Saulės nuotykiai Tinderyje. Trečia dalis + patarimai

„I hope I don’t end up on your blog“

Antrą dalį, kur dominuoja iš esmės sekstintojai ir įdomesnės rūšies fakbojai, galite perskaityti čia.

Vaikščiodama parduotuvėje ir dairydamasi grietinėlės, kuri greit pažymės mano trumpos manijos dėl keksų pradžią, pradedu suprasti, kad tinderis turi žalingą poveikį man, kaip panelei – aš pajutau, jog pradedu paikti nuo šitiekos vyriško dėmesio (šiaip ir taip jo gaunu iš niekur ir už nieką, kaip nebūtų kartais tai man keista, tai čia dar patrigubino). Kaip minėjau, tai buvo vienas mano tinderio šiaip jau tikslų, apart to, kad sugalvojau apie tai pablogginti; aš norėjau pamėginti, ar toks variantas, kai jaučiu, kiek vaikinų esu įdomi, sugebėtų mane apsaugoti nuo lengvo įsimylėjimo.

Lengvi mano įsimylėjimai buvo pradėję erzinti ir atrodė per daug pavojingi ir šiaip… pradėjau jaustis nebrendyla. Tinderis ties tuom padėjo, tačiau galop ir išsuko mane į tokią kryptį, kur aš visai nenorėjau atsidurti – kai gavau šitiek dėmesio, bet koks vaikino įdomumas išsijungė kaip elektra Kryme, oligarchams panorėjus ir mostelėjus, ir aš tiesiog net flirtuot ir žaist nebenorėjau. Tai yra, manęs emocionaliai nei kiek sudirgint pasidarė neįmanoma.

,,Pradedu jausti, kad darausi emociškai neprieinama, ir man tai nepatinka“, – paatvirauju vokiškai vienam vokiecui (kuris, beje, vienas ilgiausiai išlikusių gyvųjų šiose Saulės tinderio bado žaidynėse). ,,Inwiefern?“, – supratingai, kad išsiaiškintų geriau padėtį, paklausia jis. Šitas klausimas reškia kaip, suprantat, čia vokiškas išsidirbinėjimas, panašus į mūsiškius autis, užsimauti, apsimauti, apsivilkti, užsivilkti, kad jis nesako tiesiog wie. Vokiškai paaiškinu, kad nuojauta sako, kad net ir žaviausias, mieliausias ir tikrai nusipelnęs princas pas mane atjotų – aš būčiau aikštinga princesė, kuri parodytų duris, net jei jai pasiūlytų lygiai to, ko ji dabar norėtų. Nenoriu būti nesaugiai lengvai įsimylinti, kokia ne tiek ir seniai buvau, bet nenoriu ir būti visiškai šalta, neprieinama absoliučiai bejausmė karalienė, kokia irgi esu buvusi. Ir jūs, hey, tik nepagalvokit, kad aš ten kažko rimto atėjau ieškot – visiškai ne. Aš ten išvis blogui dalykų ieškot atėjau ir pakamikadzint truputį. Bet, suprantat, mane apskritai atmušė nuo bet kokio jausmo. Net ir to, kuris tėra žaidimas (o ir žaisti ten su jais, jūs nepatikėsit, sunku buvo – jie visi linkę griebt jautį už ragų, kai toj jūroj neįdomių pokalbių atranda gilesnį pokalbį. Ten gausyyybė desperatiškų žmonių, ko jie beieškotų. Tu nesupranti, kiek žmonėse gali tilpti desperacijos, kol nepabuvoji tokiame reikale kaip tinderis).

Vokietis paklausia, kaip tinderis su mano šitokiu visišku šaltumu. Ogi taip, kad kai pamatai, kiek lengvų gerbėjų turi, įsismagini į juos žiūrėti kaip į keksus didesnėje parduotuvėje – jų daug ir todėl vien rinkdamasi vieną dalyką kažkam, galiu prie jo praleisti visiškai tuščiai daug laiko, sverdama pliusus ir minusus ir galop viską mėgindama bergždžiai sukalkuliuoti (o kai kurie dalykai, dejanedeja, nėra kalkuliuotini išvis). Aikštingumas pasiekia tokius levelius, kad tu išvis nesiteiki į vaikinus kaip į kolegas žmones žiūrėti (ko aš ir šiaip savyje net labai turiu).

Vokiecas lyg ir lieka mane supratęs (jis šiaip toks tuštokas, mėgstantis apsimest empatišku buvo, nors daugiausiai had no idea, kas jam buvo papasakota).

Šiaip kuo aš visai patenkinta – aš sugebėjau sukurti savo šiokį tokį tinderio haremą ir mes su jais visais buvom labai atviri tarpusavyje. Sužinojau šūsnelę meilės istorijų, meilės paradoksų, meilės nutikimų, kaip šiaip meilės nuotykiai gali paveikti žmones. Tai mane dalinai įkvėpė kaip rašytoją; bėda, kad kai kurie kolegos labai tikėjo, kad išeis mane prirašyti bent vasaros romanėliui. Bet man tiesiog atėjūnai iš internetų yra toks pats turn off, kaip uodas, nutūpęs ant mygtuko, kur šviesą išjungt, ir tu netyčia jį pritrėkšdamas išjungi lempą. Tai vat reziumė taip ir pradėjo jaustis man ten tinderis. Tiesiog kažkoks anšlagas bernų, kurie nuolatos su manimi geriečiai, kai aš žinau, kokie negeriečiai jie kartais būna, ir aš dar tų bernų gyvai nepažįstu, ir net mačius nesu, tai kažkaip, žinot… Man taip nepatinka.

Galėtum pamanyti, jog esu per daug kategoriška, tačiau vėliau vardą ir pavardę atsisakiusios atskleisti savo draugės paraginta visgi nuėjau į vieną tinder date, ir tai buvo, žinoma, nuotykis, bet nekažką ir galop man būtų visiškai 2/10 palikę, jei ne skanus kokteilis (už kurį feministė sumokėjo pati ir pirmąkart gyvenime pagalvojo, jog faina užleist vaikiną sumokėt už save. Vokiecas to nesiūlė, nes buvo prigąsdintas, tad jo čia už nedžentelmeniškumą nekaltinkit), mat laipsniai nebūtų laipsniais, jei negelbėtų tokiose situacijose (jei šiaip įstringat nevykusiam pasimatyme, visada pasiteisina). Galbūt netinkamas žmogus? Galimas dalykas, bet… aš net nesišopinu online. Man reik daiktą gyvai pamatyti, pajausti bent kiek, kad jis turėtų šansų nors kažkiek į mane pretenduoti, ko iš manęs bepageidautų. Aš labai romantikė ir dar su perfekcionizmo priepuoliais, man reikalinga ir žavinga ir seksi istorija. Tad GRAMMY apdovanojimų ir Katunskytės dermė matomai visai galioja ir šitam reikale. Kita vertus, kai Užupio kavinukėje kalbėjausi su draugu, kuris susipažino su išvis antra puse tinderyje, jis pripažino, kad jei ir pavyksta nudžiaut kažką rimtesnio – vis tiek pagalvoji, o kas būtų buvę, jei istorija būtų prasidėjusi kitaip, nes nu… meh.

Dar pabendrauju su vos angliškai kalbančiu olandu, šiek tiek su broken english kalbančiu švedu (taip, pasirodo, tokie net labai egzistuoja), keliais lietuviais, galop susierzinu, kai ir dar vienas iš senesnių parašo komplimentą ir tinderio pažįstamas lietuvis man pasako: ,,Joa. Tave jau užkniso.“. Kažkiek įsibendrauju ir su norvegu, kuris sugriauna net du mano tinderio istorijų stereotipus: šelmių norvegų, kurie tik klausia, ką veiksiu šiąnakt (paklausė, ką veiksiu dieną, bet irgi tūsovčikas, tik paaiškino, kad čia labai pigiai išgerti ir šopintis, ir dėl to jis taip daro; šiaip nenustebčiau, kad jam irgi patiko mano šikniukas fotkėj) ir draugės pasakyto, susijusio su kolumbiečio vardu.

Prieš tai dar pažiūrinėju, ką gero siūlo merginų ratas. Turiu pastebėti, kad panelės labiau stengiasi kurdamos profilius. Žyyyymiai labiau. Screenshotinau ir rodžiau draugei, sakydama, kad tąkart vasarį, kai pagalvojau, kad tai, jog vyrai mane traukia, yra didžiausias mano prakeiksmas, gali visgi būti teisybė.

O šiaip va ir viskas, taip baigiasi Saulės tinderinimai, be pernelyg didelio noro sugrįžti. Pajutau, kad vėl pradedu kvėpuoti ir atsitraukiu nuo keistos priklausomybės braukioti per telefono ekraną ir daugiausiai tuščiai chatinti, o žmonių kasdieniniai antplūdžiai į mano gyvenimą nebevilioja.

Susipažinau su įdomiais žmonėmis, atradau/išklausiau/pasidalinau istorijų. Per dvi su puse savaičių tinderinimo – 198 matchai, su bent puse jų aš susirašinėjau, gal koks septintadalis persikėlė į kitus socialinius tinklus, iš kur vėliau 99 proc. jų iškeliavo į Saliamutės minėtąsias dausas. Nuėjau į porą pasimatymų iš jų tik su vienu (antrasis buvo labiau geranoriškai suteiktas antrasis šansas), po ko ir tas keliavo į dausas ir galiausiai likau chatų bičiuliais su vienu lietuviu. Vienintelis toks olandas, snapinęs man savo kelionę po Europą mašina ir padorus norvegas liko snapchato draugais, tačiau mes nebebendraujame. Tad kaip ir viena padori pažintis iš beveik dviejų šimtų. Ir va. Ir viskas. Tiek mano tinderinimo.

Tačiau blogpostas nesibaigia, nes su keliais pažįstamais ir drauge aptarėm, kad būtų nieko įdėti patarimų, nes visgi yra žmonių, kurie visai rimtai nusiteikę pažaisti tinderiu.

Taigi va, pasitarus su chebryte, skelbiu dešimt tinderio sėkmės pusiau įsakymų:

1) UŽSIDĖKIT APRAŠYMĄ. Ir nebūtinai savo ūgį… Tiesiog, sugalvokit kažką įdomesnio. Su drauge pakalbėjom, kad kartais ir įdomūs pažįstami, kuriuos ten atrandam; turėtų kažką sudominančio apie save pasakyti tikrai, bet aprašymo nėra ir panos/bernai nežino, ką praranda, svaiptelėdami kairėn. O ir šiaip – labai smagu, kai žmogus parašęs pagiria būtent tavo aprašymą, patikėkit.

2) NEDĖKIT FOTKIŲ SU VIENA MIMIKA. Atrodytų, elementaru Vatsonai, ir net labai juokinga, bet yra tokių. Ir daug. Ypač panelių tarpe.

3) LABAS EINAM SUSITIKT. Gal kažkam patinka, bet nepamirškit, kad nieks nėra toks šūdniekis, kad nereikėtų įvertint jo laiko ir pabandyti sudominti savimi iš pradžių. Nebūtina paskęsti chatuose, bet galima ir pasistengti prieš tai.

4) Ilgos žinutės yra gėris. Labas, ką veiki išdega su tokiom geranoriškom čiauškom kaip aš, bet ir tokiom čiauškom greit pasidarys nuobodu. Kai vaikinas parašo ilgesnėm žinutėm, labiau pasistengia ir atsipalaiduoja, yra žymiai lengviau bendrauti (beje, šitas ir realybėj galioja)

5) Jei mergina atrodo meniška, yra didžiulė tikimybė, kad užsirausit savo filosofiniais klausimais arba Nietzschem. Vienas uždavė klausimą, kur kažkas buvo apie likimą. Paskui atsitraukė, kai aš ten pradėjau kelt problemą ir atsakinėt. Kitas gi – Foucault fanas, o absoliuti klasika yra Nietzshes fanai. Čia skaičiau, kad VU TSPMI žmonės labai arogantiški, tai va, žinokit, sudirginat šitą mano arogantiškąją dalį taip, matyt. Kai tavęs klausia apie Kantą, nes galvoja, kad žaismingai, labai flirty flirty tave pagaus kaip pseudointelektualią merginą, o tu gali atsakyt į klausimą išsamiai; arba pasako, kad mėgstamiausias filosofas Nietszche ir paklausi, kas konkrečiai jo filosofijoje patinka ir supranti, kad jojo mylista Nietzsche išmano dar prasčiau negu tu; arba giriasi, kad va aš filosofijos ekspertas ir iš nežinojimo susigūžia, kai pasakai, kad tau labiausiai patiko Baudrillard – na, vyrukai, tokiu atveju tiesiog momentaliai išjungiat visą įdomumą apie save. Bet kokį. Nepykit. Ne dėl to, kad neišmanot. O dėl to, kad įsivaizduojat ir apsimetat, kad išmanot. Nėra nieko nepatrauklesnio už vaikiną ar merginą, kurie nori kažkuom būti ir apsimeta. Ne Monicos Bellucci ir ne Alain Delonai, mielieji.

6) Jei kažkas pataiso Jūsų klaidą, kultūringai padėkokit. Nesat nei dievai, nei deivės, ir grubios gramatinės klaidos visgi daro Jus atgrasiu kažkuom. Kalbėjimas pusiau angliškai į tai irgi įeina. Aš anksčiau galvojau, ko panelėms taip stringa, čia gi saviraiška, kol vienas vaikinas tikrai sugebėjo išerzinti mano vidinį Budą savo negeriu, geriu tik milk ir panašiais. Jei Jums padaro pastabą, bet ji Jums nepatinka – geriausia tiesiog padėkoti. Nebūtina, aišku, paisyti. Bet nereikia įsižeisti, nes čia tinderis, čia reik bendraut, ir visai čia ne daina apie primadonas.

7) Žmonės žiūri ne tik pirmąją Jūsų profilio nuotrauką. Čia panašiai kaip būsimi pirmakursiai, kur euforijoj, kad įstojo ir va gyvenimo nelaimės baigėsi, nes nebe šūlė. Tai jie dabar žiūri pirmąją fotkę. Paskui atslūgs per pirmąją sesiją. Labai smarkiai atslūgs. 🙂 🙂 🙂

8) Nevirkaukit. Kažkokiam vaikinui neatrašiau tame laikotarpyje, kai galvojau, kad tinderį išsitryniau, paskui neturėdama ką veikt atsisiunčiau ir pamačiau, kad tinderis kaip oniukas – taip lengvai neištrinsi. Tai va, grįžus radau aš tau per prastas. Dievaži, jeigu jau atėjote į partnerių (sekso, gyvenimo ar ko tik nori) internetinę parduotuvę, tai, deja, bet turit atsukt savo labiau prekinę pusę, jeigu jau esat toks verksnys.

9) Per daug rimtai nežiūrėkit. Mane vis dar ir net dar labiau stulbina, kad žmonės ten kažką rimto randa. Kaip ten bebūtų – sėkmės reikalas. Bet prašau, nebūkit desperatiški. Tai labai jaučiasi. O desperatiški žmonės net ir realybėje labai atmuša. Rimti dalykai dažniausiai prasideda nerimtai (pasakė KonfuSaulcijus – pati laužau liežuvį, kokią čia nesąmonę prigalvojau)

10) Žinokit, čia kas antras sako, kad nežino, ką čia veikia. O visi tokie yra būtent tie, kurie paslapčia kažko tikrai ieško. Tik gėda prisipažinti. Ir tai labaiii matosi. 🙂 🙂

Tai tiek patarimų būtų nuo manęs.

Kaip ir pabaiga, bet…


Praėjo koks prakeiktas mėnuo po to, kai nebesinaudojau tinderiu. Sėdžiu vieną vakarą. Įsijungiu facebook appsą. Žiūriu gi, pakvietimas į draugus. Žinot, buvau užmačius tokį labai gražų bičą, ir mano svajonės greit pasileido svajoti apie tai, kad jisai čia. Bet kur tau, svajok toliau.

Iš to, kas tą pakvietimą atsiuntė, juokiaus kokią valandą.

Kažkoks vaikinas. Nematytas negirdėtas. Įsijungiu pastalkint, kaip sakoma. Ogi vienas bičas iš tinderio, kur mes gal porą dienų pakalbėjom ir viskas. Tai su juo kaip ir du mėnesius nebendravau.

KAIP jis mane rado yra įdomesnis klausimas, į kurį greičiausiai nei aš, nei Jūs atsakymo niekada ir nesužinosime, o ir joks Nietszche nebeatsakys, nes senokai numirė ir išėjo paskui Dievą, tadgi tebūnie tai pabaiga šios mano sugrįžimo trilogijos…


 

Bet nepatikėsit, ir vėl man reikia naujinti šitą įrašą, nors jau maniau, kad ramekas, tinderio trilogija suruošta Jūsų malonumui.

Kur tau!

Su vienu tokiu gan mėmišku kanadiečiu f-1 gerbėju buvom susikeitę instragramrais. Šiaip, žinot, nepasirodė jis man fakbojus, kai chatinom. Galvojau, vaikinas turėtų pats susiprast, kad jeigu jis niekur soušal mydijoj neturi savo fotkės, tai nelabai jam priderėtų būt fakbojum, bet aš klystu apie šitus reikalus labai dažnai (newbie late bloomer, matot).

Vieną vakarą instragramre gaunu jo žinutę. Can I tell you something? Sakau, sure. Skelia komplimentą, kad labai beautiful and sexy. Tada prisipažįsta, kad yra visiškai girtas po sesės veselės ir iš anksto persiprašo už galimus nesusipratimus. Ir va, aš buvau įsikėlus tokią MyDay instragramre su fleita, kur labai juokinga buvo, kiek bernų man parašė po tos, pasirodo, skandalingos MyDay, kur aš žaismingai lyžteliu fleitą su fancy prierašu w mah dildo. Tai va kraujyje alkoholio, matyt, plukdantis panašiai kiek hemaglobino kanadietis pradeda klausinėt, ar rimtai fleita yra mano dildo. Pradeda klausinėt, ar mes, panos, irgi masturbuojamės kaip bernai (čia paskutinis buvo, po kurio parašiau go home, bruh, you’re drunk).

Tada skėlė klausimą, ar jis turėjo šansų do what adults do su manim, kai buvo Vilniuj (šiaip per kelionę po Europą buvo net trys panos, pasirodo, kur fotkės nemačiusios pasirašė su gan nevėkšliškai bendraujančiu bernu). Sakau ne.

Ir, mesdames et messieurs, čia įvyko stebuklas, prilygstantis tam, kai Jėzus pavertė vandenį vynu bėdžiams, nes aš pasakiau, kad aš tiesiog researchinu blogui iiir… sumeluoju (kas man yra beveik misija neįmanoma), kad turiu vaikiną, kai esu dabar vienišesnė už babūšką, kurią pridavė į senelių namus dėl neįtikėtinai šūdino charakterio (nors oficialiai visiem sako, kad nes spec. priežiūros reik). Sako jis man tada, o tai ką tu tada tindery veiki, jei turi vaikiną. Sakau, blogas.

Oh. I hope I don’t end up on your blog.

Ir žinot. Formulėj 1 būna atvejų, kai čempionas pagal taškus tiek pirmauja sezone, kad gali dešimtas atvažiuot, vis tiek antrasis sezoninėj lentelėj, finišuodamas pirmas, jo  bendrojoje įskaitoje nebeaplenks ir tas dešimteliauskas taps čempionu.

Taip ir čia. Kanadietiška fake bagetė (čia vokietis, pagailėdamas tų trijų panelių,  kurios norėjo tikros prancūziškos bagetės, bet nuleido standartus iki fake kanadietiškos (matgi mūsų herojus iš Quebec’o ir, beje, netikėjau, kai jis sakė, kad Montrealis yra Vilniaus brolis dvynys, kol jis man neatsiuntė fotkės, kaip atrodo vaizdas pro jo langą) šitą terminą sugalvojo), atrodė, nepateiks nieko ypatingo, betgi iš galiorkos atskriejo visu pagreičiu ir tapo vienu įsimintiniausių šios trilogijos veikėju, nusipelnydamas būti grande finale.

O šiaip va, dabar kaip ir viskas jau čia su tais tinderiais.

 

…tikiuosi.

Ir tikiuosi, kad Jums ši trilogija patiko 🙂

2 komentarai

Pakomentuokite

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.