AMŽINOS DVASIŪNŲ SKOLOS

Širdį ėda amarai,
O mintį – vagia eržilai.
Šliužas tirpsta,
Kaip nebuvęs, amžinai.

Sraigės limpa, dūžta
Krištoliniais ryšuliais.

Betoniškas etiudas drėksta
Dangus bejausmis –
Gal kartais pasišiepia;
(Ar bent tu jau taip manai.)

Liūtis šalta, mūs mūza –
Atrodo, jau nebegyva.
Nebepajėgė išsimokėti paskolos,
Siaubingai didelių palūkanų gausos.

Ar darysime kažką?
Gal reikėtų atgaivinti,
Priemoką atlikti?
Žinau, sakysi tu dabar,
Kad mano reikalo nėra.

Riktas kyšo nusiminęs,
Pagautas buvo, aplinkos.
Nepaslėpsim mes jo šaltai –
Kyšos iš sielos, amžinai.

2016.