Ar tenka pagauti save, bemąstant apie tai, jog daugel gyvenimo žavumų nutinka netyčiom (arba lyg tyčia)? Aš tai vadinu iracionaliu-dinamiškuoju Visatos valsu. Gana sunku paaiškinti vyksmų sūkurius, kurie, apgaubę protą, nukreipia tokia vaga, kurios linkių žaismais nepatikėtum jokia kaina. Tuomet pradeda plaukti mintys apie tobulai sustyguotą judesių ir sprendimų dinamiką. Ir štai, mintyse jau pradeda suktis pirmieji valso žingsneliai.

TARP DINAMIKOS POTEKSČIŲ

Traiškos kaulai naktimis,
Sąmanos apaugo palubėm.
Statau aš Pizos bokštą –
Griūna, taškos asbestone.

Bandau graibyt nakty tą kelmą-
Pastebiu šaltus supuvusius veidus.
Ne samanos čia byra –
Parazitas grybas tvyro.

Kaulus garsiai veržlėm sieja
Kiek pavargęs, medikas, nakty.

Šąla veidas saulės nubučiuotas,
Krenta žemėn strazdanėlės.
Kol skaičiavom bokšto gylį,
Berniukas išverkė visas akis.

Byrėjo strazdanos žemyn,
O medikas nakty –
Paliko gražtą, nesterilų,
Paciento mirusioj širdy.

2016