichopatas. Ir mūsų didysis Froidas dar vis sėdėjo clueless, nors pradėjo pastebėt, kad tamstelė yra keistas žmogutis – jei jį kažkas iš žinutės erzindavo, jis žaismingai, bet gan aršiai papykdavo man už tai. Bet nugi kartais žmonės būna sunkesnio charakterio, tiesa?
Vėliau mes pažaidėm mažumėlę, kada aš atspėjau apie jį gan asmeniškos info iš jo atsakymų. ,,O, matau, rimtai pasikausčius ant psichologijos“. Jaučiaus Froidas, bet tada Jėzus, tupėdamas ant debesėlio suriko iš viršaus ANIA ir prasidėjo rimti dalykėliai, ir pajaučiau, kaip situacija truputėlį slysta iš rankų. Netikėtai. INTERNETUOSE – UNICORNŲ PASAULĖLYJE.
Jis prisipažino, kad buvo įvykis/istorija, dėl kurio sau įtarė psichopatiją. Ok, bet čia dar nieko. Mano smegenys išblurrina visą tą įvykį toliau, nes bičui, mano įtarimu, parėjo normalus bipolinio sutrikimo manijos/depresijos mišrus epizodas – jis pasakojo apie savo šešiskart pasiektą savižudybės ribą, apie tai, kaip yra nieko vertas, gyvena tik dėl artimiausių žmonių, bet tuo pat yra per daug unikalus žmogus, kad kreiptųsi į psichologą ar jam padėtų psichoterapinės knygos etc etc etc, saviterapijos jis jau tikrai nesiims (išsirašymo sau terapiją ir jausmų analizavimo), kaip gerai kai kuriem žmonėm, kad jis slopina jausmus etc etc etc. Mane tai išgąsdino, iš tiesų, nes žinutės buvo trumpos, viena kitai labai prieštaravo. Viena žinute jis nusakė bipolinį sutrikimą turintiems žmonėms būdingą pojūtį, kur lyg žmogui atrodo, kad jis jaučia per daug jausmų vienu metu ir nesugeba susistemint visko. Gali būt, kad jis sau įsiteigė, nežinau, aš ne psichologė. Bet tai buvo baisu. Iki išsekimo susirašinėjau, kol jam praėjo ir pabambėjo apie gyvenimą barake. Tada pasakiau, kad noriu eit miegot. ,,Saldžių“, – lakoniškai atrašė.
Paskui kitomis dienomis jis chatino su manimi lyg niekur nieko visas linksmutis, o mano smegenys vis dar bandė suvesti galus, kas, po šimts pypkių, čia tąnakt įvyko (deja, ir vėl ne gerulis lytinis aktas, kurį krizenant būtų smagu prisimint senelių namuose, stuburui reikšmingai sutraškėjus)…
Šiaip to kadro būta hot… Bet žinot. Tokie velniai.
Kitą dieną okcupid gaunu žinutę iš jau kito bičo. Labas, kaip sekasi? Pakalbam. Užbamba, kad Anglijoje, nuobodu ir, deja, dar ilgai negrįš…
Ar šitie žmonės turi draugus ir artimuosius arba, jei pastarieji taip gąsdina, gal tada psichoterapeutas ir Jaunimo Linija visai nieko būtų..?