Kai atrodo, kad paskendenęs apšilusiuose pataluose apmąsini visus dileminius/rutininius/rytojaus klausimus, pasipila įdomiausi vaizdiniai. Įvairaus plaukio dieniniai filtratai.
Patikėkit, jie pasipila nevaldoma srove. Tik reik luktert, kol lubos koketiškai nusuka smakrelį, o pačiam belieka tik kukliai pasiversti ant šono. Nes gi, kaip kitaip kovoti su frigidiškumu… (Šviežias pavyzdys kiek žemiau).

DAR

Lietaus dvasia,
Patapus katinais –
Aš čia.
Vėjas taško
Dar vis mus,
Medinėm snaigėm
Puošiamus vaikus.
Absurdas bus švarus,
Kūnas gal net taps ramus.

Moralinis instinktas deformavo –
De jure – pradžioj pakako;
O po to, žiūrėk, de facto tapo.
Žavu. Tačiau galvoj –
Matyti neišvengiamas post factum.

Svyla blynas pajuodavęs –
Kiek ilgai jis dar juoduos?
Svyla juoduma bo tik saldžiau,
Nes lim’o dogmą praklausiau.

Juodas dūmas pajuodavo –
Galais šaltais balti namai krizeno.
Ir nuo to momento,
Monumento pradėjimo sakralaus,
Akacijas su akcijom
Lupt aš sumaniau;

Nors žinome seniai
Kad ilgai jau tas…
Post factum.

Rūta Prakapaitė,
po akistatos su lubų frigidiškumu.
2016