Trečiadienį nusprendžiau pamaloninti savo sielą ir apsilankiau Telšių galerijoje. Mano nuostabai ten buvo dvi visiškai skirtingos parodos. Taigi kviečiu jus pasinerti į mistiškąją juvelyriką ir susipažinti su temperamentingaisiais kroatais.
,,Nėra ką deklaruoti.“
Iki apsilankant parodoje niekada man nešovė į galvą mintis, kad juvelyriniai dirbiniai gali būti tokie įdomūs ir paslaptingi. Visada žodis ,,juvelyrika“ asocijuodavosi su kažkuo, kas blizga ir neskoninga. O čia pasirodo kažkas gilaus ir gražaus.
Ši segė man priminė salą. Salą, kur gali pabėgti nuo viso gyvenimo blogio ir paskęsti žydroje ramumoje.
Šitas man patiko dėl savo gilios prasmės. Žiūri į šį kūrinį ir pradedi mąstyt, jog realios laisvės nėra. Visada esame priklausomi nuo laiko, pinigų ar dar ko nors, kas slegia menką žmogaus gyvenimėlį.
Nusišypsok, nes tau šypsosi metalas. Jeigu vis dar tuščiai svajoji apie plastinę nosies operaciją, tai imk pavyzdį iš šių veidukų. Juk jie visai nepergyvena dėl savo nosių skirtingumo, o kaip tik džiaugiasi savo indvidualumu.:)
Vieta po saule. Plokščia ir vienoda. Tačiau kažkuo patraukli.
Šį eksponatą palikau pirmos dalies pabaigai, nes tiesiog neradau tinkamo komentaro. Galbūt jūs įžvelgsite jo prasmę.
Dabar jums papasakosiu apie audringuosius kroatus ir jų kultūrą. Pasirodo, jie ten labai linksmai gyvena.
Karalienių arba Lelje iš Gorjano eisena
Karalienės iš Gorjano kaimo – tai mažos mergaitės, kurios pavasarį per Sekmines eina per kaimus ir atlieka specialų ritualą. Jos dainuoja ir šoka su kalavijais. Visi eisenos dalyviai pasidalina vaidmenimis į karalius ir karalienes. Šokio metu atliekamos dainos, kurios atrenkamos iš plataus karališkų tekstų tekstų repertuaro. Kitą Sekminių dieną keliaujama į kitą kaimą arba artimiausią miestelį. Vėliau visi linksminasi pas kažkurį dalyvį. Vienu žodžiu daugiadienės su pasišokimu. 
Medinių žaislų gamyba Hvratsko Zagore regione
Dar vienas kroatų paprotys medinių žaislų gamyba. Kiek unikalių žaislų ir nei vieno vienodo. Hvratsko regione ši tradicija atsirado XIX a. ir iki šiol liko nepakitęs kai kuriuose Kroatijos kaimuose. Visa gamyba prasidėjo nuo paprasčiausių dūdelių, o vėliau asortimentas išsiplėtė iki 120 įvairiausių žaislų. Gaminimo būdas buvo perduodamas iš kartos į kartą iki šių dienų. Įdomu tai, kad pačius žaisliukus gamina vyrai, o dekoruoja moterys. Šiuo metu gaminama apie 50 skirtingų žaisliukų nuo didelių gyvūnų figūrų iki buityje naudojamų daiktų.
Ši procesija gali skambėti kiek dviprasmiškai. Kasmetinės karnavalinės eitynės Zvončari (varpelių skambintojai)
Šioje eisenoje dalyvauja keliolika vyrų. Jie persirengia avelėmis (tiksliau, dėvi avikailius, bet smagiau įsivaizduoti minią vyrukų apsimetančiais avelėmis) ir pasikabina varpelius. Šis keistas pasirodymas simbolizuoja vaisingumą ir vegetaciją. Varpeliai skamba tik judant tam tikrais judesiais, todėl ne kiekvienas gali būti skambintoju. Kaip sakant, visas varpelių mokslas!!
Medaus ir vaško amatas
Medaus ir vaško produktų gamyba Kroatijoje gyvuoja nuo viduramžių. Meduoliukai vadinami licitar iki šiol kepami įvairiomis progomis. Meduoliukai dekoruojami maistiniais dažais, glajumi.Atrodo labai skaniai ir pagaminti su meile. Anksčiau šis paprotys buvo perduodamas tik vyrams, tačiau dabar jau perduodamas ir moterims. Tai neatsiejama kroatų kulinarinės kultūros dalis.
Riterių turnyras
Ko gero šitas renginys yra pats autentiškiausias iš to, ką jau perskaitėte. Dalyviai dėvi istorinius kostiumus, o turnyro tikslas yra jojant ant arklių visu greičiu pataikyti su ietimi į žiedą, pakabintą ant lyno. Smagu tai, kad į kostiumų gaminimą, ginklų atnaujinimą ir restauraciją įsilieją visą Sinj miesto bendruomenė. Nes tik šiame mieste ir vyksta ši pramoga.
Šokis tyloje.
Taip, kroatai šoka be muzikos, be jokio garso tiesiog vadovaudamiesi jausmu. Suėję į vieną ratą. Šoka ir vyrai, ir moterys. Judesiai spontaniški, tai savotiškas testukas moterims, nes vyrai taip tikrina jų įgūdžius. Mielos moterys, tikiuosi nepapulsite kada į tokius kroatų spąstus:) 
Dabar skaitysite apie, ko gero, pačią nuobodžiausią tradiciją. Neįsivaizduoju, kiek kančios joje pakrauta. Man ypatingai gaila to žmogelio, kuris eina priekyje ir neša 18 kg kryžių. Kelionė trunka 8 valandas, per kurias nueinama 25 km. Visa esmė, kaip jau supratote, yra religinio pobūdžio. Be abejo, jie dar aplanko masę bažnyčių ir juos kaip priklauso laimina dvasininkai. Pabaigai jiem dar užtenka jėgų sugiedot giesmę. Kaip bebūtų, man tai atrodo labai kankinančiai.
Šiam kartui tiek, tikiuosi, dar teks parašyt kokį vieną kitą šviečiamąjį straipsnį Proto akvarelėms. Garbė dirbti su jumis!!!