Šita rašliava mano galvoje brendo ilgai. Tik vis tingėdavau prisėst ir parašyt, galų gale, kažkaip baisu buvo parašyt kažką skystesnio po savo mini knygų apžvalgėlės, mat ten tiek peržiūrų subyrėjo, apie kiek aš nė nebūčiau kada susapnavus (dar kas nors papasakokit man, kaip žmonės neskaito knygų). Po smarkaus šoktelėjimo į viršų baisu krist į šūdų duobę. Arba į pelkę. Ir joj dar susmigt giliai giliai.
Bet per galbūt savaitę šitas straipsnis (man vis dar sunku tatai, ką aš rašinėju šitam bloge, vadinti straipsniais) ėmė ir pribrendo: iš pradžių mane keistai suerzino ažiotažas dėl eurovizijos, tada pati eurovizijos atranka su savo kultūrnamio lygiu, ir tada dar tai, kad tv taip nieko nerodo, kad man reik tai žiūrėt, nes nėr pasirinkimo, o kažkaip teliką pasžiūrėt norisi, tada šūdina konservų reklama, o tada dar sužinojau, kad tą apps’ą su antraštėm, kurio šiaip jau nenaudojau pati, užlenkė, nes mat kažkam nepatiko, kad sąlygos prakišt šūdą tapo sudėtingesnės.
Iš tikro, tai yra viena graudesnių temų mūsų gražioj, taikioj šalelėj. Šitas straipsnis (jėz, kaip sunku man pasakyt šitą žodį) apie tai, kaip mūsuose vis dar kažkoks wildwestkapitalismus siaučia. Kas tas wildwestkapitalismus? Laukinis kapitalizmas, tik vokiškai. Sakau vokiškai, nes su tuo vokišku žodžiu mane sieja gražūs prisiminimai apie pernykščius įspūdžius dalyvaujant debatų konkurse (humanly reason + noriu jus pamokyt kalbų :)). Apie tai, kaip mūsuose tikslas pateisina priemones. Yra paklausa, yra ir pasiūla. Ir nesvarbu, kad ta paklausa būna dėl to, kad kokybiškesnės pasiūlos žmonės neranda. Prakišam šiukšlyną, lai iš šiukšlyno ir renkasi. Mane toks požiūris siaubingai pykdo. Sakysit, visokie senukai ar šiaip nelabai išsilavinę žmonės žiūri tas klaikias televizijos programas? Žiūri. Bet kadangi bendrauju su įvairiausio plauko žmonėmis, galiu paaiškinti, kodėl tie žmonės žiūri tokį š: kai kurie jų tiesiog nori žiūrėti televizorių. Tiesiog. Ir žiūri. Ką jiems duoda. Čia tas pats kaip man būtų, jeigu Lietuvoje staigiai būtų pradėtos leisti tik lietuvių rašytojų knygos. Arba tirščiau: visame pasaulyje. O didžiulė masė lietuvių kūrybos vis dar niekam tikusi grafomanija. Ir aš skaityčiau tatai. Nes turiu poreikį skaityti. A compulsive reader I am. Mano siela dūsta be to. Man to reikia. Ir skaityčiau. Ir bandyčiau ir ten įžvelgt pateisinamą priežastį, kodėl tai skaitau. Taip ir čia.
Tie žmonės žiūri niekam tikusias programas dėl to, kad nori žiūrėt televizorių. Jaučiat graudulio gniužuliuką gerklėse? Žmonės nori žiūrėt televizorių. Ir žiūri. Ir mato nesąmones.
Ir tada mūsų televizijos žmonės, tie žmogeliukai iš dėžutės, aiškina, kaip jie rodo kokias 24 valandas vien dėl to, nes labai daug kas žiūri. Kadangi išaugau rajone, kur nemenka dalis degradų, ir KAS tas 24 valandas žiūri galiu paaiškinti. Žiūri tie patys kaimai, kuriuos ten rodo. Arba kiti kaimai, kuriems tai primena jų realijas. Arba visokios šeimos, turinčios kaimus, ir joms ten sentimentai kyla taip, kaip man paminėjus žodį „wildwestkapitalismus“. Ir kartais tie degradai net ir Vilniuj būdami paskui grasina neprasigėrusiems piliečiams, kad iškvies va tokias 24 valandas. Ir tada, jeigu paeina, susėda ir žiūri: vo, mūsiškius ruoda. Tokios programos šeria idiotus dėmesiu. Ir didina jų skaičių. Ir ne, tai nėra pateisinama tuo, kad yra paklausa, yra ir pasiūla. Čia yra the most asshole pasiteisinimas. Žmonės žiūri tai, ką rodo.
Kad ir tą pačią Euroviziją. Su savo vos ne 50’s drakulų stiliuku, Rožicko tragišku vedėjavimu. Ir čia LRT kalba apie biudžetą. Geriau jie tą biudžetą, kurį jie ištaško ant atrankos tokio kičinio konkursėlio kaip eurovizija (o ta atranka dar trunka vos ne du mėnesius), paskirtų kokiam stambiam nacionaliniam konkursui su milžinišku apdovanojimu, motyvuojančiu dalyvauti įvairiausio plauko grupes, atlikėjus. Tai, kad euroviziją žmonės labai žiūri, rodo tai, kad lietuviam trūksta muzikinių konkursų. Jie nenori žiūrėt tokių Duokim garo, kur kaimo liaudis ne tik smirda, bet ir nesuderintais instrumentais groja. Tokios laidos neugdo mūsų tautiečių muzikinio skonio ir tiesiog eikvoja nacionalinės televizijos, kuri ima mūsų visų pinigus, biudžetą. Tai vat jeigu paimtume nemenką dalį pinigų iš eurovizijos atrankos( kur pakaktų, kad tiesiog random komisija nuspręstų, ką siųst (nes eurovizija tikrai nėra tai, kam reik daugybės pinigų. mes ne Azerbaidžanas, kad mum turėtų tai rūpėt))), ir dar dalį pinigų iš Duokim garo. Ir suorganizuotume normalų, didelį nacionalinį konkursą, kur dalyvautų įvairios grupės. Su įvairiom dainom, įvairiais stiliais. Ir konkuruotų jos dėl kokio didelio prizo, tarkime, kontrakto su kokia nebloga užsienio įrašų kompanija. Žmonės žiūrėtų, galų gale, ir lietuviška muzika vystytų savo tradicijas (kurių dabar, soriukas, nelabai ir bėra kokių). Kažkada per LRT buvo toks konkursas ,,Lietuvos dainų dešimtukas“. Aš žiūrėdavau. Ir tos laidos berods buvo populiarios. Lietuviam patinka konkursai. M.A.M.A. apdovanojimai? Vieno prodiuserio apdovanojimai. Galop apdovanojimai, kur nusprendžia komisija, yra viena. O va konkursai, kur nusprendžia patys balsuotojai, yra kas kita. Lietuviam nepaėjo su monarchija. Mum reik dalyvaut patiems visur.
O suvis labiausiai pikta būna, kai rodo visokius ekstrasensų mūšius. Nu klausykit, ar čia Rusijos televizija, kad apie magijas visokias rodyt? Žaidžiat žmonių gaivalais, va taip aš pasakysiu. Žmonių gaivališkuoju potraukiu žiūrėt visokias nesąmones. Žaidžiat durnumu. Tai yra absoliučiai, absoliučiai purvinas dalykas taip elgtis. Ir dar atstatyt kiaulės akytes ir sakyt yra paklausa, yra ir pasiūla. Prostitucijai irgi visada yra paklausa. Bet kažkodėl jos legalizavimas yra diskutuotinas klausimas dėl daugybės moralinių pozicijų.
Heading on to politics.
Antras dalykas, mane siaubingai suerzinęs šią savaitę, buvo konservatorių reklama. Jūs tik pažiūrėkit į šitą marazmą:
[youtube https://www.youtube.com/watch?v=SB8TMtLMXPc]
Čia kas? Socdemų reklama? Socdemai lygiai tokia pat retorika svaidėsi, kai konservai valdžioj buvo. Lame, lame, lame šita reklama yra. Ir dar Degutienę įkišo prie reklamos, kur tipo Nauja. Nuo kada Degutienė yra kažkas nauja? Ji yra kažkas, kas yra absolutely useless politician, per sena ir nemoka angliškai. Ir tuoj dabar konservų rinkėjai, tatai perskaitę, apkaltins mane talkininkavimu Rusijai ar kažkuo tokiu. Arba sakys fu leftistė. Ne, kaip tik: aš, labai gali būti, kad balsuosiu už TS-LKD, nes jie turi tokių kietų žmonių kaip Žygimantas Povilionis arba Ingrida Šimonytė savo gretose. Ir šiaip esu labiau konservatorė nei liberalė. Dėl to ir rūpinuosi, kad TS-LKD, prisikvietę talentingų žmonių į savo partiją, drįsta gamint tokias šūdinas, be ryšio reklamas ir dar Degutienę įkiša. Gal dar Andrikienę galėjo pasikviest, kuri, nepatekus į europarlamentą, isterikavo kaip nežinau kas.
Ir čia vėlgi su reklamom. Politikai mus laiko idiotais, kai pasižiūri, kokiais metodais jie bando mus suagituoti už juos balsuot. Klaikiausias mūsų rinkiminės kampanijos bruožas yra tas, kad nei vienas jų įprastai neturi savo nuoseklaus įvaizdžio. Jie daro belenką. Jaunimui patinka Katleris, jaunų rinkėjų reikia – davai įkišam santūrų, mano akim spokstant, labai kjūt Landsbergį į vieną videką su juo. Kaimams patinka, kai kalbama apie kaimus? Pakalbėkim apie kaimus. Taip visiškai padrikai, be ryšio. Skauda labiausiai kaimai. Taip ir matau kaip kaimiečiai susilydė ir provincijose spirito upės teka. Sueis. Žinoma, durni rinkėjai užkimba už visko. Bet vat pagalvokit, jeigu nebūtų nei vienos reklamos su tokiom nesąmonėm kaip 1509 Lt alga, nei vienos, nei vienos – ir durni rinkėjai turėtų įjungt savo mąstymą. Ir realiai įvertint partijas. Pagal jų realias programas. Bet mūsuose dar, matyt, šitoj srityj neišsivystė kažkokia vertybinė sistema. Tiesiog darom belenką ir verčiam facepalmint žmones, kurie, na, nesupykit, gimė su normaliai funkcionuojančiom smegenim. Žiūrėkim, ko nori proletariatas. Kuo jį šert. Protingi? Who cares about smart people? No one. Dar lygiagrečiai pakalbėkim apie sovietmetį blogai, jaunimas užkibs. Ir neatkreips dėmesio, kaip mes padedam visuomenei neišsigydyt nuo homo sovieticus sindromo, šerdami idiotus per televiziją, per politines reklamas. O žmones, kurie netiki mūsų valstybe išvis, priverčiam nubalsuoti už lenkų ir rusų rinkimų akcijas, nes tai dažniausiai būna Lietuvos rusai ar lenkai iš neturtingesnių šeimų. Jie tada balsuoja už saviškius. Arba už Darbo partiją, nes jie juokingi. Ir taip yra dėl to, kad nei viena partija nesugebėjo įtikint. O konservatoriai, jeigu paprašai įtikint, dar tik pasako: JIE ŪŽ RŪSUS. Už rusus? Gerai, mes rusai, mum tinka. Balsuojam.
Ir finalui: apie tą antraštes koreguojantį appsą, kur čia žinių portalai užkardė. Aš nebambėsiu dėl to, koks yra DELFI. DELFI seniai yra išvirtęs į vokiškojo Bild atitikmenį Lietuvoje: didžiulė dozė bulvaro ir kažkiek protingų žmonių rašliavonių. Ir tas nėra blogai. Visokių portalų reikia. Anyways, DELFI su savo antraštėm jau seniai pasidarė klounada. Ypač dėl to tekstuko šalia antraštės raudonai parašyto. „Atsidaryk, ir sužinok“. Ir dabar mat papyko mūsų didieji portalai, kad kažkoks vaikinas sumąstė žmonėm iš to pramogą. Ir pradėjo grasint teismais. Klausykit, ar mūsų portalai Neringa Venckienė, kad čia isterijos į šitokį šūdniekį įdėjo? Užuot sureagavę į tai, kad visa tauta lazdavojasi iš antraščių stiliaus (kodėl banke tie žmonės už stalo turi kentėt savo vartotojų šizofrenijas ir isterijas, nes vartotojo teisės aukščiau jų, o jau kai portalai, tai jau vartotojai nuo jų valios turi priklausyt?), ir kad tinklapio prestižas kenčia, jie prigrasina vargšui berniukui teismais. Fu, nu. Neprofesionalu, niekinga ir juokinga. Aišku, į tai jų atstovai atsikirstų: tai, kad žmonės skaito. Yra paklausa, yra ir pasiūla. Žmones jus skaito dažniausiai dėl apžvalgininkų ir naujienų. Ir nes turit reputaciją kažkokią neblogą. Ir kadangi savo reputaciją gadinat smulkmena, kažkam kilo idėja sukurt appsą, kaip tos smulkmenos išvengti. Viskas. Tam žmogui reik per petį paplekšnot už tai, kad skaitomumo nemažina ir netgi jį padidina. O ne teismais grasint. Kaip Venckienė kokia.
Galų gale, žiniasklaida, televizija turi ugdyt. Ji gali žaist žmonių silpnosiomis savybėms, postint ten visokius mistinius faktus, kur net ir nepikti, blogi žmonės užkimba. Bet čia yra tamsumo skatinimas ir tarnavimas gaivalams. Dar bjauresnis nei moters nusipirkimas: ten bent žmogus pasitenkina savo biologinį potraukį kažkokį, nuo kurio netenkinimo jam gali prasidėt psichozės, o čia jis gali nupušt ir savo genams primint, kad giminėj kažkas sirgo psichikos liga, taigi ir jam tatai visai gresia. Dažnai mūsuose skundžiamasi politkorektiškumu, nors nei pas mus nesiintergravę musulmonai siautėja ir televizija tyli, nei ką. Žinot, o mūsų viešajai erdvei jo visai reiktų. Nes kol kas tas wildwestkapitalismus ir pataikavimas isterijoms yra grynai homo sovieticus žmogaus viešosios erdvės savybė.