And love it never happens like you really think it should
,,Gražiai atrodei su rožine suknele“, – vakarop parašė man vienas bičiulis, ir tada aš supratau įvykio priežastis, apart to, kad aš buvau labai laiminga, nes susitikau su drauge, su kuria nesimatėme kelis tūkstantmečius ir apturėjome labai įdomų pokalbį apie stand-up’us ir įvairias kultūras.
O atsitiko toks atsitikimas, kad kai draugę išlydėjau į mėgstamiausią mano faktą apie Vilnių – troleibusą – aš pasisukau eiti Katedros link, svarstydama, kad šiandien yra ta diena, kai paragavau patį neskaniausią pienišką kokteilį gyvenime ir kad tiesiog privalau paragauti kokį vaisinį dar, nes karšta ir vasara. Ir va, pasisukau, paėjėjau kelis metrus ir išgirstu gan sumišusį ,,Atsiprašau“ sau iš už nugaros. Aš vaikštau greit, ypač po šios sveikuoliškos vasaros su penkiolika kilometrų per dieną, tad vos nepraėjau, bet… o gal žmogui nelaimė? Gal pasiklydo? Esu visada linkusi padėti, ypač po to, kai pajaučiau tą nuostabų jausmą, kai apdujus nuo dienos įspūdžių pasakiau neteisingą kryptį kelioms draugiškoms greičiausiai švedėms, tada jos jau buvo gerokai paėjėjusios, kai atsikvošėjau, ir pasileidau bėgti paskui jas šaligatviu, kad pasitaisyčiau ir žmonės rastų, ko ieško – juolab ieškojo vaistinės. Tai va, ir atsisukau aš į tą sumišusį atsiprašau.
Atsisuku. Kokių 35 metų vyras. Akys perblyškusios.
– Atsiprašau, galbūt galėtume mes kaip nors susipažinti?
– Ne, – atsakau požemiu tonu, šiaip kiek sutrinku, bet man visad smagu pasakyt ne, ypač gyvai, nes internetu tą padaryt kažkodėl sunkiau ir esu tas žmogus, kuris labiau gailisi savo taip nei ne (nors jeigu atvirai – didžiąją gyvenimo dalį prasakiau naip ir leidaus kitiems išvartyt tai, kaip jiems smagiau. Bet kam čia rūpi, atgal prie istorijos.)
– Ok. – pasakė abejingai jis (bernai/vyrai visi turi šitą ok, jis skamba labai panašiai visad)
Ir patraukiau sau toliau, žinoma, rašinėdama draugėms, kas nutiko.
Per kelias dienas susigulėjo galvoje, tai pamaniau, reik gal padėt žmonėm, kaip visgi užkabint, sudomint, jeigu jau taip atsitiko, kad pasijautėt kaip pavasariop tirpstantis sniego senis vidury gatvės per patį vasarvidį. Šiaip panelėm irgi siūlyčiau pašnekint – labai fainas reikalas. Apskritai būti atviram naujoms pažintims labai fainas jausmas. Patikėkit.
Tai va patarimai.
1) Dievaži, įvertinkit situaciją. Bičui ketvirta dešimtis, o aš atrodau kaip šešiolikmetė visada. Kokia tikimybė, kad aš atsakysiu teigiamai į jo pasiūlymą susipažinti? Arba nepaskambinsiu į policiją, nes man iš tikro šešiolika?
2) Nedarykit lietuviškų filmų dialogų. Nieko nėr baisiau už tai, kai tave kalbina absoliučiai negyvu tekstu. Smagiausia būna, kai sugeba išžaisti kažkaip iš konteksto. Tradiciniai lempiniai labas, ką veiki yra nesąmonė ir neveikia ir nuobodu ir burnos aušinimas! Ypač vaikinams sunku paaiškinti, kodėl taip kalbinti yra nesąmonė ir aš Jums paaiškinsiu tai paprastai – kaip Jūs jaustumėtės, jei Jus ištisai kabintų ir vis taip pat, tuo pačiu labas? Aišku, kad norėtumėt kažko originalesnio. Merginoms paprasčiau, nes visi esam pripratę, kad Jums reik prieit (dėl manęs šiaip galit neprieidinėt, vis tiek dažniausiai nieko gero ten neišeina).
3) Savo negatyvą papasakosit, kai aš Jus pasirinksiu. Vos susipažįsti ir žinai visas neigiamas patirtis, nes jūs pradedat liet tūlžį arba bėdavotis. Jei šiaip reikia pasipasakoti – puiku. Bet jei norite panelę sudominti – na, greičiausiai jau atmušėt. Sielos randai ir nelaimės turi būti didžiausia intriga žmoguje, kurią visiškai laiku atskleisti gali tik tikriausi meistrai (kurių nėra, galima sakyt; nepyk, Airinai). Bet neiškart, prašau. Pamažu pakankamai, kad suintriguotų pažinti žmogų ir jo problemos pamažėl taptų ir dalinai tavo, bet ne tiek, kad atrodytų, kad jūs nepasiruošęs ateičiai, nes nu plaukiojat praskilusia valtele praeityje ir varžotės visokiais nerealiais ateities planais, kurių, nu sorry, bet matos, kad niekad nebus realybėje.
4) Trumpam pamirškit apie tai, kad egzistuoja lytiniai organai. Jei Jūs ateisite susipažinti su žmogumi, o ne traukiančią lytį turinčiu šedevru – didesnė tikimybė, kad Jums pasiseks. Įvertinkite situaciją, apgalvokite, kaip susipažintumėte su paprastu žmogumi, su kuriuo pageidaujate tiesiog bičiulystės. Suveiks. Tikrai suveiks. Nieks nenori būti pakalbintas kaip pirmiausiais kažkoks mėsgalis, nebent, aišku, tik tiek jums ir tereikia – tada atsitraukiu ir nieko nebesakau. Bet tada ir pasakykit, kad to ir norit (tačiau skoningai!) – būna, kad bernai bando sukt ratais, nors ir taip aišku, ko jie nori, ir tai nėra turn on tikrai. Taip Jūs atrodo tik kaip maži vaikutšei, kurie jau tuoj bus paaugliais ir juos pradeda dominti seksas. Beje, agresyviai važiuot irgi nereik – kas Jūs tokie, kad nereiktų pasistengt atsipalaiduot ir pažaist žaidimą, kuris nuvestų iki fainos kulminacijos? Bobos nežino ko nori – pradedu girdėt kitapus ekrano. Žinom. Žinot, ko mes norim? SUKNISTO BALANSO IR ADEKVATUMO.
5) Pamirškit VISKĄ, ką žinote ir esate girdėję apie save. Jūs nesate drovus. Jūs nesate toks, kuris nemoka užkalbint. Viską viską pamirškit, kas buvo atsitikę ir kas Jūs esate. Kai žmonės ateina pakalbinti manęs ir aš dar nieko apie juos nežinau, aš kažkodėl viską pastebiu geriau nei pažinočiau truputį tą žmogų. VISKAS pasirodo pirmąją sekundę – kokį jausmą žmogus sukelia savo egzistencija, kaip jis jaučiasi dėl savęs šiame savo gyvenimo momente, kokios jo intencijos ir ką jis galvoja apie tave. Ir jeigu jūs ateinat myžčiodami, tai aš nebent užuosiu šlapimo kvapą ir nei kvepalai, nei Jūsų feromonai nepadės.
6) Jei tai priešingos lyties žmogus, tai ateikit vykdyt diplomatinės misijos, ir ne kitaip. Nesvarbu, kaip kada Jus įskaudino, kokios Jūsų aplinkoje damos arba kokie džentelmenai – beviltiški žmonės yra beviltiški ir tai nėra seksualu, o beviltiškais ir atšiauriais Jūs ir pasirodot, kai ateinat su savo rinkinuku savybių, priskirtinų panelėms ir vaikinams. Dar būna tas legendinis: Tu kitoks/ Tu kitokia. Tai veikia ausytėms, tas tiesa, bet tikrai ne po tokio turinio, kaip Jūs visą gyvenimą buvote skriaustas arba toks swarovskis gulėjote nepastebėtas priešingos lyties ar tiesiog neįvertintas. Visos jos tokios, visi jie kewlės. Ateikit pamėginti suprasti ir turėkit omenyje, kad vyrai ir moterys, skiriasi, tas tiesa, tačiau šūdžių yra ir tarp tokių, ir tarp tokių, o dar geriau – nelaikykit nuoskaudų kiek įmanoma. 🙂 Bent pradžiai! Paskui, jei gerai eis korta, galėsit išsikalbėt, kas kaip ten kada suskaudėjo.
7) Būkit savo pačių Monos Lizos ir Gianni Versace. Prižiūrėkit išvaizdą ir kvepinkitės. Nebijokit ekstravagantiškesnių išvaizdos sprendimų – dažniausiai tai paryškina tai, kas Jūs esat. Mano močiutė bent anksčiau sakydavo, kad kvepalai blogus patinus ale patraukia, aš visgi manau, kad jei Jūsų kvepalų pasirinkimas pavilios – tai patiks ir Jūsų gyvenimo pasirinkimai. Galų gale, nei karto nepamiršau, kai parduotuvėje sukiodamasi suuodžiau gardžius vyriškus kvepalus, o tai – geras ženklas. Trumpai tariant – neleiskit Jūsų išvaizdai išduoti, kad Jūs kartais kai kuriais aspektais savęs nelabai mylit. Nepamirškit, kad ne išvaizda Jus nulemia – Jūs ją nulemiate ir ji Jūsų rankose. Visi žmonės gražūs, bet ne visi save myli. Tik tiek.
Šiame poste ko gero kai kuriuose postuose atsiskleidė įprastiniai socialiniai lyčių vaidmenys – ir tatai, manau, nėra tragedija. Bet kokiu atveju, visi šie patarimai galioja abiems lytims.
Taigi gražios Valentynkės, saldaus romano su savimi bei būkit mieli kitiems – tada ir prasideda visi stebuklai. Na, o jei kartais užstringa – koks skirtumas. Tai niekada nėra Jūsų praradimas, tai niekada nėra kitos pusės praradimas. Tai net nėra vieno vienintelio paieškų klausimas.
Tiesiog… kartais neišeina. Ir nieko čia blogo.
O jeigu perskaitėt šitą vasarą pradėtą ir vasariškais (nealkoholiniais… daugiausia) kokteiliais aplaistytą tekstuką ir esat dabar vieni kaip pirštas – Jūs nesat vienišiai, jeigu mylit save. Kūno druskos, kvepalai, lūpdažiai, dar visokie lepalai – štai ko šiandien Jums reikia. Galop… aš pati dabar tokia. Kartais užknisa, o kartais ir patinka… net labai. 🙂
